Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (D. A. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 12 d., laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas gatvėje prie apleisto negyvenamojo namo, esančio šalia pieno priėmimo punkto, sulaukė grįžtančios iš parduotuvės savo kaimynės A. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), ir, turėdamas tikslą lytiškai su ja santykiauti, suprasdamas, kad A. Č. yra nepilnametė, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. pakėlęs ją ant rankų ir nepaleisdamas, nunešė A. Č. už apleisto namo, ranka uždengė jai burną ir, laikydamas nugara į save prispaustą prie pastato sienos, kišo savo lytinį organą į jos lytinius organus ir taip lytiškai santykiavo su A. Č. natūraliu būdu prieš jos valią.

Apeliantas pripažįsta, kad einant prie apleisto namo, jis iš tikrųjų apkabino A. Č. , atsegė kelnių viršutinę sagą, po to ji pati nusimovė kelnes ir kelnaites, jis – taip pat, po ko apkabino rankomis A. Č. , tačiau ji pradėjo rėkti ir pabėgo, o jis nuėjo namo. Įvykio metu jis iš tiesų turėjo ketinimą lytiškai santykiauti su A. Č. , tačiau be jokių smurtinių veiksmų, grasinimų ir tik pastarajai sutikus. A. Č. sutiko tai daryti, tačiau, kai abu priartėjo prie santykiavimo, A. Č. atsisakė nuo tolesnių veiksmų, nukreiptų į santykiavimą, pradėjo rėkti ir pabėgo. Tuo tarpu jis, turėdamas galimybę tęsti pradėtą procesą, be jokios pašalinės įtakos atsisakė bet kokių veiksmų siekiant santykiauti, todėl, nuteistojo manymu, teismas, padaręs išvadą dėl nusikalstamo jo veiksmų pobūdžio, turėjo pasisakyti, ar jo veiksmuose nėra savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltimą požymių.

Nuteistasis D. A. nurodo, kad siekiant pilnai išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme būtina papildomai apklausti T. S. , taip pat A. J. , T. L. , įvykio vietos apžiūrą atlikusį pareigūną dėl rastų avalynės pėdsakų, taip pat teismo medicinos ekspertizę atlikusį specialistą, kuris gali išsamiai paaiškinti apie jo – D. A. apsvaigimą nuo alkoholio ir jo įtaką nusikaltimo padarymui.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė prašė nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam D. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo D. A. apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo D. A. apeliacinio skundo argumentus, kad jis įvykio metu A. Č. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo ir lytiškai su ja nesantykiavo, nes nukentėjusioji, išreiškusi sutikimą lytiškai santykiauti, pati savo valia nuėjo kartu su juo už apleisto namo, kur ėmė nusirenginėti, tačiau po to, kai jis ją apkabino, apsigalvojo ir pabėgo. Ši nuteistojo iškelta įvykio versija buvo tikrinama bylą nagrinėjant apygardos teisme, tačiau nepasitvirtino.

Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistasis D. A. , duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, priešingai nei teigia savo apeliaciniame skunde, nebuvo nuoseklus. Bylą nagrinėjant apygardos teisme D. A. parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugą, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. kartu su draugo broliu T. S. ėjo parduotuvės link ir sutiko kaimynę A. Č. , su ja pasikalbėjo ir nuėjo į parduotuvę. Eidami atgal pamatė netoli parduotuvės prie medžio stovinčią A. Č. , suprato, kad laukia jo. Susitikus A. Č. pasiūlė jam pasimylėti. T. S. tuo metu stovėjo šiek tiek atokiau, o po to pasakė, kad netrukdys, ir nuėjo namo. Tuomet jis apkabino A. Č. ir pastarosios siūlymu abu kartu nuėjo už apleisto namo. Pats A. Č. pasimylėti nesiūlė. Nuėjęs už apleisto namo jis nusimovė kelnes, A. Č. taip pat. Tuo metu nukentėjusioji nešaukė, tačiau jam pradėjus glamonėti, apkabinus rankomis už pilvo, pradėjo šaukti ir pabėgo, dar pasakė, kad iškvies policiją. Jokio lytinio akto tarp jų nebuvo, jis jos ant rankų niekur nenešė, ranka burnos jai neuždengė ir jėga prie sienos neprispaudė (t. 2, b.l. 80-82). Atliekant ikiteisminį tyrimą 2013-10-01 vykusios apklausos metu D. A. taip pat parodė, kad antrojo susitikimo su nukentėjusiąja metu, T. S. nuėjus namo, o jiems dviese stovint gatvėje, pastebėjusi atvažiuojantį automobilį A. Č. pasiūlė jam paėjėti į šalį. Pasitraukus į kelkraštį, nukentėjusioji pasiūlė pasimylėti, po ko jie apsikabinę nuėjo už apleisto namo, kur abu pradėjo nusirenginėti. Jis šiek tiek nuleido savo kelnes, o A. Č. kelnes ir kelnaitės nusimovė iki kelių. Po to jis priėjo arčiau prie A. Č. ir prilietė ranka jai žemiau pilvo. Tuomet ji sušuko „paleisk“ ir pakeliui apsirengdama nubėgo link savo namų, bėgdama dar pasakė, kad iškvies policiją. A. Č. pabėgus jis taip pat nuėjo namo, jokio lytinio akto tarp jų nebuvo (t. 1, b.l. 106-109). Tuo tarpu apklaustas įtariamuoju iš karto po įvykio D. A. parodė, kad antrą kartą susitikus A. Č. , po to, kai T. S. juos paliko dviese, jis pasiūlė A. Č. pasimylėti, į ką ši atsakė, kad gal rytoj, o jis pasakė, kad nori šiandien. A. Č. nesipriešino, jie kartu nuėjo už seno namo, esančio prie pieninės. Ten A. Č. pasilenkė prie namo sienos, o jis jai numovė iki kelių kelnes ir kelnaites. Tuo metu A. Č. jam nieko nesakė, neprašė paleisti, tik sakė, kad nežinos, ką pasakyti savo mamai, kodėl taip ilgai užtruko parduotuvėje. Numovęs A. Č. kelnes ir kelnaites, jis bandė įkišti savo varpą jai į makštį, bet jam nepavyko, lytinio akto su ja neatliko, save patenkino pats ranka, po ko jie išsiskirstė po namus (t. 1, b.l. 102-103). Bylą nagrinėjant apygardos teisme nuteistasis D. A. negalėjo paaiškinti, kodėl proceso metu davė prieštaringus parodymus. Apeliaciniame skunde jis teigia, kad tam tikri netikslumai parodymuose galėjo atsirasti dėl jų vertimo į valstybinę kalbą, o teisiamojo posėdžio metu jam dėl kalbos nežinojimo buvo sunku suprasti klausimus bei paaiškinti kai kurias aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiant D. A. iš karto po įvykio, taip pat vėlesnės apklausos metu dalyvavo vertėja bei nuteistojo gynėjas, kuris, kaip ir pats apeliantas, savo parašu patvirtino, kad šiuose procesinių veiksmų protokoluose D. A. duoti parodymai užfiksuoti teisingai (t. 1, b.l. 103). Teisiamojo posėdžio metu D. A. jokių pastabų, kad nesupranta jam užduodamų klausimų ar kad jam yra sunku paaiškinti kai kurias aplinkybes, nepareiškė, o priešingai – įteikus kaltinamąjį aktą rusų kalba teismui nurodė, kad nieko papildomai paaiškinti nenori ir kad viskas jam buvo ir yra aišku (t. 2, b.l. 94). Be to, akivaizdu, jog D. A. parodymai, duoti pirmosios apklausos metu, kad jam pasiūlius pasimylėti ir A. Č. neprieštaraujant, jis pats numovė A. Č. kelnes ir kelnaites, kad bandė įkišti savo lytinį organą jai į makštį, tačiau pilnai to padaryti nepavyko, todėl jis pats patenkino save ranka, iš esmės skiriasi nuo jo vėlesnių parodymų, kuomet jis aiškino, kad nukentėjusioji pati pasiūlė jam nueiti už apleisto namo ir pasimylėti, kad pati nusimovė kelnes, bet jam pradėjus glamonėti, ėmė šaukti ir pabėgo, todėl vertinti tai kaip netikslumus, kurie galėjo atsirasti verčiant D. A. parodymus į valstybinę kalbą, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jis niekuomet nedavė tokių parodymų, kaip kad užfiksuota apygardos teismo nuosprendyje, t.y. kad pasimylėti įvykio metu pasiūlė nukentėjusioji A. Č. , tačiau, kaip jau minėta, būtent tokie jo parodymai yra užfiksuoti tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir 2013-10-01 D. A. apklausos įtariamuoju protokole. Be to, teisiamojo posėdžio metu D. A. parodė, ne tik tai, kad būtent A. Č. jam pasiūlė nueiti už apleisto namo ir pasimylėti, bet, perskaičius jo pirminius parodymus, kad pasimylėti nukentėjusiajai pasiūlė jis, teismui paaiškino, kad nieko tokio jis A. Č. nesakė (t. 2, b.l. 82).

Tuo tarpu nukentėjusioji A. Č. viso proceso eigoje nuosekliai teigė, kad įvykio metu D. A. , panaudodamas fizinį smurtą jos atžvilgiu ir tokiu būdu įveikdamas jos pasipriešinimą, lytiškai santykiavo su ja. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. Č. parodė, kad įvykio vakarą ėjo į parduotuvę pirkti saldainių, pakeliui sutiko D. A. su T. S. . D. A. apkabino ją ir paklausė, kur eina, ji atsakė, kad į parduotuvę. Jie kažkurį laiką pastovėjo, D. A. nenorėjo jos paleisti, bet po to paleido ir ji nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko saldumynų. Grįždama į namus pakeliui vėl sutiko D. A. ir T. S. . D. A. ją apkabino. Ji priešinosi, bet jis nepaleido. Kai pro šalį važiavo automobilis, D. A. paėmė ją ant rankų, o T. S. pasakė eiti namo. Ji pati dar prašė T. S. pagalbos, bet jis jos nepaklausė ir nuėjo. Tuomet D. A. nunešė ją už namo, prispaudė prie sienos, nutraukė kelnaites, pats nusimovė kelnes ir pradėjo lytinį organą kišti prie jos, kišo į jos lytinius organus, tuo metu jai skaudėjo. Ji šaukė, bet jis užspaudė jai burną. Lytinį aktą D. A. atliko ją prievarta laikydamas palenkęs. Po to ji norėjo paskambinti savo mamai, surinko jos numerį, bet D. A. atėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę. Kai jis ją apkabino, jai pavyko ištraukti telefoną, bet mamai nepaskambino, nes tai pastebėjęs D. A. išjungė telefoną. Pamačiusi, kad kažkas su vaiku eina į parduotuvę, pagąsdino D. A. , kad tai mama ieško jos, po ko jis ją paleido. Grįžusi namo nuėjo į kitą kambarį, ten verkė. Kai mama pradėjo jos klausinėti, pasakė kas nutiko, ir ši iškvietė policiją (t. 2, b.l. 82-84). Apklausta iš karto po įvykio nukentėjusioji A. Č. parodė, kad 2013-01-12, apie 18.30 val., eidama iš savo namų į netoliese esančią parduotuvę, sutiko kaimyną D. A. ir klasioką T. S. , kurie ėjo kaimo link. D. A. priėjo prie jos, apkabino ir paklausė, kur eina. Ji atsakė, kad eina į parduotuvę pirkti saldainių. D. A. laikė ją apkabinęs, sakė, kad niekur neitų, tačiau priėjus prie jos namų paleido ir ji nuėjo į parduotuvę, o D. A. su T. S. – link kaimo. Parduotuvėje nusipirkusi saldainių ėjo į namus, bet prie pieninės vėl sutiko D. A. su T. S. . D. A. ją apkabino, paėmė ant rankų, o T. S. pasakė, kad eitų namo, kad jis pas jį ateis vėliau. D. A. nunešė ją už pieninės, kur stovi apleistas namas, ten pastatė ant žemės ir pradėjo nurenginėti. Ji bandė ištrūkti, bet D. A. ją stipriai laikė. Jis nutraukė jai kelnes iki kelių ir palenkė ją. Ji bandė rėkti, bet D. A. ranka uždengė veidą, kad negalėtų rėkti, ir atliko lytinį aktą. Po to ją paleido, pasakė, kad nieko nesakytų mamai, ir ji nubėgo į namus. Namuose viską papasakojo mamai ir ši iškvietė policiją (t. 1, b.l. 13-15). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. Č. parodė, kad 2013-01-12, apie 18.30 val., eidama į parduotuvę sutiko kaimyną D. A. bei klasioką T. S. . D. A. priėjo prie jos, apkabino ir paklausė, kur eina, ji atsakė, kad į parduotuvę. Kai D. A. ją paleido, nuėjo į parduotuvę, nusipirko saldainių ir ėjo namo. Toje pačioje vietoje vėl sutiko D. A. ir T. S. . D. A. ją apkabino ir klausė, kur eina, ji atsakė, kad eina namo. Tuo metu pro juos važiavo automobilis ir D. A. , pagriebęs ją ant rankų, nuvedė į šoną. Automobiliui nuvažiavus į parduotuvę, D. A. vėl ją pagriebė ant rankų ir nunešė už seno namo, o T. S. šūktelėjo, kad šis eitų namo, kad jis netrukus pas jį ateis. Kai nešė, ji mušė D. A. , bet tuo metu nešaukė, nes galvojo, kad ją paleis. Tuo metu T. S. nieko nedarė, tik stovėjo ir žiūrėjo. Jau būnant už namo D. A. pasakė, kad nori lytinių santykių su ja, apkabino. Ji priešinosi, mušėsi, prašė paleisti, atstūmė nuo savęs, tačiau jis neatstojo, numovė jai iki kelių kelnes bei kelnaites ir pats iki kelių nusimovė džinsus. Kai D. A. ją nurengė, ji jį atstūmė, norėjo apsirengti, o jis norėjo paguldyti ją ant sniego, po to bandė atidaryti pastato duris ir nuvesti ją į vidų, tačiau ji laikėsi ir jam to padaryti nepavyko. Tuomet D. A. ją palenkė ir stipriai laikydamas pradėjo lytinį aktą, kišo savo lytinį organą jai tarp kojų. Lytinis aktas truko gal 10-15 min., jis kišo lytinį organą gal tris-penkis kartus, tuo metu jai skaudėjo. Be to D. A. dar apkabindavo ją, bučiavo, o ji jį stūmė. Kai ėmė šaukti, D. A. ranka uždengė burną, jai buvo sunku kvėpuoti, todėl dar kartą šaukti bijojo, kad jos nepasmaugtų. Kai visa tai baigėsi, jis dar buvo ją apkabinęs, laikė. Ji buvo paėmusi telefoną, norėjo paskambinti mamai, bet D. A. jį atėmė ir įsidėjo į kišenę. Netrukus ji telefoną iš jo atėmė, bet paskambinti mamai nepavyko, nes D. A. jį išjungė. Po to jis pasakė, kad nesakytų mamai, o ji apsirengė ir nubėgo namo. Namuose verkdama papasakojo mamai, kas atsitiko, ir ši iškvietė policiją. Jai tai buvo pirmas kartas, prieš tai lytinių santykių su niekuo neturėjo (t. 1, b.l. 29-31). Tikrinant parodymus įvykio vietoje A. Č. parodė, kaip įvykio vakarą antro susitikimo metu D. A. apkabino ją iš nugaros, po to pakėlė nuo žemės ir, laikydamas už pilvo, nunešė apleisto namo link, atnešęs prie apleisto namo pastatė ją ant žemės, apsuko priekiu į save ir iki pat namo verandos nešė jau laikydamas priekiu į save. Taip pat A. Č. parodė, kaip D. A. laikė ją prispaudęs prie sienos, kaip užspaudė burną, kai ji pradėjo šaukti, kaip kaire ranka laikydamas ją prispaustą prie sienos, dešine ranka nutempė jai kelnes ir kelnaites, po to nutraukė savo kelnes, apsuko ją nugara į save bei laikydamas prispaustą bandė įkišti savo varpą į jos makštį, bet jam nepavyko, nors jai tuo metu labai skaudėjo. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad D. A. pradėjo siūlyti jai užeiti į apleisto namo vidų, bet ji nesutiko bei stipriai kaire ranka įsikibo į sienoje buvusią skylę. Vienu metu pasisukusi ji stipriai pastūmė D. A. nuo savęs ir nubėgo kelio link, tačiau pastarasis ją pagavo ir vėl, laikydamas nugara į save, prispaudė prie sienos bei vėl bandė įkišti savo varpą į jos makštį, tačiau jam nepavyko. Po to ji apsisuko priekiu į D. A. ir apkabino jį, kad nukreiptų dėmesį, bei dešine ranka išsitraukė telefoną, norėdama paskambinti mamai, bet D. A. telefoną atėmė ir įsidėjo sau į kišenę. Po to jis vėl ją apkabino ir bandė įkišti savo varpą į jos makštį iš priekio, bet nepavyko, nes ji išsisukinėjo. Ji ištraukė telefoną D. A. iš kišenės bei vėl bandė skambinti, tačiau D. A. viena ranka telefoną išjungė. Po to jai pavyko apgauti D. A. , kad gatve eina jos mama, ir pastarasis ją paleido, po ko ji nubėgo namo, o kur jis – nežino (t. 1, b.l. 32-44). Taigi, nukentėjusioji A. Č. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad nuteistasis D. A. įvykio metu pakėlęs ją ant rankų ir nepaleisdamas nunešė už apleisto namo, šiai pradėjus priešintis stipriai ją laikė, o ėmus šaukti – uždengė burną ir, laikydamas nugara į save palenkęs ir prispaudęs prie pastato sienos, lytiškai su ja santykiavo. Šie nukentėjusiosios parodymai iš esmės yra vienodi ir esminėmis detalėmis sutampantys, todėl vertinti juos kaip nepatikimus nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nors parodymų patikrinimo vietoje metu A. Č. nurodė, kad įvykio metu D. A. nepavyko savo lytinio organo įvesti į jos lytinius organus, tačiau bylą nagrinėjant teisme ji paaiškino, kad tokie jos parodymai neatitinka tikrovės, kad taip ji pasakė, nes buvo nepatogu pasakoti, kaip iš tikrųjų buvo, t.y. kad D. A. buvo įvedęs savo lytinį organą į jos lytinius organus. Toks A. Č. aiškinimas, įvertinus ir jos amžių, yra įtikinamas, juolab, kad nukentėjusiosios parodymus apie lytinių santykių su D. A. faktą patvirtina objektyvūs bylos duomenys, t.y. specialisto išvada Nr. G 84/13(01), iš kurios matyti, jog iš karto po įvykio, t.y. 2013-01-12 21.30 val.- 22.00 val. A. Č. apžiūrėjęs teismo medicinos ekspertas nustatė pastarosios makšties prieangio gleivinės nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kurie galėjo būti padaryti vyro lytine varpa lytinio akto metu kelių valandų laikotarpyje iki apžiūros, t.y. byloje nagrinėjamo įvykio metu, o atlikus A. Č. makšties turinio tyrimą buvo rastas sperminis skystis. Nors A. Č. apžiūros metu buvo nustatyta, kad pastarosios mergystės plėvės vientisumas nepažeistas, tačiau tuo pačiu teismo medicinos ekspertas nurodė, jog dėl nukentėjusiosios mergystės plėvės sandaros lytinis aktas galėjo būti atliktas jos nepažeidžiant (t. 1, b.l. 46-48). O tą aplinkybę, kad D. A. veiksmai įvykio metu nunešant A. Č. už apleisto namo ir ten lytiškai su ja santykiaujant buvo atlikti prieš pastarosios valią be pačios nukentėjusiosios parodymų patvirtina tiek liudytojo T. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad praėjus maždaug 10 minučių nuo pirmojo susitikimo sutikęs iš parduotuvės grįžtančią A. Č. D. A. paėmė ją ant rankų ir nunešė už apleisto namo, o jam liepė eiti namo, bei kad nukentėjusioji A. Č. , nešama D. A. , šaukė, kad jis niekur neitų, tačiau T. S. , nesupratęs, kad gali atsitikti kažkas blogo, jos nepaklausė ir nuėjo į parduotuvę, o po to – į namus (t. 1, b.l. 70-71, 72-73, t. 2, b.l. 87), tiek ir A. Č. artimųjų – jos atstovės pagal įstatymą L. Č. , liudytojų V. V. ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai apie nukentėjusiosios būklę po įvykio, t.y. kad 2013 m. sausio 12 d., apie 18.30 val., į parduotuvę išėjusi A. Č. , į namus grįžo verkdama, numetė maišelį su pirkiniais ir nubėgo į kitą kambarį, o iš paskos atėjusiai savo mamai L. Č. paaiškino, kad D. A. ją išprievartavo, taip pat, kad po šio įvykio pablogėjo nukentėjusiosios psichinė sveikata, sutriko miegas, ji gydėsi ligoninėje, vartojo vaistus (t. 1, b.l. 77-78, 79-80, t. 2, b.l. 84-86).

Nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiosios A. Č. bei liudytojo T. S. parodymai yra melagingi, tačiau iš esmės nenurodo jokių konkrečių tai patvirtinančių aplinkybių, išskyrus tai, kad šių asmenų parodymai neatitinka jo paties parodymų. Nors nuteistasis teigia, jog A. Č. ir T. S. parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiąją už apleisto namo nešė ant rankų, paneigia po įvykio sniege, einant nuo gatvės iki apleisto namo buvę dviejų asmenų avalynės pėdsakai, vedantys tiek į vieną, tiek į kitą pusę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. Bylos duomenimis, įvykio vieta buvo apžiūrėta praėjus kelioms valandoms po įvykio, t.y. 2013-01-12, 22.10 val.-22.40 val. Ją apžiūrėjęs Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialistas nustatė tik tiek, kad kairėje namo pusėje, lauke, prie pastato sienos yra išmindžiotas sniegas, o nuo gatvės iki vietos prie pastato veda takelis, bet dėl ištrypto sniego specialistas negalėjo nustatyti ėjusių asmenų skaičiaus, jau nekalbant apie jų ėjimo kryptį (t. 1, b.l. 8-11). Apeliantas savo skunde taip pat kelia prielaidą, kad nukentėjusioji A. Č. pati jį išprovokavo atitinkamiems veiksmams, nemažą laiko tarpą laukdama jo prie parduotuvės, tačiau tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės yra paneigtos tiek pirmiau aptartais nukentėjusiosios A. Č. bei T. S. parodymais, tiek įvykio dieną parduotuvėje dirbusios liudytojos D. S. parodymais, iš kurių matyti, jog T. S. įvykio dieną į parduotuvę atėjo netrukus po to, kai iš jos išėjo apsipirkusi A. Č. (t. 1, b.l. 76, t. 2, b.l. 88). Kita vertus, net ir nustačius, jog nukentėjusioji lūkuriavo grįžtančio D. A. , vertinti tokius jos veiksmus kaip provokavimą lytiniams santykiams, nebūtų jokio pagrindo.

Apeliantas savo skunde teisingai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp jo ir nepilnamečio liudytojo T. S. , kita vertus, šis liudytojas buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kuomet tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėja turėjo galimybę užduoti šiam liudytojui klausimus (t. 2, b.l. 87), taigi, D. A. teisė užduoti klausimus liudytojui, kurio parodymais grindžiamas kaltinimas, nebuvo suvaržyta.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios A. Č. , taip pat liudytojo T. S. parodymais, kurie pasitvirtino liudytojų L. Č. , V. V. , T. K. , D. S. parodymais bei specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, jų padarymo laiko ir mechanizmo, o šių vienas kitą papildančių faktinių duomenų visetui prieštaraujantį D. A. aiškinimą apie įvykio aplinkybes teisingai įvertino kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus. Remdamasis byloje surinktų faktinių duomenų visetu apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. A. pilnai realizavo išžaginimo nusikaltimo sudėtį, nes įvykio metu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja A. Č. ir tai darė suvokdamas, jog veikia prieš šios valią, nes pastarajai tiek žodžiu, tiek veiksmais išreiškus nenorą lytiškai santykiauti, jis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti. Nors D. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl savo fizinių gebėjimų jis negalėjo palaužti nukentėjusiosios A. Č. pasipriešinimo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų kelti abejones dėl 22 metų amžiaus sulaukusio ir anksčiau ne kartą už smurtinius veiksmus suaugusių vyrų atžvilgiu teisto apelianto galimybės atlikti apygardos teismo nustatytus veiksmus trylikametės nukentėjusiosios atžvilgiu. Nekelia abejonių ir ta aplinkybė, kad D. A. buvo žinomas faktas, jog A. Č. nėra sulaukusi pilnametystės, to neneigia ir pats apeliantas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, numatantį atsakomybę už nepilnamečio asmens išžaginimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. A. paskirtos bausmės pagrįsta ir teisėta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. A. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, paskirdamas bausmę D. A. , atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistasis nusikalto prieš nepilnametį asmenį, dėl jo nusikalstamų veiksmų A. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jie turėjo įtakos ir pastarosios psichinei sveikatai, lėmė nepatogumus jos socialinėje aplinkoje. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. A. , nors yra jauno amžiaus, nusikalto jau nebe pirmą kartą, ankstesni nusikaltimai taip pat susiję su fizinio smurto panaudojimu, šis nusikaltimas padarytas praėjus neilgam laiko tarpui nuo ankstesniu nuosprendžiu jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos (t. 2, b.l. 14-15, 17-19, 22-26), o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, D. A. ne kartą baustas administracine tvarka, niekur nedirba, registruotas Darbo biržoje (t. 2, b.l. 27-28, 34, 35). Nėra D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (D. A. patvirtino, jog iki įvykio vartojo alkoholį, o praėjus maždaug keturioms valandoms po įvykio jam buvo nustatytas 0,83 promilių girtumas (t. 1, b.l. 97), kas atsižvelgiant į nustatytų jo veiksmų pobūdį neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek viršijanti BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.