Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „(duomenys neskelbtini)“ prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje V.P., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“., „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „(duomenys neskelbtini)“, jo atžvilgiu „(duomenys neskelbtini)“ priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl kito asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

1.1. Tai yra, kaltinamasis V.P., „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, prie daugiabučio gyvenamojo namo esančio ūkinio pastato, adresu „(duomenys neskelbtini)“, žodinio konflikto metu su V.P., metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam V.P. vieną smūgį į galvos sritį, vieną smūgį į kairę ranką, vieną smūgį į kairės pusės šoną ir kairės kojos sritį bei, pastarajam nugriuvus ant žemės, metaliniu strypu spaudė kaklą, tokiu būdu padarydamas galvos ir kairės ausies muštas žaizdas, kairio šeivikaulio proksimalinio galo įstrižą lūžį, kairio dilbio smulkią žaizdą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis V.P. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ tvarkėsi gyvenamosios sodybos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, kieme, kur prie ūkinio pastato statė šiltnamį. Apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, pamatė, kad kaimynas V.V. su V.P. už ūkinio pastato vartoja alkoholinius gėrimus. Nuėjus prie vyrų, šie pakvietė jį prisėsti kartu ir vartoti alkoholinius gėrimus. Geriant alkoholinius gėrimus, tarp jo ir V.P. kilo žodinis konfliktas, kurio priežasčių jau nepamena, bet kažkas buvo dėl jų kaimo seniūnės. Konflikto metu jis, būdamas supykęs ant V.P., paėmė nuo žemės ten buvusį metalinį strypą ir juo sudavė sėdinčiam V.P. vieną kartą per galvą. Tada V.P. atsistojus ir bandant gintis bei ištiesus ranką, jis tuo tarpu sudavė pastarajam vieną smūgį į kairiąją ranką ir kairės pusės šoną. V.P. stovint, sudavė dar vieną smūgį į kairiąją koją ir jis nugriuvo ant žemės. Šiam nugriuvus ant žemės, jis rankomis jį pastūmė, kad atsigultų visiškai ir tada metaliniu strypu ėmė spausti V.P. kaklą, kad šis negalėtų atsikelti. Ar jų konfliktą matė V.V., nežino, nematė, kada jis nubėgo. Spausdamas V.P. pajuto, kad kažkas jį patempė už rūbų nugaros srityje ir atitraukė nuo V.P.. Atsikėlęs pamatė, kad jį atitraukė V.V.. Kada V.V. atėjo, nematė. Atsikėlęs nuėjo į namus ir nebegrįžo. Dėl savo elgesio labai gailisi, V.P. padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, jis jam pretenzijų neturi (b. l. 84-99).

2.2. Nukentėjusysis V.P. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, buvo prie daugiabučio namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, esančio šiltnamio kartu su V.V. ir V.V., ruošė šiltnamio žemę sėjimo sezonui. Pabaigę darbus, visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant lauke, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą atėjo V.P., kuris prisijungė prie jų ir ėmė kartu vartoti alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko V.P. pradėjo kalbėti neaiškius dalykus, tad jis, supykęs ant V.P., paklausė, kodėl jis kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra jo giminaitė, dėl apsilankymų pas jį. Taip jiedu pradėjo konfliktuoti. Jis nusisuko nuo V.P. ir toliau bendravo su V. V., o tuo metu V.P., priėjęs jam iš kairės pusės, metaliniu strypu trenkė vieną kartą jam per galvą. Jis atsistojo ir bandė gintis nuo V.P., ištiesdamas kairę ranką, bet tada V.P. metaliniu strypu vieną kartą trenkė jam per kairę ranką ir į kairės pusės šoną bei vieną kartą į kairės kojos sritį. Po smūgių jis parvirto ant žemės sulenktais keliais, o V.P., toliau laikydamas rankose metalinį strypą, paguldė jį ant žemės ir metaliniu strypu laikė prie kaklo, taip spausdamas jį prie žemės, smaugė. Tuo metu jam ėmė trūkti oro ir pradėjo prarasti sąmonę. Tuo metu, kai prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, šalia buvo V.V., kuris, pamatęs konfliktą, nubėgo pakviesti pagalbos. Atbėgęs V.V. patraukė nuo jo V.P.. Po suduotų smūgių V.P. pasišalino iš įvykio vietos, o jis parėjo į namus. Kai grįžo į namus, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą telefonu bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ D.J., kuris, pamatęs per video pokalbį, kad jis yra sužeistas, atvyko pas jį. Tiksliai nepamena valandos, maždaug „(duomenys neskelbtini)“ valandą, pamatęs, kad jis stipriai sužeistas, iškvietė policiją ir medikus. „(duomenys neskelbtini)“ jam nustatė kairės kojos lūžį bei galvos ir kairės rankos sumušimus. Su V.P. sutardavo ir nesipykdavo, kodėl jis jį užpuolė ir sumušė, nežino. V.P. atlygino jam visą padarytą žalą, jiedu susitaikė, jam pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b. l. 13-15, 28-29).

2.3. Liudytojas V.V. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, atėjo V.P., kuris padėjo jo sūnui V.V. paruošti žemę šiltnamyje sėjimo sezonui. Baigus darbus, sūnus kartu su V.P. šalia jų daugiabučio gyvenamojo namo esančioje pievoje už ūkinio pastato, adresu „(duomenys neskelbtini)“, vartojo alkoholinius gėrimus. Minėta vieta yra pievoje, šalia gyvenamųjų namų nėra ir nieko nesimato, tik pieva. Jis pats prisijungė prie jų. Apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą prie jų atėjo V.P., kuris kartu su jais ėmė vartoti alkoholį. Vienu metu jo sūnus V.V. nuėjo į kambarį pavalgyti, tad jie liko trise. Vartojant alkoholį tarp V.P. ir V.P. kilo žodinis konfliktas, kurio priežasčių jis nesuprato. Kaip ir kada V.P. sudavė smūgius V.P., nematė. Tik atsisukęs pamatė ant žemės gulintį V.P., o ant jo viršaus buvo V.P.. Ką darė V.P., nematė. Taip pat nematė, ar jis turėjo rankose metalinį strypą bei ar sudavė juo smūgius V.P.. Pamatęs, kad jie abu guli ant žemės, bėgo į namus pakviesti sūnų V.V., kad jis eitų pažiūrėti, kas vyksta. Sūnų sutiko ateinantį ir jam pasakęs viską, pats nuėjo į namus, sugrįžęs nebuvo. Vėliau į namus grįžęs sūnus V.V. sakė, kad nuėjęs pamatė V.P. kruviną, nuo jo atitraukė V.P.. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas V.P., nematė (b. l. 59-61).

2.4. Liudytojas V.V. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, atėjo netoliese gyvenantis V.P., kuris padėjo paruošti žemę šiltnamyje sėjos sezonui. Baigus darbus, kartu su V.P. šalia jų daugiabučio gyvenamojo namo esančio ūkinio pastato, pievoje vartojo alkoholinius gėrimus. Prie jų prisijungė ir jo tėtis V.V.. Tėčiui kartu su V.P. vartojant alkoholinius gėrimus, jis nuėjo į namus pavalgyti. Kada atėjo V.P., nematė. Pavalgęs išėjo į kiemą ir sutiko pareinantį tėtį, kuris pasakė, kad jis bėgtų žiūrėti, kas ten vyksta. Tėtis nuėjo į namus. Kiek paėjęs pamatė ant žemės gulintį V.P., kurio veidas buvo kruvinas. Šalia jo ant žemės klūpėjo V.P.. Ar sudavė V.P. smūgius V.P., nematė. Pribėgęs iškart paėmė V.P. už rūbų nugaros srityje ir jį nutempė į šoną. V.P. atsikėlęs nuėjo, daugiau negrįžo. Tada padėjo V.P. atsikelti nuo žemės, nusiprausti veidą, paklausė, ar jam reikalinga greitoji medicinos pagalba (toliau - GMP). V.P. pasakė, kad nereikia, sveikata nesiskundė. Dėl kokių priežasčių ir kaip įvyko konfliktas tarp V.P. ir V.P., nežino, nematė. Atėjęs prie ant žemės gulinčių vyrų nematė, kad V.P. suduotų smūgius V.P., nematė, kad V.P. turėtų metalinį strypą. Pievoje, kur vyko konfliktas nematė, kad būtų kur numestas ar padėtas metalinis strypas (b. l. 65-67).

2.5. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą gautas pranešimas iš „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad vyrą sumušė metaliniu strypu. Nuvykus adresu „(duomenys neskelbtini)“, namuose buvęs V.P. paaiškino, kad kaimynas V.P. jį sumušė. Jiems kieme vartojant alkoholį, kilo konfliktas, kurio metu V.P. metaliniu strypu trenkė jam vieną smūgį į galvą, vieną kartą į ranką ir vieną kartą į koją. Atvykusi GMP išsivežė į „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą atvykus patikslinti įvykio aplinkybių pas V.P., jis nurodė, kad ligoninėje jam diagnozuotas galvos ir kairės rankos sumušimas bei kairės kojos lūžis. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 1-4).

2.6. Specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad V.P. padaryti šie sužalojimai: galvos ir kairės ausies muštos žaizdos, kairio šeivikaulio proksimalinio galo įstrižas lūžis, kairio dilbio smulki žaizda. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Kairio šeivikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, visi kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumą, V.P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36-38).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V.P., metaliniu strypu suduodamas nukentėjusiajam V.P. vieną smūgį į galvos sritį, vieną smūgį į kairę ranką, vieną smūgį į kairės pusės šoną ir kairės kojos sritį bei, pastarajam nugriuvus ant žemės, metaliniu strypu spausdamas kaklą, tokiu būdu padarydamas galvos ir kairės ausies muštas žaizdas, kairio šeivikaulio proksimalinio galo įstrižą lūžį, kairio dilbio smulkią žaizdą, taip sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) .

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir BK 55 straipsniuose.

4.4. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės, „(duomenys neskelbtini)“, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka „(duomenys neskelbtini)“, su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą nukentėjusiajam atlygino.

4.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4punktas).

4.6. Kadangi V.P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

4.7. V.P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1 ir 3 dalys).

5. Kardomoji priemonė.

5.1. Kaltinamajam pagrįstai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V.P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V.P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL (250,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į sąskaitą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančią „(duomenys neskelbtini)“.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti V.P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškintina, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.