Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-12 · Byla Nr. ATP-536-387/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
ATP-536-387/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-536-387/2014Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-01267-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. T. atstovo advokato V. Sviderskio (toliau - pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nutarimo, kuriuo D. T. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nubaustas už tai, kad 2013-10-25 apie 9.30-10.00 val. Elektrėnuose, gyvenamojo namo Nr. 4 kieme, vairuodamas automobilį KIA MOTORS CARENS, valst.nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį FORD FOCUS, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dar kartą apklausiant liudytoją G. K., kurios prieštaringais parodymais yra grindžiamas apylinkės teismo nutarimas, bei perklausiant garso įrašą, kuriame girdisi liudytojos parodymų prieštaravimai. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nenustatė visų administracinės teisės pažeidimo sudėties elementų, visas abejones, prieštaravimus ir dviprasmybes, taip pat liudininkų parodymų nenuoseklumą vertino išimtinai tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai bei savo nutarimą grindė prielaidomis, kas leidžia teigti, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjo nuomone, teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visus svarbius bylai įrodymus, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Teismas vadovavosi tik tam tikra automobilio FORD FOCUS sužalojimo nuotraukų dalimi, kurioje „užfiksuota aiški smūgio žymė virš durelių apsaugos juostos (moldingo), būtent 60 cm aukštyje". Taip sudarydamas prielaidą, kad būtent D. T. vairuojamas automobilis galinio bamperio kairiu kampu atsitrenkė į automobilio FORD FOCUS priekines keleivio pusės dureles. Tačiau, pasak pareiškėjo, teismas nevertino ir netyrė, kad pastarojo automobilio sužalojimo nuotraukoje aiškiai matomos užfiksuotos dar dvi smūgio žymės, kurios nėra 60 cm aukštyje, todėl pagrįstai teismo turėjo būti ištirtos ir įvertintos. Analogiška problema kyla ir su liudininkės G. K. parodymais, kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis KIA atsitrenkė visa galine plokštuma, galimai priekabos kabinimo kabliu („farkopu"), tačiau šis kablys yra apie 40 cm. aukštyje. Pareiškėjas pažymi, kad iš pateiktos automobilio FORD FOCUS apžiūros nuotraukų akivaizdu, jog užfiksuota, ne tik smūgio žymė virš durelių apsaugos juostos (moldingo) 60 cm aukštyje, tačiau taip pat yra užfiksuota ir durelių įlenkimo žymė žemiau apsaugos juostos (moldingo) apie 48-50 cm aukštyje bei itin reikšminga smūgio žymė ties keleivio pusės durelių rankena, esanti maždaug 80 cm aukštyje. Kaip matoma iš KIA CARENS apžiūros metu užfiksuotų nuotraukų ir jose užfiksuotų sužalojimų, D. T. automobilio sužalojimai neatitinka FORD FOCUS nustatytų sužalojimų. FORD FOCUS apžiūros nuotraukose aiškiai matomas ir aukščiausiai (apie 80 cm aukštyje) esantis automobilio sužalojimas, kurio faktiškai niekaip negalėjo lemti tariamas KIA CARENS smūgis kairiuoju kampu į FORD FOCUS automobilį. Šios aplinkybės taip pat niekas negalėjo paaiškinti. Pareiškėjo teigimu, vertikalus smūgis į FORD FOCUS automobilį negalėjo būti atliktas D. T. vairuojamo automobilio vien dėl smūgio išsidėstymo padėties. Kaip matoma iš užfiksuotų nuotraukų, KIA CARENS automobilio buferio kairysis kampas yra ne toje pačioje vertikalioje plokštumoje nei KIA CARENS galinis kairysis šviesos žibintas, todėl KIA CARENS automobilis negalėjo lemti atsiradusio smūgio žymės, esančios 80 cm aukštyje ant FORD FOCUS automobilio. Todėl prielaida, kad D. T. važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį FORD FOCUS, pareiškėjo manymu, negali būti patvirtinta, nes nesutampa smūgio padėtys, jų aukščiai bei atsiradę sužalojimai.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas bei policijos pareigūnai tiek patikėjo liudytojos G. K. parodymais, kad jų tarpusavyje visiškai nevertino, nors pastaroji pateikė net dvi įvykio schemas. Pateikdamas liudytojos parodymų vertinimą bei gretindamas juos su nustatytais automobilių sugadinimais, pareiškėjas akcentuoja jų tarpusavio neatitikimą bei atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis liudytojos parodymais nustatyti automobilių apgadinimai negalėjo atsirasti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, teismas skundžiamu nutarimu įrodymų ištyrimo ir jų įvertinimo pareigos neatliko tinkamai bei paliko pagrįstų abejonių, kad traukiamas atsakomybėn asmuo iš tiesų padarė veiką, už kurią jam paskirta nuobauda. Teismas vadovavosi tik liudytojos G. K. parodymais, neįvertinęs tos aplinkybės, jog pastaroji liudytoja galėjo klysti komentuodama įvykio aplinkybes ir faktus. Šie įrodymai nepakankami išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, priešingai automobilių apžiūros nuotraukos įrodo D. T. nekaltumą. Pareiškėjas pažymi, jog nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių kad D. T. apgadino automobilį FORD FOCUS, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d.

Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nagrinėjamu atveju neturėjo duomenų, vienareikšmiškai ir neabejotinai patvirtinančių, kad D. T. tyčia, suvokdamas, jog jis išvažiuodamas iš kiemo sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementų apskritai neanalizavo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės formos nenustatinėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. T. padarė administracinius teisės pažeidimus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti įrodinėjama iki begalybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. T. veiksmuose yra nustatyti administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., požymiai.

Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad 2013-10-25, apie 9.30-10.00 val., Elektrėnuose, gyvenamojo namo Nr. 4 kieme, vairuodamas automobilį KIA MOTORS CARENS, valst.nr. (duomenys neskelbtini) D. T. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį FORD FOCUS, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Įrodymais, patvirtinančiais D. T. kaltę, padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, apylinkės teismo pagrįstai buvo laikyti liudytojos G. K. parodymai, automobilio KIA Carens apžiūros aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas bei nuotraukos, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir akcentuoja liudytojos G. K. parodymų nenuoseklumą, įvertinus bylos medžiagą, šis skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Teismo posėdžio metu liudytoja labai nuosekliai ir detaliai nupasakojo įvykio aplinkybes, paaiškindama kokiu būdu buvo padarytas pažeidimas (KIA automobiliui važiuojant atbulai ir besisukant į dešinę). G. K. nurodė, kad KIA automobilis įvažiavo į nukentėjusiosios automobilį savo galine dalimi. Vien tai, kad bandydama detalizuoti savo parodymus, ji atsakydama į proceso dalyvių klausimą nurodė, kad D. T. atsitrenkė į kitą mašiną savo automobilio „forkopu“, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu. Pažymėtina, kad automobilio „forkopas“ yra kaip tik galinėje automobilio dalyje, taip kad esminių prieštaravimų liudytojos parodymuose nėra. Be to, stebėdama įvykį iš balkono, ji galėjo tiksliai nematyti kokia galinio bamperio dalimi buvo atsitrenkta į automobilį Ford Focus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokių kitų prieštaravimų liudytojos parodymuose nėra. Pasak G. K., ji labai aiškiai, iš 50 m. atstumo, matė visą įvykį, girdėjo aiškų susidūrimo garsą bei, supratusi, jog automobilio KIA vairuotojas net neketina sustoti, įsidėmėjo pastarojo automobilio valstybinius numerius. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti liudytojos parodymais ar manyti, jog ji yra suinteresuota bylos baigtimi, jie yra laikytini įrodymu, pagrindžiančiu D. T. kaltę.

Be aukščiau aptartų liudytojos parodymų, D. T. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., patvirtina ir liudytojos E. M. parodymai bei nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti automobilių apgadinimai. Įvertinus pastarąsias, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog automobilių kontaktas įvyko apie 60 cm nuo žemės aukštyje D. T. automobiliui galinio bamperio kairiu kampu atsitrenkus į automobilio Ford Focus priekines keleivio pusės dureles. Pažymėtina, kad asmens veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 127 str. 2 d., pakanka turto sugadinimo (apgadinimo) fakto konstatavimo. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju šis faktas yra neginčytinai nustatytas liudytojos parodymais, nuotraukomis, kuriose yra užfiksuoti tarpusavyje sutampantys abiejų automobilių apgadinimai 60 cm nuo žemės aukštyje. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymų šaltiniu laikytini ir nukentėjusiosios E. M. parodymai, kur ji nurodė, jog po įvykio ant jos automobilio aiškiai matėsi mėlynų dažų žymės (D. T. vairuojamas automobilis KIA yra mėlynos spalvos). Be to, pasak liudytojos, iš pradžių jai ir jos vyrui susitikus su D. T., pastarasis prisipažino padaręs pažeidimą, buvo sutikęs pildyti eismo įvykio deklaraciją bei sakė, kad sutvarkys dureles. Bet vėliau pildyti deklaraciją atsisakė ir pradėjo neigti savo kaltę.

Įvertinus byloje surinktų bei aukščiau aptartų įrodymų visumą, laikytina įrodytu, kad D. T. suprato kliudęs kitą transporto priemonę bei sąmoningai pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Teismo jau buvo minėta, jog liudytojos G. K. teigimu, susidūrimo garsas buvo aiškus, ji jį girdėjo būdama net 50 m atstumu nuo įvykio vietos. Pažymėtina, kad šiuos liudytojos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos E. M. parodymai, kuri paaiškino, jog D. T. iš pradžių net neneigė savo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad apgadinimai tiek ant nukentėjusiosios automobilio, tiek ant nubausto asmens automobilio yra akivaizdūs, susidūrimo garsą girdėjo liudytoja net iš 50 m. atstumo, todėl susidūrimo nepajusti negalėjo ir pats D. T., tuo labiau, kad atsitrenkta buvo į stovintį automobilį, manevruojant atbuline eiga, o ne prasilenkiant ir užkliudant kitą automobilį.

D. T. atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis taip pat prašė nagrinėjant šį apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes visos reikšmingos aplinkybės jau buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014-03-07 nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl šis teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Atmesti D. T. atstovo advokato V. Sviderskio apeliacinį skundą.

2014-03-07 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Valantinas