- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- I-590-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Egidija Smalakienė (pran.), Petras Viščinis
- Pareiškėjas
- A. K., S. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės įgaliotam atstovui Jonui Čebeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir S. K. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. K. ir S. K. su skundu (b. l. 4-5) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – atsakovė, Vilniaus AVMI) ) 2008-12-03 raštus „Dėl individualios veiklos registravimo“ Nr. (21.26)-47-10544 ir Nr. (21.26)-47-10545 (toliau – Sprendimai), kuriais nuo 2004-10-07 pareiškėjai įregistruoti mokesčių mokėtojų registre kaip vykdantys individualią veiklą, t. y. nuosavo nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą (veiklos kodas pagal EVRK 70.12).
Paaiškino, kad atsakovė skundžiamais Sprendimais informavo pareiškėjus, kad mokesčių administratorius savo iniciatyva 2008-12-02 juos įregistravo Mokesčių mokėtojų registre kaip nuo 2004-10-07 vykdančius individualią veiklą: nuosavo nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą (veiklos kodas pagal EVRK 70.12). Tokios registracijos pagrindu mokesčių administratorius nurodė VMI prie LR FM 2007-07-10 įsakymu patvirtintų Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau – Taisyklės) 60 p. ir Vilniaus AVMI 2008-09-19 patikrinimo aktus Nr. (21.26-04)-77-87 (pareiškėjo S. K. atveju) ir Nr. 21.26-04-77-88 (pareiškėjos A. K. atveju). Nurodė, kad šių mokestinių patikrinimų rezultatai nėra įsiteisėję, sprendimai dėl patikrinimo aktų tvirtinimo apskųsti, galutiniai sprendimai mokestiniuose ginčuose dėl pareiškėjų veiklos pripažinimo individualia nepriimti, todėl, laiko, kad mokesčių administratorius neturėjo jokios teisės ir pagrindo įregistruoti pareiškėjus mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančius individualią veiklą asmenis. Taigi, pareiškėjai išregistruotini iš Mokesčių mokėtojų registro, nes jiems įstatymo nustatyta tvarka nekilo pareiga jais registruotis. Mokesčių administratorius įgyja teisę savo iniciatyva registruoti asmenį mokesčių mokėtojų registre tik tuomet, jei asmuo tinkamai nevykdo MAĮ 46 str. nurodytų pareigų. Taigi, skundžiami Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų A. K. ir S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 11-12) tvirtino, kad atsakovei patikrinus pareiškėjų mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą bei surašius atliktų patikrinimų aktus buvo nustatyta, kad pareiškėjai 2003-2006 m. vykdė veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius. Vilniaus AVMI skundžiamais Sprendimais, vadovaudamasi Taisyklių 60 p. nuostata, t. y. jei mokestinio patikrinimo ir/arba mokestinio tyrimo metu nustatoma, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo veikla atitiko GPMĮ nustatytą individualios veiklos sampratą, mokesčių administratorius savo iniciatyva tokį nuolatinį gyventoją turi įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (toliau – Registras) nuo mokestinio patikrinimo metu nustatytos veiklos vykdymo pradžios datos iki mokestinio patikrinimo metu nustatytos šios veiklos vykdymo pabaigos datos. Taisyklių 66 p. nurodoma, jeigu nuolatinio gyventojo skundas dėl mokestinio ginčo, o kartu ir dėl jo individualios veiklos įregistravimo Registre yra tenkinamas, visi ginčyti duomenys iš Registro pašalinami. Taigi, pažymėjo, kad mokestinio ginčo pradžia ir eiga priverstiniam mokesčių mokėtojo įregistravimui Registre, įtakos neturi. Pabrėžė, kad pareiškėjai 2008-12-19 yra pateikę skundus centriniam mokesčių administratoriui dėl minėtų patikrinimo aktų ir Vilniaus AVMI viršininkės 2008-11-27 sprendimų Nr. (21.26)-256-299 ir Nr. (21.26)-256-298, kuriais buvo patvirtintos patikrinimo aktuose apskaičiuotos GPM ir PVM sumos. Tačiau tik pasibaigus mokestiniams ginčams ir nustačius, kad pareiškėjai nevykdė individualios veiklos, šie asmenys Taisyklėse nustatyta tvarka galės būti išregistruoti iš Registro. Teigė, kad skundžiami Sprendimai įregistruoti pareiškėjus į Registrą yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat atsakovės atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas tenkintinas.
Šis administracinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjų įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsakovė, atlikusi pareiškėjų mokestinį patikrinimą nustatė, kad nuo 2004-10-07 pareiškėjų vykdoma veikla atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reglamentuotą individualios veiklos sampratą bei atsakovės iniciatyva 2008-12-02 pareiškėjai buvo įregistruoti Mokesčių mokėtojų registre kaip vykdantys individualią veiklą – nuosavo nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą (EVRK – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 70.12 pozicija) (b. l. 12).
Pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovės patikrinimo rezultatai yra apskųsti centriniam mokesčių administratoriui, galutiniai sprendimai dėl pareiškėjų veiklos priskirtinumo individualiai veiklai nėra įsiteisėję, todėl atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai juos įregistravo Mokesčių mokėtojų registre.
Šis pareiškėjų skundo argumentas yra teisingas ir pagrįstas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007-07-10 įsakymu Nr. VA-53 patvirtintos Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės (toliau – Taisyklės).
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 p., individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; savarankiška sporto veikla; savarankiška atlikėjo veikla. Šio įstatymo 35 str. 2 d. numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad jos parengtos vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymu, Mokesčių mokėtojų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059, LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir kitais teisės aktais.
Taisyklių taikymo aiškinimui yra aktualios MAĮ 45 str. 1, 4 dalys, kurios numato, kad jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis. Mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami. Pagal šio įstatymo 46 str. 1 d., jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.
Teisės aktų analizė patvirtina, kad Taisyklių 60 punktas atitinka ir neprieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalimi nustatytam teisiniam reguliavimui, tačiau yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė neteisingai taikė ginčo santykiams Taisyklių 60 punktą. Tai yra nesibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėjai 2008-12-02 buvo įregistruoti mokesčių mokėtojais, kaip nuo 2004-10-07 vykdantys individualią veiklą, nors kaip tvirtina bylos medžiaga, sprendimai dėl patikrinimo aktų tvirtinimo apskųsti, mokestiniai ginčai, kuriuose būtų priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas yra dar nesibaigę.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas analogiškoje 2009-02-21 administracinėje byloje Nr. A-261-251/2009 pasisakė, kad Taisyklių 60 punkto nuostata „ jei mokestinio patikrinimo ir/arba mokestinio tyrimo metu nustatoma“ negali būti aiškinama tiesiogiai ir negali būti siejama su mokestinio patikrinimo ar mokestinio tyrimo eiga. Ginčo atveju mokesčių administratorius turėjo nustatyti ne tik mokestinę prievolę bet ir pačios veiklos faktą bei jos pradžią, kuri pagal Mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį yra pagrindas įrašyti mokesčių mokėtoją į registrą. Toks veiksmas gali būti realizuotas tik atlikus mokestinį patikrinimą ar tyrimą, nustačius veiklos faktą ir surašius atitinkamą aktą ar pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą. Darytina išvada, kad vadovaujantis gero administravimo principais mokesčių administratorius, nustatęs pagrindą įrašyti mokesčių mokėtoją į registrą, tokį sprendimą gali priimti ir įforminti kartu su mokestinio patikrinimo ar tyrimo baigiamuoju aktu. Tokia išvada grindžiama MAĮ 144 straipsniu, kuriuo mokesčių mokėtojui suteikta teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Individualios veiklos fakto konstatavimas ir mokestinės prievolės nustatymas šiuo atveju yra mokestinio ginčo dalykas. Todėl mokesčio mokėtojo įrašymo į registrą pagrindas yra mokestinio ginčo pabaigos rezultatas. Įrašymo į registrą teisėtumas bei pagrįstumas gali būti įvertintas mokestinio ginčo metu ir tik jam pasibaigus.
Šiuo atveju mokestinis ginčas dar nebuvo pasibaigęs, todėl pareiškėjai negalėjo būti įrašyti - įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą.
Reziumuojant anksčiau išdėstytas teisės aktų nuostatas bei jų turinio analizę, atsižvelgiant į LVAT praktiką analogiškuose administraciniuose ginčuose, taip pat įvertinus procesinių šalių pateiktus teisinius argumentus, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ABTĮ 88 str. 2 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjų A. K. ir S. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-12-03 raštus „Dėl individualios veiklos registravimo“ Nr. (21.26)-47-10544 ir Nr. (21.26)-47-10545.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.