Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-02-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-5281-886/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
e2YT-5281-886/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01441-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5281-886/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01441-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. P. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos senelės V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinis H. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).Nurodo, kad V. J. ir H. J. priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini), daugiau jokio registruojamo ar kito vertingesnio turto jie neturėjo. Po V. J. mirties jos sutuoktinis nesikreipė į notarus nei kitas įstaigas dėl palikimo įforminimo, nes suprato, kad butas priklauso jam, o pagal bendrą sutuoktinių testamentą po jo mirties liks jo vienintelei vaikaitei - pareiškėjai. Jis nežinojo, kad net ir esant testamentui, jam reikėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo įforminimo (palikimo priėmimo) po jo sutuoktinės V. J. mirties. Pareiškėja nurodo, kad H. J. visą laiką šiame bute gyveno, juo rūpinosi ir jį išlaikė iki pat savo mirties. Kol jis būdavo ligoninėje, butą prižiūrėjo pareiškėjos tėvai, gyvenantys gretimame name ir pati pareiškėja, kai sugrįždavo į Lietuvą. Pareiškėjos prašymu, jai būnant užsienyje, taip pat H. J. rūpinosi ir jį prižiūrėjo pareiškėjos vyro giminaičiai, gyvenantys Kaune. Pareiškėjos tėvas G. J., vienintelis V. J. ir H. J. vaikas ir pirmos eilės įpėdinis, mirė (duomenys neskelbtini) jis daugiau vaikų neturėjo. Todėl pareiškėja yra vienintelė V. J. ir H. J. paveldėtoja ne tik pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, bet ir pagal įstatymą (kaip antros eilės įpėdinė). Jokie kiti galimi tolimesnių eilių pareiškėjos senelių paveldėtojai nėra nei faktiškai priėmę palikimo, nei kreipęsi į notarų biurą dėl jo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2020 m. vasario 11 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt/Teismų pranešimai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. J. ir H. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai 2009 m. rugsėjo 2 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą jiems priklausantį turtą palieka pergyvenusiam sutuoktiniui, o šiam mirus, turtą paveldi pareiškėja V. P.. Nekilnojamojo turto registre H. J. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos su V. J. metu pagal 1993 m. kovo 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi. V. J. mirė 2016 m. gruodžio 14 d., būdama santuokoje, po jos mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. Po H. J. mirties ((duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja V. P.. Sutuoktiniai turėjo sūnų G. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini) pareiškėja V. P. yra jo duktė ir V. ir H. J. vaikaitė.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos senelis H. J. ir po savo sutuoktinės mirties rūpinosi butu kaip savo turtu, patvirtina rašytiniai įrodymai - kvitai, patvirtinantys mokesčių už šį butą sumokėjimą laikotarpiu nuo 2017 iki 2019 metų.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas V. J. ir H. J. santuokoje, kad po sutuoktinės V. J. mirties H. J. liko gyventi bute, rūpinosi sutuoktinei priklausiusia buto dalimi ir jame likusiais daiktais, likusį turtą valdė kaip savo, mokėjo mokesčius už butą. Šie duomenys yra pakankami laikyti įrodytomis teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjos senelis H. J. po sutuoktinės V. J. mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo faktiškai valdyti likusį turtą.

Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Po V. J. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ prieštaravimų nereiškė.

Palikimo priėmimo fakto, kad H. J. faktiškai pradėjo palikimą valdyti, nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę paveldėti po senelio mirties likusį turtą. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad H. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė