Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 01 24 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 124 str. 6 d., jam paskiriant 1100 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde detalizuojamos KET 9 p. nuostatos bei pabrėžiama, kad eismo saugumo tikslais vairuotojas privalo stebėti padėtį per centrinį ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius. Apeliantas mano, kad jo žaibiška reakcija padidinti greitį, tikslu užtikrinti eismo saugumą, yra visiškai logiška ir pateisinama esamomis aplinkybėmis, nes persirikiavimo manevrui būtų turėjęs sugaišti daugiau laiko nei greičio padidinimui, tačiau delsimas tokiomis aplinkybėmis būtų nepateisinamas, atsižvelgiant į pavojaus išvengimo tikslą. Atkreipia dėmesį, kad nuotraukose matosi, jog policijos automobilis važiuoja ta pačia trečia eismo juosta už jo automobilio, tuo tarpu policijos atstovai byloje paaiškino, kad vijosi pažeidėją, o tai, apelianto įsitikinimu, reiškia važiavimą dar didesniu greičiu nei jo, būtent šią aplinkybę apeliantas ir užfiksavo, pažvelgęs į galinio vaizdo veidrodį. Apeliantas pabrėžia, kad padidinęs greitį nuo 120 km/h iki 140 km/h veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, o ATPK 17 str. numato, kad toks veikimas nelaikomas teisės pažeidimu.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pagal teismų praktikoje suformuotą poziciją, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. A. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 124 str. 6 d. įrodytas byloje surinkta medžiaga.

ATPK 124 str. 6 d. numato administracinę atsakomybę asmeniui, kuris viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, t.y. viršijo leistiną greitį ir važiavo 120 km/h, vėliau, siekdamas užtikrinti saugų atstumą ir eismo saugumą, padidino greitį iki 140 km/h, nes per galinio vaizdo veidrodį pamatė į jį dideliu greičiu artėjantį automobilį (vėliau paaiškėjo, jog tai buvo policijos automobilis be skiriamųjų policijos ženklų), t.y. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, o ATPK 17 str. numato, kad toks veikimas nelaikomas teisės pažeidimu. Tokie apelianto paaiškinimai vertinami kritiškai, kaip pasirinkta jo gynybos pozicija, kuria pastarasis siekia išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, todėl jie pagrįstai apylinkės teismo buvo atmesti.

A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta 2013 12 04 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), transporto priemonių greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaiso duomenimis (b. l. 6), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės atstovo A. V., vyr. patrulio R. B. teisme duotais paaiškinimais, kita bylos medžiaga.

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės atstovo A. V. parodymų matyti, kad tiriamą dieną jis kartu su kolega dirbo automobiliu be skiriamųjų ženklų, automobilio greitis yra fiksuojamas į atmintį, yra fotonuotraukos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. pro juos pravažiavo 120 km/h greičiu, jam turbūt trukdė priekyje važiuojantis automobilis, o šiam pasitraukus iš 3 eismo juostos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išvystė greitį iki 140 km/h. Trečioje nuotraukoje matosi, kaip A. K. iš 2 eismo juostos persirikiavo į 3 eismo juostą. Vejantis A. K., jie per garsiakalbį sakė jam sustoti bei įjungė šviesas (b. l. 19-20).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio R. B., apklausto kaip liudytojo, paaiškinimų matyti, kad įvykio dieną dirbo kelyje, kontroliavo važiavimo greitį policijos automobiliu be skiriamųjų ženklų. Jiems važiuojant 1 arba 2 eismo juosta, 80 km/h greičiu, pro juos dideliu greičiu pravažiavo automobilis. Jie užfiksavo 120 km/h greitį, kurį, 3 juosta važiavusiam automobiliui pasitraukus iš 3 eismo juostos į 2 eismo juostą, A. K. padidino iki 140 km/h. Kai A. K. juos pravažiavo, jie pradėjo jį vytis. A. K. turėjo galimybę persirikiuoti į 2 eismo juostą. Pažeidimo padarymo metu kelias buvo beveik tuščias, automobilių buvo nedaug, tačiau kelio danga buvo šlapia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. vairavo pavojingai (b. l. 20-21).

Pažymėtina, kad apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti policijos pareigūnų teisme duotais parodymais, juolab, kad juos pagrindžia kita bylos medžiaga (tarnybinis pranešimas, transporto priemonių greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaiso duomenys, iš dalies paties administracinės atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pareigūnų parodymai, jų tarnybiniai pranešimai laikytini objektyviais įrodymais, kadangi jie tiesiogiai matė pažeidimo padarymo aplinkybes, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių objektyvių ar pagrįstų duomenų nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, juolab, kad pareigūnas R. B. paminėtus parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, administracinio teisės pažeidimo byloje esančiomis fotonuotraukomis nustatyta, kad policijos pareigūnų automobiliui važiuojant 1 eismo juosta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. automobilis važiuodamas 2 eismo juosta, pravažiavo pro policijos automobilį 117 km/h greičiu. Antroje nuotraukoje užfiksuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo persirikiavęs iš 2 eismo juostos į 3 eismo juostą, padidino greitį iki 120 km/h. Vėliau iš 3 eismo juostos į 2 eismo juostą pasitraukus priešais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį važiavusiam automobiliui, A. K. padidino važiavimo greitį iki 132 km/h, ketvirtoje nuotraukoje užfiksuotas 140 km/h važiavimo greitis. Trečioje ir ketvirtoje nuotraukose matosi, kad pareigūnų automobilis jau važiuoja 3 eismo juosta (b. l. 6).

Pažymima, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis, siekdamas užtikrinti saugų atstumą ir eismo saugumą, padidino greitį iki 140 km/h, nes per galinio vaizdo veidrodį pamatė į jį dideliu greičiu artėjantį automobilį, t.y. policijos automobilį be skiriamųjų policijos ženklų, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai iš pateiktų nuotraukų matyti, kad atstumas tarp apelianto vairuojamo automobilio ir policijos pareigūno buvo pakankamai saugus, be to, iš šių nuotraukų matyti ir tai, kad eismas nebuvo intensyvus, kelyje automobilių nedaug, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. galėjo sumažinti važiavimo greitį ir persirikiuoti į kitą eismo juostą, o ne dar labiau padidinti važiavimo greitį. Toks administracinės atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali būti laikomas padarytu būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (ATPK 17 str.). A. K. administracinės atsakomybės nepašalina ir apelianto skundo argumentas, kad persirikiavimo manevrui jis būtų turėjęs sugaišti daugiau laiko nei greičio padidinimui. Kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga nėra įrodyta, kad tiriamu atveju dėl artėjančio policijos pareigūno automobilio būtų kilęs realus pavojus A. K. ir pastarojo transporto priemonei bei, kad šio galimo pavojaus nebūtų galima pašalinti kitomis priemonėmis.

Skundo argumentas, kad posėdžio metu policijos atstovai pareiškė, kad važiuojant keliu nėra reikalo žiūrėti į galinio vaizdo veidrodžius, neturi esminės reikšmės vertinant A. K. veiksmus ATPK 124 str. 6 d. prasme. A. V. posėdyje parodė, kad vairuotojas turi laikytis atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, o ne sekti tą automobilį, kuris važiuoja iš paskos. Tačiau tai taipogi neeliminuoja apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, pastarojo kaltė įrodyta aukščiau ištirtų įrodymų visetu.

Taigi, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apygardos teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada dėl A. K. kaltės, padarius administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. įvykio dieną važiavo 138 km/h (po paklaidos) greičiu bei 58 km/h viršijo leistiną 80 km/h greitį, jis pažeidė KET 133 p., numatantį reikalavimą važiuoti neviršijant leistino greičio.

Apylinkės teismas, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirba, charakterizuojamai teigiamai, praeityje buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už greičio viršijimą), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 str. 1 d. 5 p. (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) ir kitas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais už padarytą administracinio teisės pažeidimą, apeliantui paskyrė teisingą nuobaudą. Paskirta bauda yra artima minimaliai ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytai su minimalaus šioje nuostatoje nustatyto dydžio teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl ją švelninti nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju taipogi nenustatyta jokių ypatingų, išimtinių atvejų, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas apelianto atžvilgiu. Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tuo tarpu materialinės padėties pablogėjimas, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas dėl darbo pobūdžio (advokato profesinės veiklos) - nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo darbdaviui.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 01 24 d. nutarimą bei A. K. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 124 str. 4 d. ir skirti švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 01 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama, įsiteisėja jos paskelbimo dieną.