Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su bausme pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 Lt) bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartimi pakeista į 3 paras arešto;

5) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį 25 parų arešto bausme;

6) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

7) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 mėnesių, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 35 paroms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., areštą pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013-04-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

10) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2014-06-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos su Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta ir nustatyta subendrinta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2015-12-14;

11) 2016-05-03 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 45MGL (1694,70 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir galutinė bausmė paskirta 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

12) 2018-06-29 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 60 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – 40 MGL dydžio baudą t. y. 2000 Eur dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2021 metų spalio 4 dieną apie 08.40 val., kelio Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 127 ir 128 punktų bei 329 kelio ženklo „Ribotas greitis“ reikalavimus, tai yra, važiuodamas keliu nuo (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiavo viršydamas leistiną 70 km/h greitį, t. y. važiavo ne mažesniu nei 99,2 km/h greičiu, atsiradus kelyje kliūčiai – ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., nesustabdė automobilio kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir atsitrenkė į automobilio „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „O. A.“ keleivei B. B. dėl stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

E. A. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kita bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamasis E. A. nurodė, jog kaltu prisipažįsta. Nurodė, kad parodymus apie įvykį jis davė pirmos apklausos metu, kai buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas, tada jis pasakė viską, kaip buvo. Jam važiuojant į (duomenys neskelbtini) prieš jo vairuotą automobilį staiga be posūkio signalo išvažiavo kitas automobilis (iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą, kuria važiavo jis), taip jam sudarydamas kliūtį, ir nors jis iš karto stabdė, tačiau sustoti nespėjo ir trenkėsi į prieš jį išvažiavusio automobilio galą. Kai pamatė, kad automobilis išvažiavo prieš jį, jis jam pradėjo mirksėti šviesomis, spaudė garsinį signalą, tačiau kito automobilio vairuotojas vietoj to, kad pradėtų važiuoti greičiau, nuspaudė stabdžio pedalą. Jam nepavyko išvengti susidūrimo ir trenkėsi į automobilio galą. Jis pripažįsta, kad ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo sužalota kito automobilio keleivė. Dėl to, kad įvyko eismo įvykis, jis labai gailisi. E. A., apklaustas, kaip specialusis liudytojas, 2012-10-22 nurodė, kad pirmadienį, t. y. 2021-10-04, iš ryto jis automobiliu „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso pažįstamai A. (L.), jo nuvairuoti automobilį pas meistrą į (duomenys neskelbtini) paprašė draugas M. B. (nes jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo). Su M. B. kartu ir važiavo į Šiaulius, automobilį vairavo jis, o M. B. sėdėjo šalia. Buvo geras oras, sausas asfaltas, švietė saulė (jo matymu, ji netrukdė, ją jam uždengė skydelis). Dar prieš šviesoforą (ties užeiga „(duomenys neskelbtini)“) jis iš pirmos juostos persirikiavo į antrą, kad galėtų aplenkti priekyje važiavusių automobilių koloną (buvo kokie keturi automobiliai). Tuo metu, kai lenkė automobilius, jis važiavo apie 75 km/h, tikslaus greičio nežino, nežiūrėjo. Aplenkus bent du automobilius, staiga prieš jį į antrą eismo juostą iš pirmos juostos išvažiavo automobilis „O. A.". Jis staigiai pradėjo mirksėti šviesomis, paspaudė garsinį signalą, nes galvojo, kad jis atkreips dėmesį ir paspaus greičio pedalą, po to spaudė stabdį (draugas taip pat pradėjo šaukti: „stabdyk"). Prieš jį išvažiavusio „O. A." automobilio vairuotojas staiga paspaudė stabdžius, jo automobilis nespėjo sustoti, todėl jis trenkė į „Opel" automobilio galą, jam iššovė oro pagalvė, o jis vairą suko kairėn link atitvarų, kad nesutrukdyti kitiems automobiliams (į kitą automobilį smūgis buvo vienas). Kai draugas iššoko iš automobilio, jis skambino Nr. 112, pasakė, kad kito automobilio nėra. Jie galvojo, kad jis pabėgo. Buvo sustoję du automobiliai (vienas (duomenys neskelbtini)), kažkuris iš tų automobilių pavažiavo į priekį, o po to grįžęs pasakė, kad kitas automobilis stovi nuvažiavęs nuo kelio pievoje (po įvykio jam buvo stresas, jis neprisimena, kurio automobilio vairuotojas tai pasakė). Po to atvažiavo policijos pareigūnai, medikai, jie sutvarstė jo smakrą, kurį sužalojo šovusi oro pagalvė. Tos pačios dienos vakare jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyrių, nes jam pradėjo skaudėti sprandą, tačiau gydytoja pradėjo jam aiškinti, kad gal jis bando išvengti atsakomybės, nors jis jai sakė, kad įvykio vietoje buvo policija ir nustatė jo blaivumą. Kadangi suprato, kad jo nenori apžiūrėti, iš ligoninės jis išėjo ir daugiau pas jokius gydytojus nesikreipė (tik įvykio vietoje buvo greitoji pagalba). „(duomenys neskelbtini)" automobilis prieš pat jį išvažiavo labai netikėtai (iki jo nebuvo net 20 metrų atstumo), jis nerodė jokio posūkio ir tokio jo manevro jam nebuvo net galimybės numatyti, o po to dar nuspaudė stabdžius ir taip jam sudarė kliūtį, jis, nors ir stabdė, sustoti nespėjo ir trenkėsi į jį.

Nukentėjusioji B. B. 2021-10-21 liudytojo apklausos metu nurodė, kad 2021-10-04 iš ryto važiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras A. B., ji sėdėjo šalia. Oras buvo geras, švietė saulė. Kelyje automobilių nebuvo daug, jie dar pakalbėjo, kad (duomenys neskelbtini) jau darbe dirba. Važiuojant prieš (duomenys neskelbtini) išlindo saulė, vyras nusileido skydelį, jam saulę pridengė, o jai saulė švietė į akis, todėl ji laikė pakėlusi ranką, kad truputį uždengtų saulę. Priekyje nematė jokio automobilio. Staiga buvo smūgis, ji nesuprato kodėl, galvojo kad kas sprogo, prieš akis buvo balta (tik vėliau suprato, kad tai oro pagalvės). Po to, buvo antras smūgis, ją pavertė link vyro pusės ir tada ji pamatė, kad automobilis juda trindamasis į atitvarą šonu. Pasisukusi pamatė, kad vyro sėdynė beveik paguldyta, vyras guli, jo rankos nuleistos ir jis nelaiko vairo, jo akys užmerktos. Po to per langą matė, kad tolsta nuo atitvarų, kad juda link kelkraščio, o po to link griovio ir pievos. Kai automobilis nuvažiavo į pievą, jis sustojo. Jai labai skaudėjo nugarą. Po to, atsisukusi, pamatė, kad vyras atsimerkęs. Ji paskambino 112 ir pasakė, kad jie nuvažiavo nuo kelio. Ji negalėjo atidaryti savo pusės durelių, todėl po to prašė vyro, kad jis atidarytų savo dureles. Tik atsimerkęs vyras nesuprato, kas įvyko. Po to, jis palengva išlipo iš automobilio, o po to ji pro vairuotojo dureles taip pat išlipo. Vyras, nuėjęs prie automobilio galo, pažiūrėjo į automobilį, pasakė, kad neberemontuojamas. Dar jiems stovint prie automobilio, iš už krūmų išėjo vyras ir paklausė, ar nereikia iškviesti pagalbos, tai ji pasakė, kad jau iškvietė, tai vyras nuėjo atgal. Po to, atvažiavo policininkas, jie nuėjo prie policijos automobilio, kur vyras atsisėdo, o ji stovėjo atsirėmusi į automobilį. Atvažiavus medikams, jie ją paguldė ant ratukų. Vėliau pas medikus atėjo vyras, tada juos išvežė į ligoninę. Jiems jokio reikalo išvažiuoti į antrą eismo juostą nebuvo, ji nematė, kad būtų išvažiavę į antrą eismo juostą. Kad ir kas būtų kaltas dėl eismo įvykio, ji niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Nukentėjusioji B. B. 2022-03-18 liudytojo papildomos apklausos metu nurodė, kad dėl jos sužalojimo eismo įvykio metu ji nei vienam automobilio vairuotojui jokių pretenzijų neturi. Dėl jai padarytos žalos atlyginimo ji kreipsis į draudimo bendrovę, jai užteks tokios žalos atlyginimo, kiek draudimas paskaičiuos. Byloje ji jokio civilinio ieškinio nereikš. Ji neprieštarauja, kad byla būtų baigta supaprastinto proceso tvarka.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. B. padarytas sužalojimas: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojas M. U. 2021-10-08 liudytojo apklausos metu nurodė, kad pirmadienį, tai yra 2021-10-04 ryte po 8 val. iš (duomenys neskelbtini) vienas važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo pirmąja eismo juosta, apie 70 km/h greičiu. Kelias buvo sausas, švietė saulė, jam nespigino, nes yra aukštas ir ją jam užstojo automobilio priekinio lango viršutinė tonuota juosta. Važiuojant pro kavinę „(duomenys neskelbtini)“, priekyje jo važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris vėliau pateko į eismo įvykį, prieš jį dar vienas automobilis, kurio modelio neįsidėmėjo, lyg tai dar važiavo automobiliai ir už jo, bet nekreipė dėmesio, kaip supranta, jie nesustoję pravažiavo įvykus eismo įvykiui. Jis planavo persirikiuoti į antrąją eismo juostą, pažiūrėjo į galinio vaizdo ir šoninio stebėjimo veidrodėlius, pamatė, kad antrąja eismo juosta artėja šviesios spalvos automobilis „Audi", todėl jis nepersirikiavo. Tada viskas įvyko labai greitai, tiesiog akimirksniu. Jis sulėtino automobilio greitį, antrąja eismo juosta pravažiavo automobilis „Audi", praktiškai tuo pačiu metu pastebėjo, kaip iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą įvažiuoja priešais jį važiavęs „Opel" automobilis, kuris nerodė net posūkio signalo. „Audi" pradėjo staigiai stabdyti, cypė stabdžiai ir iš karto stipriai trenkėsi į „Opel" galą, o tada abu automobiliai iš karto atsitrenkė į atitvarus. Po smūgio abu automobiliai iš inercijos šiek tiek pajudėjo į priekį ir sustojo, bet automobilis „Opel" po kokios sekundės „apsipylė" juodais dūmais ir nuvažiavo link aplinkkelio, jis pagalvojo, kad automobilis šalinasi iš eismo įvykio vietos. Jam pasirodė, kad „Opel" automobilis važiuoja, o ne rieda nuo smūgio, be to, tiek toli nuo įvykio vietos nebūtų savo eiga nuriedėjęs. Jis tuo pačiu metu sustojo šalia „Audi" automobilio, išlipo keleivis, paklausė, ar nereikia pagalbos, atsakė, kad nereikia, paklausė, kur ta mašina, į kurią jie atsitrenkė. Pasakė, kad nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). „Audi" keleivis skambino pagalbos telefonu, taip pat jo paklausė, ar matė visą eismo įvykį, pasakė, kad matė, jis paprašė, kad palauktų policijos ir papasakotų, kaip viskas buvo, ką jis ir padarė. Jo automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Kokiu greičiu važiavo automobilis „Audi" jis neįsivaizduoja. Eismo įvykyje jis buvo iki pat pabaigos, automobilį „Opel" matė tik jau po to, kai prie jo stovėjo greitoji medicinos pagalba. Matė, kad automobilis buvo griovyje. Jis asmeniškai nepažįsta asmenų nei važiavusių „Audi", nei „Opel" automobiliais, tačiau, jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas „Opel" vairuotojas (1 t., b. l. 68-71). Liudytojas M. U. 2022-02-17 liudytojo papildomos apklausos metu nurodė, kad kai jis važiavo link (duomenys neskelbtini) ir kai prie „(duomenys neskelbtini)" įvyko eismo įvykis, jis važiavo paskui „Opel" automobilį. Toje vietoje leidžiamas greitis 70 km/h, jie taip ir važiavo, nors visą kelią nuo (duomenys neskelbtini) jie su tuo „Opel" automobiliu aplenkdavo vienas kitą („Opel" jį aplenkė, po to važiuodamas sulėtindavo, tai tada jis aplenkdavo). Kadangi jis norėjo „Opel" automobilį aplenkti, tai ruošėsi daryti ten, kur jau bus pasibaigęs 70 ženklo ribojimas. Jis pamatė, kad iš galo atvažiuoja automobilis, todėl nebedarė lenkimo, o prilėtino ir toliau važiavo pirma eismo juosta paskui „Opel" automobilį („Opel" automobilį norėjo pradėti lenkti iš toliau, nes jis jam nekėlė pasitikėjimo, nes važiavo ir truputį vingiuodamas savo eismo juostoje). Staiga „Opel" automobilis metėsi į antrą eismo juostą. Jam atrodo, kad jis net nerodė posūkio signalo, mano, kad jis net nepažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, nes būtų pamatęs atvažiuojantį automobilį. „Opel" automobilis išvažiavo visai prieš pat „Audi" automobilį, jis tik spėjo pamatyti, kad "Audi" automobilis paspaudė stabdžius ir iš karto buvo smūgis į „Opel" automobilio galą. Jis nematė, kad „Opel" automobilis būtų stabdęs prieš pat įvykį (visas įvykis buvo prieš pat jo akis). Po smūgio "Opel" automobilis apsipylė dūmais, o po to nuvažiavo į priekį. Jis sustojo, iš „Audi" automobilio išlipo vyriškiai ir paklausė kur kitas automobilis. Jis pasakė, kad nuvažiavo link aplinkkelio, jis dar pagalvojo, kad tas automobilis bėga iš įvykio vietos. Kitas paskui važiavęs automobilis pristabdė, jie pasakė kad automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), tai tas automobilis pavažiavo į priekį, o po to sustojęs ranka parodė į pievą, tai suprato, kad tas kitas automobilis yra pievoje. Pasakodamas pareigūnams apie įvykį jis sakė, kad „stabdė", tai jis sakė apie „Audi" automobilį. Jis nematė ir negirdėjo, kad „Audi" būtų mirksėjęs šviesomis ar pypsinęs, tačiau gal tai jis į tai neatkreipė dėmesio.

Liudytojas M. B. 2021-10-18 liudytojo apklausos metu nurodė, kad šių metų spalio 4 d. iš ryto jis kartu su draugu E. A. automobiliu „Audi A8", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), automobilį varė pas meistrus (elektrikus). Automobilis priklauso A. L., tačiau ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), tuo metu automobilis buvo servise (duomenys neskelbtini), todėl jis su E. A. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), sėdo į „Audi A8" ir vyko į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo E. A., jis sėdėjo šalia, jie buvo užsisegę saugos diržus. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), oras buvo geras, švietė saulė, matomumas buvo geras, asfaltas buvo sausas. Jiems būnant gal ties užeiga „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jau pravažiavus šviesoforą, jie pasivijo pirma eismo juosta važiuojančius automobilius, todėl E. A. persirikiavo lenkimui į antrą eismo juostą. Pirma eismo juosta važiavo kokie 4-5 automobiliai. Jiems aplenkus du automobilius pirmoje eismo juostoje ir beveik pasivijus trečiąjį, staiga iš pirmos eismo juostos į antrąją įvažiavo automobilis (jis važiavo prieš jų pasivytąjį automobilį). Jis E. A. sušuko: „stabdyk“, jis staigiai stabdė, dar jis papypino (vėliau sakė, kad dar ir šviesomis mirktelėjo). Tuo metu priekyje važiavęs automobilis paspaudė stabdį. Tada jų automobilis trenkėsi į priekyje buvusį automobilį, po to trenkėsi į atitvarus, po to E. A. stengėsi išlaikyti automobilį antroje juostoje ir tada sustojo. Jis iššoko iš automobilio, tačiau priekyje jokio automobilio nematė. Iš karto paskambino Nr. 112, pasakė, kad automobilis pabėgo, nes jis jo niekur nematė. Vėliau priėjęs žmogus pasakė, kad priekyje buvęs automobilis nuvažiavo nuo kelio į pievas (už kokių 800 metrų nuo įvykio vietos). Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, GMP ir PGT. Kol atvažiavo pareigūnai, jis nuo kelio nuspardė visokias automobilių lūženas, kad jos netrukdytų kitiems pravažiuojantiems automobiliams, nes vienos detalės pravažiuojantis automobilis vos neužkabino. Prieš juos išsukęs automobilis važiavo kokiu 60-70 km/h greičiu ir jeigu jis nebūtų staiga stabdęs, o kaip tik paspaudęs greičio pedalą, mano, kad nieko nebūtų įvykę. Koks tuo metu buvo jų greitis, nežino, nežiūrėjo į spidometrą, tačiau lenkti pradėjo, kai pasivijo priekyje važiuojančią koloną. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo, pas jokius medikus nesikreipė, pretenzijų nei vienam vairuotojui neturi.

Liudytoja A. L. 2021-10-20 liudytojo apklausos metu nurodė, kad automobilis „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu. Automobilį VĮ „Regitra" registravo (duomenys neskelbtini), o po to automobilį nuvarė į (duomenys neskelbtini), į servisą, tačiau ten meistras nieko negalėjo daryti, nes automobilio kompiuteris rodė kažkokią klaidą. Dėl šios klaidos pašalinimo susitarė su elektriku (duomenys neskelbtini), todėl, kad jiems nereikėtų važiuoti iš (duomenys neskelbtini), paprašė pažįstamų M. (B.) ir E. (A.), kad nuvarytų automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (automobilio rakteliai buvo pas meistrą servise). Vėliau jai paskambino M. B. ir pasakė, kad įvyko avarija. Apie avariją jai papasakojo M. B., ji pati kai atvažiavo į vietą, ten nieko nebebuvo. Šiuo metu automobilis yra nuvežtas už (duomenys neskelbtini) ir paliktas prie serviso. Automobilį apžiūrėjo „(duomenys neskelbtini)“ draudimo atstovas, pasakė, kad automobilis neberemontuotinas.

Liudytojas A. B. 2021-10-21 liudytojo apklausos apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką metu nurodė, kad 2021-10-04, t. y. pirmadienį, jis kartu su žmona B. B. automobiliu „O. A.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš ryto važiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, žmona sėdėjo šalia, jie buvo prisisegę saugos diržus. Žmonai 09.30 val. reikėjo būti pas gydytojus (duomenys neskelbtini), todėl jie važiavo neskubėdami. Keliu (duomenys neskelbtini) važiavo apie 90 km/h greičiu, o kur greitis būna ribojamas iki 70 km/h, ten greitį sumažindavo. Buvo geras oras, saulė švietė iš priekio, tačiau jam saulę užstojo nuleistas skydelis, o žmonai skydelis nepadėjo, todėl ji ranka dengė akis nuo saulės. Kiek prisimena, pravažiavo šviesoforą ties užeiga "(duomenys neskelbtini)", pradėjo po truputį greitėti, tada dar pagalvojo, kad bus viadukas, po to bus kelio susiaurėjimas, o daugiau nieko neprisimena, kas įvyko, nieko nežino ir nieko paaiškinti negali. Truputį prisimena, kad jau pievoje išlipo iš automobilio, ėjo pažiūrėti į automobilio galą, po to prisimena, kad atvažiavo policijos pareigūnas, prisimena, kad pas jį automobilyje pūtė į alkotesterį, o po to buvo greitosios automobilyje ir juos su žmona nuvežė į ligoninę, iš kur juos išleido gydytis namo. Į namus juos parvežė dukra. Kaip įvyko avarija, nežino ir nieko paaiškinti negali. A. B., apklaustas kaip įtariamasis (2022-04-01 nutarimu nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d.) 2022-03-18 nurodė, kad savo kaltę pripažįsta. Parodymus apie įvykį jis davė pirmos apklausos metu, kai buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas. Tada jis pasakė viską taip, kaip buvo ir ką jis prisiminė. Ir praėjus laiko tarpui po įvykio, jis visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau galėjo būti taip, kaip nurodyta įtarime. Jis prisimena, kad su žmona važiavo į (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo jis ir važiavo neviršydamas leistino greičio, atsižvelgdamas į kelio ženklus. Kaip įvyko avarija, jis neprisimena, nežino, tik prisimena, kad jau automobiliui stovint pievoje jis išlipo iš automobilio, atvykus policijos pareigūnams, jie jam davė pūsti į alkotesterį, jis buvo blaivus. Kartu su juo automobilyje važiavusiai žmonai B. B. buvo nustatytas stuburo slankstelio lūžis. Dėl to, kad ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, jis labai gailisi.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11Š-169 (21) nurodyta, kad:

1. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „Audi A8“ važiavimo greičio iki eismo įvykio. Šioje eismo situacijoje galima tik teigti, kad prieš susidūrimą automobilio „Audi A8“ greitis buvo didesnis nei automobilio „O. A.“ ir tarp jų greičių skirtumas buvo nemažesnis nei 29,2 km/h.

2. Techniniu požiūriu susidūrimo mechanizmas buvo toks: automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta, skirta važiuoti (duomenys neskelbtini), priekiu atsitrenkė į automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, persidengiant nuo automobilio kairiojo krašto apie 2/3 priekinės dalies pločiu. Susidūrimo metu automobilio „Audi A8“ greitis buvo didesnis nei automobilio „O. A.“ ir tarp jų greičių skirtumas buvo nemažesnis nei 29,2 km/h, o automobilis „O. A.“, tikėtina, buvo nedideliu smailiu kampu pasuktas į kairę, žiūrint automobilio „Audi A8“ važiavimo kryptimi. Susidūrimo sąveikos momentu automobilio „O. A.“ galinis dešinės pusės ratas buvo prieš pat užfiksuoto pėdsako pradžią. Po susidūrimo abi transporto priemonės judėjo įstrižai į kairę link atitvarų ir automobilis „O. A.“ kairiuoju šonu slystamai kontaktavo su atitvaro horizontaliomis konstrukcijos dalimis, o automobilis „Audi A8“ kairiojo šono priekine dalimi deformavo atitvarų horizontalias konstrukcijos dalis, o priekinis kairysis ratas buvo sugadintas kontaktuojant su atitvaro vertikaliomis atramomis. Po slystamo kontakto su atitvarų automobilis „O. A.“ judėjo (duomenys neskelbtini) arčiau kelio kairėje pusėje esančių atitvarų, paskui keitė judėjimo kryptį į dešinę ir nuvažiavo nuo kelio sankasos į dešinę pusę, į kelių eismo įvykio vietos protokole ir plane prie jo užfiksuotą padėtį. Atsitrenkęs į atitvarus automobilis „Audi A8“, toliau judėdamas pagal minėtą atitvarą, sustojo priekiniu kairiu kampu įsirėmęs į atitvarą, eismo įvykio vietos protokole ir plane priėjo užfiksuotoje padėtyje.

3. Jeigu automobilio „Audi A8“ važiavimo greitis susidūrimo metu buvo 75 km/h, kaip nurodo minėto automobilio vairuotojas, tokiu atveju automobilio „Audi A8“ vairuotojas E. A., važiuodamas jo paties nurodytu 75 km/h greičiu, tikėtina, neturėjo techninės galimybės, automobiliui „O. A.“ pradėjus persirikiavimo manevrą, stabdydamas vairuojamą automobilį, sumažinti važiavimo greitį iki automobilio „O. A.“ važiavimo greičio ir išvengti atsitrenkimo į minėtą automobilį, tačiau, važiuodamas eismo įvykio vietoje leistinu 70 km/h greičiu, automobiliui „O. A.“ pradėjus persirikiavimo manevrą, stabdydamas vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę sumažinti važiavimo greitį iki 45,8 km/h ir toliau tęsdamas judėjimą nesusidurtų su priekyje važiuojančiu automobiliu „O. A.“. Jeigu automobilio „O. A.“ važiavimo greitis susidūrimo metu buvo 70 km/h, kaip nurodo minėto automobilio vairuotojas, tokiu atveju automobilio „Audi A8“ vairuotojas E. A., važiuodamas 99,2 km/h greičiu, automobiliui „O. A.“ pradėjus persirikiavimo manevrą, stabdydamas vairuojamą automobilį, neturėjo techninės galimybės sumažinti važiavimo greičio iki 70 km/h ir išvengti atsitrenkimo į automobilį „O. A.“. Automobilio „Audi A8“ vairuotojui važiuojant leistinu eismo įvykio vietoje 70 km/h greičiu transporto priemonės nebūtų suartėjusios transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs.

4. Esant eismo įvykio dalyvių nurodytiems greičiams, techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai, - automobilio „O. A.“ vairuotojo A. B. persirikiavimo veiksmais buvo sudaryta kliūtis gretima juosta didesniu greičiu važiuojančio automobilio „Audi A8“ judėjimui, o pastarojo vairuotojas E. A., važiuodamas jo paties nurodytu 75 km/h greičiu arba pagal automobilio „O. A.“ vairuotojo nurodytas aplinkybes nemažesniu nei 99,2 km/h greičiu, važiavo didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 70 km/h greičiu ir dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į automobilį „O. A.“.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (ties kavine „(duomenys neskelbtini)"), o transporto priemonių apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.

Eismo įvykio vietos plane nurodyta įvykusios eismo įvykio schema.

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotas vaizdas ir garsas atvykus po eismo įvykio.

AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad nukentėjusiajai B. B. kompensuota 27,16 Eur gydymosi išlaidų, 1000 Eur kaip neturtinė žala).

Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja prokuroro siūlomos bausmės rūšiai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Kaltinamasis E. A. padarė neatsargų nusikaltimą. E. A. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistas, kai teistumas neišnykęs, t. y. būdamas recidyvistu. Pažymėtina, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Teismas, įvertinęs visas anksčiau nurodytas bausmės rūšiai parinkti reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, daro išvadą, jog E. A. būtų adekvati ir skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį, numatytą įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį (šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas), paskirtos baudos sumokėjimo terminas nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymo bendrosios nuostatos.

E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 MGL (1500 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. skirti galutinę bausmę – 20 MGL (1000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 40 MGL (2000 eurų) bauda ir paskirti 60 MGL (3000 eurų baudą), baudą, įpareigojant ją sumokėti per 7 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą savininkei A. L., palikti neribotai jos nuosavybei;

- CD kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti prie bylos.

E. A. išaiškinti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, įmokos kodas – 6801. Baudą privaloma sumokėti per 7 (septynis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Išaiškinti E. A., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.