Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui D. L., jo atstovui advokatui R. J., atsakovei M. L., jos atstovei advokatei I. B. G., vertėjai L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei M. L. dėl išlaikymo iš pilnamečio vaiko.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės kasmėnesinį periodinį 200 eurų dydžio išlaikymą ieškovui nuo 2022-09-01, mokamą iki einamojo mėnesio 15 dienos, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nurodė, kad atsakovė yra jo pilnametė dukra. Su atsakovės motina santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu. Jis visą gyvenimą dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, autobuso vairuotoju, atlyginimas visada būdavo gana solidus, uždarbį skirdavo tik šeimos poreikiams tenkinti, kadangi buvusi sutuoktinė N. L. uždirbdavo tik minimalų mėnesinį atlyginimą, kurio nepakakdavo šeimos poreikiams, arba ilgą laiko tarpą tik šeimininkaudavo namuose, todėl visa šeimos išlaikymo našta gulė tik ant ieškovo pečių. Ieškovas gerbė ir visada mylėjo savo dukrą M. L., ja rūpindavosi kaip įmanydamas, visuomet stengdavosi skirti kiek įmanoma daugiau laiko ir finansiškai stabiliai tenkino jos poreikius. Ieškovas savo gaunamomis pajamomis užtikrino finansiškai saugų ir ramų gyvenimą tiek buvusiai sutuoktinei, tiek dukrai, tačiau būtent dėl šios priežasties nesusitaupė jokių papildomų santaupų senatvei. (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką su atsakovės motina, atsakovė tiesiog nustojo bendrauti su ieškovu. Atsakovė nesirūpina, nepaskambina, nesidomi ieškovo sveikata ir jokiais kitais būdais neprisideda prie ieškovo materialinės padėties pagerinimo. Ieškovas turi sunkių sveikatos problemų. Ieškovui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovo (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-09-01 ieškovas yra senatvės pensininkas, šiuo metu gauna apie 600 Eur pensiją. Gaunamos senatvės pensijos ieškovui neužtenka net būtiniesiems poreikiams patenkinti. Dėl garbaus amžiaus ir sveikatos problemų jis neturi jokių galimybių papildomai užsidirbti pinigų, todėl ieškovui yra būtina materialinė atsakovės pagalba.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas iškraipo faktines savo gyvenimo santuokoje su ieškovės motina aplinkybes. Priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovės gyvenimas šeimoje nebuvo nei ramus, nei saugus. Ieškovas (tėvas) nepaliaujamai girtavo, negerbė nei žmonos, nei atsakovės (dukters), smurtavo prieš jos motiną, nuolat keitė darbovietes, iš jo nuolat buvo išieškomos baudos, žalos atlyginimas. Ištuokos su žmona metu (2022 metais) ieškovas net nurodė, kad atsakovė yra ne jo biologinė dukra, kas atsakovę labai įskaudino ir bendraut su tokiu tėvu buvo emociškai neįmanoma. Dėl pastovių neblaivaus ieškovo agresijos namuose išpuolių, pastovių finansinių nepriteklių, atsakovė buvo priversta dar mokydamasi 12-oje gimnazijos klasėje pradėti dirbti ir išeit gyventi atskirai nuo tėvų. Ieškovas savo telefoną buvo nuo dukters užblokavęs, teigdamas, kad ji ne jo dukra. Atsakovė, išgyvenusi visas ieškovo ir savo motinos skyrybų dramas, priversta nuo 2023m. lankytis pas psichologę dėl emocinės sveikatos atstatymo. Atskaičius mokesčius atsakovės mėnesinės pajamos sudaro apie 750 Eur. Kiekvieną menėsį ji moka 300 Eur savo motinai; 90-120 Eur už psichologines konsultacijas, apie 30 Eur už bilietus, nes bent vieną kartą per mėnesį atsakovei reikia apsilankyti savo projektuojamuose objektuose Vilniuje ir Kaune; 50 Eur/mėn. už kūno rengybos užsiėmimus (nuo 2024 m.), kadangi atsakovė dirba prie kompiuterio ir jai prasidėjo nugaros skausmai. Atsakovės gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius ir būtiniausias išlaidas, sudaro ne kiek daugiau už ieškovo pajamas. Atsakovės turtinė padėtis yra netgi sudėtingesnė nei ieškovo, todėl atsakovė materialinę paramą pinigais teikti ieškovui neturi galimybės. Be to, nesąžiningai atrodo ieškovo nutylimas faktas, kad jis turi dar du pilnamečius vaikus, iš kurių išlaikymo neprašo. Ieškovas nevykdė savo kaip tėvo pareigos auklėti, ugdyti dukrą ir išlaikyti ją materialiai, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui ir neturi teisės reikalauti paramos iš atsakovės.

Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) lankant savo dukrą iš pirmos santuokos, jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Ten pradėjo gydymą, buvo priverstas pasiimti 2000 Eur kreditą gydymo ir pragyvenimo išlaidoms padengti. Atskaičius visas išlaidas butui išlaikyti, vaistams, kreditui dengti, jam pragyvenimui lieka apie 300 Eur. Ruošiasi operacijai, todėl nusimato papildomos išlaidos vaistams, slaugai. Sūnus ir dukra iš pirmos santuokos gyvena (duomenys neskelbtini), su sūnumi jokio ryšio nepalaiko, o dukras pajamos mažos, ji viena augina nepilnamečius vaikus ir prisidėti prie ieškovo išlaikymo neturi galimybių. Todėl jam būtina atsakovės parama.

(duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra senatvės pensininkas, o atsakovė yra pilnametė ieškovo dukra.

Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas yra nedarbingas (senatvės pensininkas), nėra. Ginčijamos tik paramos ieškovui reikalingumas ir atsakovės galimybės teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio turi remtis geros moralės bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais numatytais CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, kadangi labai dažnai analizuojamose bylose tenka pastebėti ieškovo (tėvo ar motinos) visiškai nepagrįstus reikalavimus, kurie dažniau buvo daugiau emociniai nei iš tiesų teisingi ir protingi.

CK 3.205-3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, šio straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.205 straipsnis nustatydamas pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus, teisę į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai, antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės teikti išlaikymą pirmiausiai yra būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį ir tik po vertinti ar siekiantis gauti išlaikymą asmuo turi galimybę gauti išlaikymą iš pilnamečio vaiko ir, ar toks siekis yra adekvatus ir teisėtas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra senatvės pensininkas, jo gaunamos pajamos sudaro apie 600 Eur. Už komunalines buto paslaugas kiekvieną mėnesį sumoka apie 100 Eur, jam paskirtiems vaistams kiekvieną mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 100 Eur, kas mėnesį moka apie 100 Eur už paimtą kreditą. Kitiems jo poreikiams tenkinti lieka apie 300 Eur. Iš atsakovo pateiktos kredito sutarties matyti, kad mokėjimai baigsis 2025-11-22. Vadinasi, ateityje jam liks daugiau lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad parama jam buvo reikalinga nuo 2022-09-01 (kai sulaukė pensinio amžiaus). Prašomą priteisti išlaikymą jis sieja su būsimomis galimomis didesnėmis išlaidomis sveikatos priežiūrai – būsimai operacijai, pooperaciniam gydymui.

Atsakovės vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1050 Eur. Ji kas mėnesį moka 300 Eur savo motinai. Paaiškino, kad gyvena su mama, nes nepakanka pajamų išsinuomoti atskirą būstą, todėl tokiu būdu prisideda prie mamos buto išlaikymo (komunalinių mokesčių, kredito už butą mokėjimo). Be to, atsakovė pateikė įrodymus apie kitas turimas išlaidas - 90-120 Eur už psichologines konsultacijas, apie 30 Eur už bilietus, nes bent vieną kartą per mėnesį atsakovei reikia apsilankyti savo projektuojamuose objektuose Vilniuje ir Kaune; 50 Eur/mėn. už kūno rengybos užsiėmimus; turi regėjimo problemą, kad mėnesį išleidžia apie 40 Eur akių lešiams įsigyti; atsakovei yra diagnozuotas(duomenys neskelbtini), kuris turės būti gydomas. Šias atsakovės nurodytas išlaidas teismas laiko objektyviomis ir pagrįstomis.

Šalių pateikti įrodymai, jų paaiškinimai patvirtina, kad jų kitiems poreikiams (atskaičius būtiniausių) tenkinti tenkančios lėšos yra iš esmės vienodos. Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašomos paramos, įvertinus jo turtinę padėtį ir atsakovės galimybės teikti išlaikymą, nėra pagrindo priteisti.

Taip pat pažymėtina, jog visų vaikų pareiga išlaikyti tėvus yra lygi. Jeigu yra ir kitų pilnamečių vaikų, tačiau ieškinys dėl išlaikymo jiems nėra pareikštas, teismas išlaikymo dydį turi nustatyti taip, kaip jis būtų pareiškus ieškinį visiems vaikams (CK 3.205 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas be atsakovės turi dar du pilnamečius vaikus. Pats ieškovas pripažįsta, kad ne kartą lankė (duomenys neskelbtini) gyvenančią dukrą, ten pradėjo gydymą. Nors, jo nuomone, ši dukra neturi galimybių jį materialiai remti, o su sūnumi nebendrauja, tačiau tai nereiškia, kad visą paramos naštą jis turi perkelti vienai atsakovei.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams, bei aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovai.

Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą. Byloje atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei dar būnant nepilnamete, ieškovas jos išlaikymui, moraliniam ir doroviniam vystymuisi neskyrė tiek, kiek tai butų būtina normalioje, darniai gyvenamoje šeimoje. Jis nevengė vartoti alkoholio, neturėjo pastovaus darbo, dažnai turėjo prievolių kreditoriams. Ieškovės teigimu buvo visiškai nusišalinęs nuo jos priežiūros, ieškovė, besimokindama 12 -oje vidurinės klasėje, dėl nuolatinių konfliktų namuose, buvo priversta išeiti gyventi kitur. Ieškovas jos neparėmė ir vėliau, jai besimokinant aukštojoje mokykloje, nesirūpino jos gyvenimu, visiškai nustojo bendrauti (užblokavo telefono numerį). Šias aplinkybes iš dalies pripažįsta ir pats ieškovas.

Pažymėtina, jog tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai pirmiausiai vertinami per teisių, teisėtų lūkesčių ir interesų nuolatinio užtikrinimo ir įgyvendinimo bei abipusių pareigų vykdymo prizmę. Tėvų ir vaikų santykiuose teisių ir pareigų vienovė formuoja solidarumo principą tarp šeimos narių. Nes šis principas siejamas ne tik su vaikų pareigų vykdymu tėvams, bet ir su tėvų pareigų vykdymu savo vaikams. Nuostata, jog vaikai privalo rūpintis savo tėvais, dažniau laikoma ne teisine, o moraline.

Laikytina, kad ieškovas, augindamas atsakovę, pats nesilaikė visuotinai pripažinto principo – „elkis su kitais taip, kaip nori, kad kiti elgtųsi su tavimi“, todėl neturi tikėtis pagarbos ir paramos iš atsakovės (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių bandyti išspręsti ginčą taikiai, prieš kreipiantis į teismą su atsakove nesusisiekė, nesiūlė taikaus susitarimo sąlygų ir pan., apskritai atsakovei nekėlė klausimo dėl paramos galimybės. Atsakovė turėjo 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. L. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų M. L..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.