Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-134/2007 m.

Teisėjas Gytis Stacevičius Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.

NUTART I S

2007 m.rugsėjo 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės B. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius.

Priteista iš J. J. : V. G. 228,16 Lt turtinei ir 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, G. G. 2 000 Lt ir P. L. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 1 d., apie 15.20 val., vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir juo važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link nereguliuojamos kelių sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 50, 53, 68, punktų reikalavimus, nesilaikė savitarpio pagarbos ir visų atsargumo priemonių, kurių privalėjo laikytis, kad nekelti pavojaus savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui kelionės metu užtikrinti ir netrukdyti eismo, vairavo automobilį neblaivus (1,77 promilių), o kelio Kaunas-Utena-Zarasai 150 km., pažeisdamas ir Kelių eismo taisyklių 145, 147 ir 196 punkto reikalavimus, prieš pradėdamas važiuoti ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, išvažiuodamas iš kelio, privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimą kirto, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio privalėjo duoti kelią automobiliui ,,VW Passat”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu; dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Audi 80” keleiviui A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio ,,VW Passat” keleiviams G. G. ir (duomenys neskelbtini) padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vairuotojui P. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundi nukentėjusioji V. G. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš nuteistojo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino jai priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jos sveikata sutrikdyta, nuteistajam neblaiviam vairuojant transporto priemonę. Nukentėjusiosios nuomone, tai, kad nuteistasis neturi nekilnojamo turto, negali būti pagrindu mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, nes jis ateityje tokio turto gali įgyti. Nors dėl sužalojimų ji nepatyrė labai sunkių pasekmių, tačiau patyrė didelį baimės jausmą ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Ant jos kojų po sužalojimų likę randai gali būti pašalinti tik ją operuojant, dėl operacijos atlikimo ji jaudinasi. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos A. T. civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005konstatavo, jog susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas.

Teismo posėdyje gynėjas ir prokuroras prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Spręsdamas nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį, teismas priteisė iš nuteistojo J. J. atlyginti visą nukentėjusiosios nurodytą turtinę žalą ir dalį – 2 000 Lt – prašytos priteisti 20 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Iš nuosprendyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo V. G. motyvų matyti, kad teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios skunde nurodytas esmines aplinkybes – jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizines kančias, baimę dėl sužalojimo padarinių ir būsimų operacijų.

Iš byloje esančios teismo medicinos ekspertės išvados matyti, kad V. G. nustatyti šie sužalojimai : kairiosios pusės 8-9 šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose, odos nubrozdinimai abiejuose blauzdose. Kitokių duomenų apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, jos galimą nedarbingumo laiką byloje nėra, jokių papildomų duomenų nukentėjusioji nepateikė ir savo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į bylos duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusiosios patirtas sužalojimas jos fizinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, ji neprarado darbingumo ir gali tęsti jai įprastą gyvenimo būdą. Nukentėjusioji skunde teisingai nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką asmens susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo vertintinas kaip jo patirta neturtinė žala (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad nukentėjusioji, vertindama sužalojimo pasekmes ateities požiūriu, patiria neigiamus išgyvenimus, darančius jai neturtinę žalą. Iš nukentėjusiosios skundo turinio matyti, kad ji ypatingai akcentuoja susirūpinimą būsimomis pasekmėmis dėl plastinių operacijų, tačiau tai yra tik viena iš aplinkybių, negalinti būti reikšmingesne už kitas, todėl ji vertintina kartu su kitais žalos nustatymo kriterijais. Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu likę ant kojų randai jai diskomforto nesukelia (1 t., 103 b.l.). Tokie nukentėjusiosios parodymai leidžia daryti išvadą, kad jos patiriamas susirūpinimas nėra itin stiprus ir ją labai morališkai žalojantis.

Sprendžiant neatsargiais nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vienas iš atlygintinos žalos nustatymo kriterijų yra nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis. Teismas įvertino nuteistojo J. J. turtinę padėtį – jis neturi nekilnojamo turto, be to iš bylos medžiagos matyti, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo bedarbis, pradėjo dirbti individualioje įmonėje dailide tik 2007-04-27 (1 t., 97 b.l.). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiosios V. G. prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį. Nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, todėl nukentėjusiosios skundo argumentas, kad teismas privalėjo atsižvelgti į galimą nuteistojo turtinės padėties pasikeitimą ateityje, atmestinas.

Nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydis yra dar vienas iš kriterijų, turinčių įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, beveik aštuoniasdešimt aštuonis kartus didesnis už jos patirtą turtinę žalą, yra aiškiai neproporcingas turtinės žalos dydžiui.

Apeliantė skunde teisingai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, įvertinus tai, kad kaltininko girtumas pirmiausia yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, įtakojanti jam skiriamą bausmę, o pati nukentėjusioji nei savo civiliniame ieškinyje (1 t., 28-29 b.l.), nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų, kaip nuteistojo girtumas susijęs su jos patirta neturtine žala, jos prašymas didinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į šią aplinkybę atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus V. G. neatsargiu nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, padarytos turtinės žalos dydį, nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, jai iš nuteistojo priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis nustatytas pagrįstai ir teisingai. Tenkinti nukentėjusiosios skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

N. V. G. apeliacinį skundą atmesti.