- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- N-575-279-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-06258-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Bg. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. B., UAB „Šilda“ direktoriui, administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalies požymius buvo iškelta dėl to, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, UAB „Šilda“ įstatų 3.2 straipsnio 7 punktą, 5.3, 5.5, 5.6 straipsnių, reikalavimus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti įstatyme numatytų dokumentų kopijas, įmonės akcininkui A. Bg. 2010 m. rugsėjo 30 d. išsiuntus prašymą UAB „Šilda“ direktoriui per 7 dienas nuo prašymo gavimo pateikti visų UAB „Šilda“ akcininkų susirinkimų protokolų kopijas nuo 2003 m. sausio 1 d., A. B. 2010 m. spalio 3 d. pareiškimu Nr. 39 nurodė, kad šių dokumentų kopijų nepateiks, nes UAB „Šilda“ neturi pareigos eikvoti savo lėšų kopijoms daryti. 2010 m. spalio 19 d. įmonės akcininkui A. Bg. išsiuntus UAB „Šilda“ direktoriui prašymą per 7 dienas nuo šio prašymo gavimo pateikti visų UAB „Šilda“ akcininkų susirinkimų protokolų kopijas nuo 2003 m. sausio 1 d., prašyme patvirtinus, kad dokumentų kopijavimo sąnaudas apmokės, iki 2010 m. spalio 29 d. atsakymo nepateikė, tuo pažeidė akcininko neturtines teises.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Bg. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir paskirti UAB „Šilda“ direktoriui A. B. nuobaudą. Nurodo, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime pripažino, jog A. B. 2010 m. spalio 3 d. raštas vertintinas kaip akcininko neturtinių teisių pažeidimas, tačiau bylą nepagrįstai nutraukė, motyvuodamas tuo, kad akcininko teisės pažeistos nežymiai. ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, jog akcininko teisės turi būti pažeistos „žymiai“ ar „nežymiai“. Be to, tokią aplinkybę teismas gali įvertinti individualizuodamas nuobaudą, tačiau ne nutraukti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas siekia, kad A. B. būtų patrauktas atsakomybėn už ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos bendrovės akcininkui A. Bg. nepateikė UAB „Šilda“ akcininkų susirinkimų protokolų kopijų nuo 2003 m. sausio 1 d.
Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 1 d.) numatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Byloje nustatyta, kad A. Bg. 2010 m. rugsėjo 30 d. prašymu kreipėsi į UAB „Šilda“, prašydamas pateikti bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų kopijas nuo 2003 m. sausio 1 d. (b. l. 15). 2010 m. spalio 3 d. pareiškimu į prašymą Nr. 39 bendrovė nurodė, jog nuo to momento, kai A. Bg. tapo akcininku, visi akcininkų susirinkimų protokolai jam buvo pateikti, tuo tarpu ankstesnius akcininkų susirinkimų protokolus akcininkas gali pamatyti, apžiūrėti ir susipažinti atvykęs į įmonę. Bendrovė nurodė, jog įmonė neprivalo eikvoti lėšų ir daryti akcininkui kopijų už tą laikotarpį, kai jis nebuvo akcininku (b. l. 16). Įvertinus Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, matyti, jog yra numatyti alternatyvūs susipažinimo su dokumentais būdai – tiek darant kopijas, tiek susipažįstant su bendrovės dokumentais tiesiogiai. Nagrinėjamuoju atveju bendrovė buvo nurodžiusi akcininkui galimybę susipažinti su pageidaujamais dokumentais atvykus į buveinę. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta situacija leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl susipažinimo su dokumentais būdo, kuris, sutinkamai su Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi būti sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau tai šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti administracinę atsakomybę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakomybė A. B. negali kilti ir apelianto 2010 m. spalio 19 d. rašto (b. l. 17) pagrindu, kadangi byloje nepateikta objektyvių įrodymų, jog šis raštas atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteiktas ir kad jam buvo žinoma apie akcininko prašymą. Nepaneigta A. B. nurodyta versija, jog su šiuo raštu jis susipažino tik gavęs dokumentus iš apylinkės teismo. Kita vertus, iš A. B. teismui pateiktų dokumentų matyti, jog po to, kai buvo gauti dokumentai iš teismo, bendrovė A. Bg. pateikė visus jo pageidaujamus protokolų nuorašus (b. l. 53-79).
Apeliantas teisingai nurodo, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 50⁵ straipsnį, nėra reikšmingas padarytos neturtinės žalos dydis – svarbus pats pažeidimo faktas. Tačiau, įvertinus anksčiau apeliacinės instancijos teismo išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog nagrinėjamuoju atveju A. B. veikoje nenustatyta šio pažeidimo sudėtis, todėl apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Bg. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.