- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-12
- Bylos Nr.
- II-24-659/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01455-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Linai Beniušienei, Svajonei Krakienei, Kristinai Matiuchovai ir Ingai Borusevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š. (A. Š.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14793-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos specialistė I. M. priėmė 2018-10-22 nutarimą Nr. 30-ANR_N-14793-2018, kuriuo A. Š. nubaustas 30 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018-07-27, 18.06 val., Klaipėdos m., Pylimo g. 6, ėjo važiuojamąja kelio dalimi, kai tai daryti draudžiama, ir į kelio važiuojamąją dalį išėjo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, dėl ko buvo kliudytas automobilio. Eismo įvykio metu transporto priemonė neapgadinta. Eismo įvykio metu dėl savo kaltės nukentėjo pėstysis, kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Skundu A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018-10-22 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde teigia, kad teisės pažeidimo nepadarė. 2018-07-27 po pietų su sutuoktine E. A. nuvyko į miestą, dalyvavo Jūros šventės renginiuose. Po 17.00 val. ėjo nuo Jono kalnelio link Danės upės. Ties baidarininkių bazės teritorija, esančios adresu Pylimo g. 6, Klaipėdos m., pakelėje, prie pat tinklinės tvoros, buvo priparkuotų automobilių eilė. Su sutuoktine eidami žolynu norėjo pereiti kelią nuo baidarininkų bazės pusės link Danės upės. Sustojo aikštelėje ant žolyno, nes norėjo praleisti pravažiuojančius automobilius. Stovėjo greta vienas kito, tada pamatė iš Pylimo g. greitai atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas, pamatęs tinkamą parkavimui vietą, pasuko tiesiai į juos. Matė, kad vairuotojas tuo metu kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, todėl buvo neatidus. Tos vairuotojo manevras buvo visiškai netikėtas, manydamas, kad automobilis kliudys sutuoktinę, griebė ją per pečius ir atitraukė nuo automobilio. Pats nespėjo apsitraukti ir automobilis priekiniu dešinės pusės ratu užvažiavo ir prispaudęs sustojo ant jo, A. Š., kojos. Jis negalėjo ištraukti prispaustos kojos, todėl delnai trenkė per automobilio kapotą. Vairuotojas šiek tiek pavažiavo atbulas, o kai jis, A. Š., pasitraukė, perstatė automobilį stačiu kampu palei kelią. Autoįvykio kaltininkas T. V. jo neatsiprašė, elgėsi arogantiškai. Teigia, kad eismo įvykio metu jis stovėjo kelkraštyje, ant žolyno, į kelio važiuojamąją dalį nebuvo išėjęs, o dėl administracinio nusižengimo padarymo kaltas T. V., mėginęs nesėkmingai priparkuoti savo automobilį kelkraštyje.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba 2018-11-22 atsiliepimu į skundą prašo A. Š. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018-10-22 priimtą nutarimą Nr. 30-ANR_N-14793-2018. Pažymi, kad KET 32 punkte nurodyta, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. KET 42 punktu įtvirtinta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžoje pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. KET 44 punkte nurodyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąjį dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Nurodo, kad įrodymai (eismo įvykio vietos schema, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmenų paaiškinimai, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo A. Š. administracinio nusižengimo įvykdymą.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. Š. savo skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad 2018-07-27 mieste vyko Jūros šventė, kartu su sutuoktine dalyvavo šventės renginiuose. Ėjo nuo Jono kalnelio link irkluotojų bazės. Paaiškino, kad įvykio metu su sutuoktine stovėjo ant žalios vejos, o ne kelio važiuojamojoje dalyje. Minėtoje vietoje sustojo norėdami atsigaivinti pavėsyje, išgerti vandens. Minėtoje vietoje buvo daug priparkuotų automobilių. Jie stovėjo nedideliame tarpe tarp stovėjusių automobilių. Tada pamatė greitai atvažiuojantį automobilį. Jis tik spėjo patraukti iš tos vietos sutuoktinę, o pats pasitraukti nespėjo. Automobilis pervažiavo jam koją. Koją pervažiavo dešinės pusės priekiniu ratu. Negalėjo ištraukti kojos, patyrė skausmą, todėl ranka pradėjo daužyti automobilio kapotą. Vairuotojas šiek tiek pavažiavo atbula eiga. Išlipęs vairuotojas jo neatsiprašė, šaukė ant jo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Teigia, kad teisės pažeidimo nepadarė, įvykio kaltininkas yra minėtą automobilį vairavęs asmuo. Tyrėjas M. J. jam grasino baudžiamąja atsakomybe.
Liudytojas T. V. parodė, kad 2018-07-27 automobiliu važiavo link irkluotojų bazės. Iš paskos kitu automobiliu važiavo sutuoktinė su vaikais. Kairėje pusėje buvo stovinčių automobilių eilė. Pastebėjo laisvą vietą automobiliui pastatyti. Eismui tuo metu niekas netrukdė. Aplinkui buvo daug žmonių, A. Š. jis nepastebėjo. Pasuko į šią vietą, automobiliui jau beveik įvažiavus, staiga iš dešinės pusės prie dešinio sparno pripuolė A. Š., pradėjo šaukti, daužė automobilį, vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Jis, T. V., sustojo. Tada jis pribėjo iš kitos pusės, prie praviro automobilio lango mojamo kumščiais, daužė dureles, neleido durelių atidaryti. Tuo metu susirinko kitų asmenų, atėjo jo, liudytojo, sutuoktinė su vaikais. Iš pradžių A. Š. nieko nesakė, elgėsi agresyviai, tik vėliau pasakė, kad jis, liudytojas, įvažiavo į jo vietą. Atvykę policijos pareigūnai nustatė A. Š. neblaivumą. Kai atvyko policijos pareigūnai, A. Š. pasakė, kad jam pervažiavo koją. A. Š. aiškino, kad laukė atvažiuojančios sutuoktinės, saugojo jai vietą. A. Š. sutuoktinė priėjo prie jų jau įvykiui įvykus. Mano, kad A. Š. pakišo koja po automobilio padanga.
Liudytojas V. P., Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjas, parodė, kad 2018-07-27, apie 18.00 val., gavo pranešimą, kad prie irkluotojų bazės įvyko konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą, esančią Pylimo g., Klaipėdos m., ten jau buvo kitas policijos ekipažas AP 1719. Visų įvykio aplinkybių nepamena. Paaiškinimus iš įvykio dalyvių ėmė anksčiau atvykęs policijos ekipažas. Automobilis jau iš įvykio vietos buvo patrauktas. Prašo vadovautis jo 2018-07-27 tarnybiniu pranešimu.
Liudytojas V. P. 2018-07-27 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018-07-27, apie 18.06 val., buvo gautas pranešimas, kad prie irkluotojų bazės pranešėjo automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daužė nepažįstamas asmuo, vyko konfliktas tarp pranešėjo ir asmens, asmuo trenkė pranešėjui į veidą su rankomis. Taip pat buvo gautas pranešimas, kad vairuotojas automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia užvažiavo pranešėjui ant kojos. Nuvyko į įvykio vietą, adresu Pylimo g., Klaipėda. Įvykio vietoje jau buvo ekipažas AP „1719“, taip pat pastebėtas stovintis automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir netoli minėto automobilio vairuotojas T. V.. T. V. paaiškino, kad jis bandė priekiu parkuoti automobilį ir tuo metu prie jo automobilio priėjo pėstysis A. Š., kuris rankomis trankė į įvairias automobilio kėbulo dalis. T. V. tikino, kad nejuto, kaip užvažiavo ant A. Š. kojos ir mano, kad jos ją susižalojo trankydamas automobilį. T. V. nustatytas 0,00 prom. blaivumas, A. Š. nustatytas 1,11 prom. girtumas (b.l. 13).
Liudytojas M. J., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos eismo įvykių tyrėjas, parodė, kad surašė administracinio nusižengimui protokolą A. Š.. Į iškvietimą nevyko, gavo surinktą medžiagą sprendimui priimti.
Liudytoja E. A. 2018-07-27 Jūros šventės metu, popietę, su sutuoktiniu A. Š. buvo Danės krantinėje, sustojo medžio šešėlyje, ant vejos. Tada privažiavo automobilis, šiek tiek pristabdė ir pradėjo į juos važiuoti. A. Š. spėjo ją, liudytoją, pastumti, o jam pačiam tuo metu automobilius pervažiavo koją priekiniu dešinės pusės ratu. Vyro koja buvo prispausta, automobiliui tik pajudėjus atgal, vyrui pavyko koją ištraukti. Vairuotojas išlipo, pradėjo ant jų šaukti. Jie iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio vietoje buvo ir kitų stovėjusių automobilių. Automobiliai stovėjo ant žvyrkelio.
Liudytojas G. D., Klaipėdos AVPK specialistas, parodė, kad 2018-07-27, patruliuojant kartu su R. D., gavo pranešimą, kad Klaipėdos m., prie baidarių ir irklavimo centro vyksta tarp pėsčiojo ir automobilio vairuotojo. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko abu asmenys, tai yra automobilio vairuotojas T. V. ir pėstysis A. Š.. Nustatyta, kad T. V. norėjo prisiparkuoti ir užvažiavo ant A. Š., stovėjusio kelio pakraštyje, kojos. Vietos automobiliui pastatyti buvo pakankamai. A. Š. buvo su sutuoktine. T. V. aiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis neva užėmė A. Š. vietą. A. Š. buvo neblaivus. T. V. buvo blaivus.
Administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š. įgaliotas atstovas advokatas M. R. prašė E. Š. skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018-10-22 nutarimą ir bylą nutraukti. Pažymėjo, kad automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. V., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad E. Š. pamatė tik tada, kai jau buvo įsukęs į parkavimo vietą, sutiko, kad galėjo pervažiuoti A. Š. koją šiam stovint ant žolės. Mano, kad A. Š. surašytame protokole nurodytos aplinkybės prieštarauja T. V. duotiems paaiškinimams. Akivaizdu, kad A. Š. nepadarė jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. A. Š. viso proceso metu davė nuoseklius paaiškinimus, nurodė, kad įvykio metu stovėjo ant žolyno. Įvykis vyko ne kelio važiuojamojoje dalyje, o ant žolyno.
Eismo įvykio vietos plane nurodyta eismo įvykio schema, T. V. vairuojamo automobilio buvimo vieta joje (b. l. 15, 16, 17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. Š. skundas netenkintinas.
ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už 1) važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama; 2) dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimams, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą; 3) KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą.
Pažymėtina, jog ANK 428 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas KET ar kitų su kelių eismo saugumu susijusių pažeidimų, kuriems esant asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn pagal šią įstatymo normą. Šioje byloje A. Š. buvo nubaustas už tai, kad ėjo važiuojamąja kelio dalimi, kai tai daryti draudžiama, ir į kelio važiuojamąją dalį išėjo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, dėl ko buvo kliudytas automobilio. Iš šių faktinių aplinkybių ir bylos medžiagos bei E. Š. surašyto protokolo bei nutarimo akivaizdu, kad A. Š. šiuo atveju veikė kaip pėstysis (ji kaltinamas pažeidęs KET 36, 44, 42 p. reikalavimus).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 staipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.
KET 26 punkte nustatyta, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. 42 punktu nustatyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. 44 punkte nustatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Sprendžiant asmenų, kaltų dėl eismo įvykio atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, kokias konkrečias specialias jo elgesį reglamentuojančias taisykles šis asmuo pažeidė.
Skundą pateikęs A. Š. teigia, kad eismo įvykį sukėlė automobilį vairavęs T. V., kuris atlikdamas transporto priemonės pastatymo manevrą, užvažiavo ant žolyno ir pervažiavo ant vejos stovėjusiam A. Š. koją. Taigi, A. Š. kategoriškai kaltę neigia, prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Eismo įvykyje dalyvavęs automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. V. tiek iš karto po įvykusio eismo įvykio 2018-07-27 duodamas paaiškinimus (b. l. 18), tiek nagrinėjant skundą teisme davė nuoseklius parodymus apie eismo įvykio mechanizmą, netikėti šiais T. V. duotais nuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo. T. V. parodė, kad vairuodamas automobilį, prie irkluotojų klubo, iš kairės pastebėjo laisvą vietą automobiliui pastatyti. Pasuko į šią vietą, automobiliui jau beveik įvažiavus, staiga iš dešinės pusės prie dešinio sparno pripuolė A. Š., kuris šaukė, daužė automobilį, vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Jis, T. P., sustojo. Tada jis pribėjo iš kitos pusės, prie praviro automobilio lango mojamo kumščiais, daužė dureles, neleido durelių atidaryti. Apie tai, kad sužalota jo koja, A. Š. pasakė tik atvykus policijos pareigūnams. Prieš tai jis elgėsi agresyviai, tvirtino, kad jis, liudytojas, užėmė neva jo vietą.
Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog yra akivaizdūs prieštaravimai tarp automobilio vairuotojo T. V. duotų paaiškinimų apie eismo įvykio aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų apie nagrinėjamą įvykį, kurio metu jis buvo sužalotas.
Nors abu eismo dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio versijas, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad byloje esantys parodymai patvirtina ne A. Š., o T. V. nurodomas aplinkybes.
Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. D. ir V. P. paties įvykio nematė, į įvykio vietą atvyko gavę pranešimą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad T. V. bandė priekiu parkuoti automobilį ir tuo metu užvažiavo ant A. Š., stovėjusio kelio pakraštyje, kojos. Pažymėtina, kad A. Š. bei jo sutuoktinė E. A. parodė, kad toje vietoje, kur jie stovėjo, vietos pastatyti automobilį nebuvo, o vairuotojo T. V. manevras jiems buvo netikėtas, važiavimo greitis buvo taip pat didelis. Šiuos jų parodymus paneigė teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai, nurodę, kad jiems atvykus į įvykio vietą, T. V. jau buvo patraukęs automobilį, tačiau aiškiai matė, kad vietos pastatyti automobilį buvo pakankamai. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jų parodymai yra objektyvūs ir sutampantys, nešališki, atitinka kitą byloje surinktą medžiagą. Priešingai, liudytojos E. A. parodymus teismas vertina kritiškai, laiko juos siekiu padėti sutuoktiniui išvengti arba sušvelninti administracinę atsakomybę, juolab, kad minėtus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojos parodymus nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamą eismo įvykį matė liudytojas D. S.. Minėtam liudytojui jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas teismo šaukimas, kurį įteikti nepavyko. 2019-06-05 buvo priimta nutartis atvesdinti šį liudytoją į teismo posėdį, tačiau buvo gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, kad nėra galimybės liudytoją atvesdinti į teismo posėdį, nes šis yra išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) (b.l. 75).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujamasi šio liudytojo rašytiniu paaiškinimu, duotu nusižengimo tyrimo metu, kadangi buvo išnaudotos visos galimybės, siekiant į teismo posėdį išsikviesti D. S..
D. S., rašydamas 2018-08-20 paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, nurodė, kad 2018-07-27, apie 18.00 val., būdamas Klaipėdos m., Pylimo g., prie namo Nr. 6, pastebėjo kaip važiuojamojoje kelio dalyje stovi vyras šalia laisvos stovėjimo automobilio vietos. Keliu važiavo 2 transporto priemonės. Pirmojo automobilio vairuotojas, pastebėjęs laisvą vietą, į ją bandė įvažiuoti. Tada šalia stovėjęs vyras žengė žingsnį į priekį, pradėjo mosikuoti rankomis ir ištiesė koją. Tuo metu vairuotojas, galimai nepastebėjęs ištiestos vyro kojos, važiuodamas į stovėjimo vietą, ją pervažiavo. Sužalotasis spyrė į automobilį, užpuolė kumščiais vairuotoją. Vairuotojas, atidarydamas duris, jomis trenkė pėsčiajam. Tada į konfliktą įsikišo šalia buvę asmenys (b.l. 21-22).
Bylos aplinkybės patvirtina, kad A. Š. koja buvo sužalota automobilio priekiniu dešinės pusės ratu, šiam automobiliui atliekant parkavimo manevrą judant į priekį ir sukant į kairę. Šios aplinkybės neneigia ir pats A. Š.. Teismo nuomone, toks nustatytas skundą pateikusio A. Š. sužalojimo mechanizmas paneigia teismui pateiktą jo versiją, kad sužalotas buvo stovint ant žalios vejos.
Taigi, išnagrinėjęs bylos duomenis, įvertinus ir A. Š. sužalojimo mechanizmą, teismas daro išvadą, jog A. Š. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Teismas laiko visiškai įrodyta, kad eismo įvykio metu A. Š. buvo važiuojamojoje kelio dalyje. Tai, kad įvykio metu A. Š. stovėjo, o nėjo (kaip nurodyta jam surašytame administracinio nusižengimo protokole), jo administracinės atsakomybės nešalina.
Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14793-2018 nepakeistą ir A. Š. (A. Š.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.