Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, susipažinusi su R. K. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniam teisme gautas R. K. skundas, kuriuo prašoma įvertinti vyresniojo specialisto R. P. veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą sąmoningai nepranešant suinteresuotai šaliai apie priimtą nutarimą skirti eismo įvykio ekspertizę ir neišaiškinant šaliai jos teisių ir pareigų; įvertinti vyresniojo specialisto R. P. veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą sąmoningai teikiant ekspertizės įstaigai nepilnus ir tikrovės neatitinkančius duomenis susijusius su eismo įvykiu.

Skundą atsisakytina priimti.

Viešojo administravimo sistemoje dalyvauja valstybinio administravimo subjektai (valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, šio įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą) ir savivaldybių administravimo subjektai (savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, įgalioti atlikti viešąjį administravimą; Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 4 straipsnio 2, 3, 5 dalys). Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, t. y. viena vertus, pareigūnai ar institucijos, kurioms įstatymai suteikia teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, kita vertus, asmenys, padarę administracinės teisės pažeidimus ir traukiami administracinėn atsakomybėn. Viešojo administravimo veiklą reglamentuoja VAĮ normos, kuriose reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ2 straipsnio 1 dalis), o administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja ATPK normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Todėl darytina išvada, kad organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria, pagal šio įstatymo 3 straipsnį, sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje.

Kaip matyti iš skundo turinio ir pateiktų prie jo dokumentų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius 2014 m. vasario 25 d. nutarimu paskyrė eismo įvykio ekspertizę. Nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 ir 16 straipsnių nuostatomis administraciniai teismai sprendžia bylas kai ginčas kilęs iš viešojo administravimo srities. Nors atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, tačiau ginčas kilęs dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Bylos dėl administracinių teisės pažeidimų yra nagrinėjamos vadovaujantis LR ATPK normomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas atsakovo priimtas sprendimas yra administracinio teisės pažeidimo teisenos proceso, kurį reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, dokumentas, o ne Viešojo administravimo įstatyme numatytos piliečių prašymų ar skundų nagrinėjimo procedūros dokumentas.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso naujai redakcijai, ginčai, kylantys iš administracinių teisės pažeidimų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, jis yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjo skundą atsisakoma priimti (ABTĮ37 str. 2 d. 2 p.).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas nesutinka su 2014 m. vasario 25 d. nutarimu skirti eismo įvykio ekspertizę.

ATPK 292 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal šio kodekso 281 straipsnyje nustatytas taisykles. Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną); skundo kopijų turi būti pateikta tiek, kad po vieną būtų galima įteikti visiems šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems subjektams. Organas (pareigūnas) per tris dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-2, 226, 232, 232-1, 239, 239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257-1, 260-1, 260-2 straipsniais, dvidešimt trečiuoju-1 ir dvidešimt trečiuoju-2 skirsniais įstatymui, pagal šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir ATPK 292 straipsnio nuostatas, skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nepriskirtinas apygardos administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjas, nesutikdamas su nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, turi teisę paduoti skundą Alytaus rajono apylinkės teismui per Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių (ATPK 292 str. 1 d.). Pažymėtina, jog ATPK 293 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto R. P. veiksmų kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba R. K. skundą persiuntė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriui. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyrius persiuntė Lietuvos kelių policijos tarnybai. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2014 m. spalio 3 d. raštu Nr. 39-S-5423 nurodė, jog 2014 m. gegužės 13 d. Alytaus AVPK Vidaus tyrimų grupė atliko tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus AVPK pareigūnų veiksmų tiriant 2013 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykį. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kad buvo pažeistos galiojančių teisės aktų nuostatos. Nenustatyta objektyvių duomenų, kad R. P. , žodžiu R. K. supažindinęs su nutarimu skirti ekspertizę bei pateikdamas ekspertams eismo įvykio bylą, pažeidė galiojančių teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjui išaiškintina, jeigu jis nesutinka su Lietuvos kelių policijos tarnybos 2014 m. spalio 3 d. atsakymu Nr. 39-S-5423, jis turi teisę teismine tvarka ginčyti jam teisines pasekmes sukeliančius administracinius aktus, t. y. prašyti teismo panaikinti institucijų priimtus aktus, kurie sukelia teisines pasekmes ir galimai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus (ABTĮ 23 str. 2 d. 3 p.). Skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2014 m. spalio 3 d. atsakymo Nr. 39-S-5423, įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.), nes Lietuvos kelių policijos tarnyba yra centrinio administravimo subjektas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. K. skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.