- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- e2-2-721/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02522-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.1.3Kitų pastatų draudimas
dalyvaujant nuotoliniu būdu prisijungus per ZOOM programą ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei Kamilei Usavičienei, atsakovui V. Ž.,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. Ž. 19025,04 Eur išmokėtą sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017-08-13 buvo įvykdyta vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės esančios (duomenys neskelbtini). Dėl šios vagystės atsakingas asmuo yra V. Ž., Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. UAB „Romgvita“ su ADB ,,Gjensidige“ įvykio metu buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kurią buvo apdraustas draudėjos pastatas, įranga ir atsargos. CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, šiuo atveju iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) direktorė pateikė tiek policijos pareigūnams, tiek draudimo bendrovei melagingus duomenis apie vagystės metu buvusių prekių kiekius ir kainas. Tai teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ekspertė Liucija Bortkevič. Ji nurodė, kad pareiškimuose buvo nurodytos išlaidos patirtos iki vagystės ir tokių pinigų sumos vagystės metu nebuvo. Taip pat buvo nepagrįstai nurašyti kai kurie alkoholiniai gėrimai ir kitos prekės.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, jog 2020 m. spalio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ir 2021 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiais V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šiais nuosprendžiais nustatyta, kad jis pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kurio bendra vertė 54 808,12 eurai, bei tyčia sugadino svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kurio vertė - 4643,78 eurų, ir draudimo bendrovės neatlygintą žalą privalo atlyginti civilinei ieškovei. Taigi draudikui - ieškovei ADB ,,Gjensidige“ pereina draudėjo (naudos gavėjo) (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisė atsakovui V. Ž., atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi 19025,04 Eur. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos dydį.
Teismo posėdyje atsakovas V. Ž. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė direktorė I. K. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams suklastotus buhalterinius dokumentus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, šias aplinkybes patvirtino apklausta ekspertė. Pagal pateiktus dokumentus negalima buvo nustatyti alkoholinių gėrimų likučio, į apskaitą buvo įtrauktos išlaidos, kurios buvo patirtos iki vagystės, bet nebuvo nurašytos. Kadangi išlaidos buvo patirtos iki vagystės, nurodytų pinigų sumų vagystės metu nebuvo. Alkoholinių gėrimų pavadinimai neatitinka, nesutampa, inventorizacijos dokumentuose buvo nurodomi kiti pavadinimai. Ekspertė nurodė, kad pavogtų alkoholinių gėrimų sąraše galėjo būti įrašytas didesnis kiekis pavogtų prekių ir nurodytos didesnės kainos. Į pavogtų alkoholinių gėrimų sąrašą buvo įrašyti brangesni alkoholiniai gėrimai. Esant šioms aplinkybėms ieškinys turi būti mažinamas mažiausiai 2000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės ADB ,,Gjensidige“, kaip draudiko, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusios draudėjai (duomenys neskelbtini) draudimo išmoką už pagrobtą ir apgadintą turtą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad draudėja, (duomenys neskelbtini) su ADB ,,Gjensidige“ 2017-04-12 buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kurią buvo apdrausti draudėjos pastatas adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įranga, maisto, pramoninių prekių atsargos, gėrimai, kombinuoti pašarai. Draudimo sutarties galiojimo laikas nuo 2017-04-15 iki 2018-04-14. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) pranešimo ieškovei ADB ,,Gjensidige“ apie žalą nustatyta, kad 2017-08-13 vagystės iš (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo pagrobtas seifas su pinigais, įvairus alkoholiniai gėrimai, kitos prekės, nuostoliai tikslinami, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Draudikas ADB ,,Gjensidige“ dėl šios 2017-08-13 įvykusios vagystės išmokėjo draudėjai (duomenys neskelbtini) bendrą draudimo išmoką – 19025,04 Eur (Draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini); žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini) -585,83 Eur ir žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini) – 18439,21 Eur).
Sudarydamas turto draudimo sutartį asmuo (draudėjas) siekia apsisaugoti (arba apsaugoti naudos gavėją) nuo ateityje galbūt kilsiančių neigiamų pasekmių - turtinių praradimų. Draudimo sutarties objektu gali būti turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Turto draudimo sutarties atveju draudžiami asmens turtiniai interesai, susiję su galbūt atsirasiančiais dėl apdrausto turto apgadinimo ar praradimo, nuostoliais (CK LIII skyrius, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas).
Tinkamai vykdęs draudimo sutartį draudėjas (naudos gavėjas) turi iš draudimo sutarties kilusią reikalavimo teisę, kad dėl jo turto praradimo ar sugadinimo atsiradusius nuostolius jam atlygintų turto draudikas, ir ši jo teisė turi būti ginama.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė savo reikalavimą atsakovui kildina iš su (duomenys neskelbtini) sudarytos įmonės turto draudimo sutarties, pagal kurią draudėjai išmokėjo draudimo išmoką.
Atsakovas ginčija draudiko subrogacijos teisę tuo aspektu, kad ji nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką draudėjai už pagrobtą ir sugadintą turtą, kuris buvo melagingai nurodytas ikiteisminiam tyrimui pateiktuose dokumentuose. Su tokiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo sutikti.
Atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog nusikalstamą veiką įvykdė atsakovas V. Ž. Įsiteisėjusiu 2020 m. spalio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2021 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d., išpjaunant (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tarnybinių patalpų duryse angą, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę, iš kurios pagrobė didelės vertės turtą, kurio bendra vertė 54 808,12 eurai, bei tyčia sugadino svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kurio vertė – 4643,78 eurų.
Nuosprendžiais pripažinta įrodyta, jog būtent dėl neteisėtų V. Ž. veiksmų (duomenys neskelbtini) patyrė 40 447,21 Eur turtinę žalą, ir, priešingai nei jis teigia, nenustatyta, kad civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje buvo pateikęs teismui tikrovės neatitinkančius duomenis ieškiniui pagrįsti, t. y. grindė jį suklastotais dokumentais. (duomenys neskelbtini) pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. Ž. 44 180,85 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2019 m. spalio 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas R. Špelveris pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. Ž. (duomenys neskelbtini) mažesnę sumą, t. y. 40 539,36 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Teismas, nustatęs, kad V. Ž. kartu su nenustatytais asmenimis iš viso pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kurio bendra vertė 54 808,12 Eur, bei tyčia sugadino svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kurio vertė 4643,78 Eur, konstatavo, kad draudimo bendrovės neatlygintą žalą civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) privalo atlyginti kaltinamasis.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su baudžiamojoje byloje padaryta išvada, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė žalą (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo išmokėta draudimo išmoka draudėjai, o ieškovė dėl to patyrė žalą. Žalos ir draudimo išmokos dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis bei jam pateiktais dokumentais. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į draudimo vertę (nauja ar likutinė) ir į žalos pobūdį (turto sunaikinimas, sugadinimas ar vagystė). Atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, duodančių pagrindo svarstyti, ar ieškovės draudėjai išmokėta teisinga (pagrįsta) draudimo suma ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Todėl nėra pagrindo abejoti, jog draudėjai išmokėta draudimo išmoka yra teisingai apskaičiuota.
Taigi, draudžiamojo įvykio faktas ir padarytos žalos dydis patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. (duomenys neskelbtini), kaip pagrobto ir sugadinto savininkė bei draudėja ir naudos gavėja, kreipėsi į ieškovę ir ši išmokėjo 19025,04 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią turi atlyginti už žalą atsakingas atsakovas V. Ž..
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo V. Ž. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 19025,04 Eur sumos ne nuo bylos iškėlimo 2019-10-16, o atsižvelgiant į tai, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-10-22 nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, įsiteisėjo 2021-12-29, o iki tol ši civilinė byla buvo sustabdyta, nuo 2021-12-29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos- 428,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis kreipiantis ieškiniu į teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 –265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 1100578696, 19025,04 Eur (devyniolika tūkstančių dvidešimt penki eurai 04 ct) draudimo išmoką, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2021-12-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 428 Eur (keturi šimtai dvidešimt aštuoni eurai 00 ct) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusi teismą.