- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-135-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17133-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- P. Ž., A. S.
- Advokatai
- Adolfas Remeikis, Petras Prijalgauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Januškevičiaus (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
P. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė. P. Ž. įpareigotas: 1) pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus, jeigu tai darbo laikas; 2) dirbti visą bausmės atlikimo laiką, o darbo netekimo atveju nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Į bausmę įskaitytas P. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena diena ((duomenys neskelbtini)), ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
A. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė. A. S. įpareigotas: 1) pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus, jeigu tai darbo laikas; 2) dirbti visą bausmės atlikimo laiką, o darbo netekimo atveju nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Į bausmę įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena diena ((duomenys neskelbtini)), ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
P. Ž. ir A. S. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. P. Ž. ir A. S. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpas: P. Ž. 2019 m. balandžio 25 d. apie 19 val., išlaužęs apsaugines lango žaliuzes, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinį vagonėlį–administracines patalpas, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė šiame vagonėlyje buvusį minėtai bendrovei priklausantį 105 Eur vertės perforatorių „(duomenys neskelbtini)“. P. Ž. tęsdamas nusikalstamą veiką jau su bendrininku A. S., t. y. paskambinęs ir pasikvietęs A. S. padėti išsivežti grobiamus įrankius, ir šiam atvažiavus, tą patį vakarą, 2019 m. balandžio 25 d. apie 20.30 val. toje pačioje vietoje, P. Ž., netoliese automobilyje jo laukusio A. S. akivaizdoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužęs spyną įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinį vagonėlį–sandėlį, tačiau nieko nepagrobė, nes nerado jokių vertingų daiktų. Po to pro langą įsibrovė į statybinį vagonėlį–administracines patalpas, į kurį jau buvo anksčiau įsibrovęs bei iš jų pagrobęs perforatorių „(duomenys neskelbtini)“, ir pagrobė kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusius statybos įrankius: 350 Eur vertės plovimo įrenginį „(duomenys neskelbtini)“, du kastuvus „(duomenys neskelbtini)“, kurio vieneto vertė 28 Eur (bendra vertė 56 Eur), 250 Eur vertės perforatorių „(duomenys neskelbtini)“ 11 kg, 150 Eur vertės perforatorių „(duomenys neskelbtini)“ 5 kg, 85 Eur vertės raktų rinkinį, 140 Eur vertės orapūtę, taip pat 60 Eur vertės interneto skirstytuvą. Visus minėtus daiktus P. Ž. nunešęs sukrovė į A. S. automobilį, ir abu su pagrobtais daiktais išvažiavo. Taip P. Ž. vienas pagrobė 105 Eur vertės turtą, o tęsdamas nusikalstamą veiką su A. S., abu pagrobė svetimą 1091 Eur vertės turtą, t. y. šiais veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl A. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojant veiką ir nuteisiant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Likusią nuosprendžio rezoliucinę dalį prašoma palikti nepakeistą.
3. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai perkvalifikavo A. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, jog „<...> asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-115/2012, 2K-377-697/2015, 2K-253-693/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat aiškinama, kad kuomet asmens veiksmai pasireiškė transporto priemone išvežant pagrobtus daiktus iš vagystės vietos, tokio bendrininko veiksmai kvalifikuojami kaip padėjėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-54/2002, 2K-194-628/2019).
4. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ištirtų įrodymų visumą, tinkamai nustatė nuteistųjų atliktus konkrečius veiksmus bei jų susitarimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Nepaisant to, jog A. S. veiksmus atliko šalia nusikaltimo vietos, iš esmės tuo pačiu metu, kai P. Ž., tęsdamas nusikalstamą sumanymą antrą kartą įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagonėlį, tačiau A. S. nerealizavo nei vieno jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, objektyviojo požymio. Jis neišlaužė apsauginių žaliuzių, nenupjovė spynos, neįsibrovė nei į vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinį vagonėlį. A. S. vaidmuo buvo vairuoti transporto priemonę bei išvežti pagrobtus daiktus, todėl jis, kaip bendrininkas, negali būti kvalifikuojamas kaip vykdytojas. Jis atliko veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, t. y. padėjo nusikaltimo vykdytojui P. Ž. daryti nusikaltimą – teikė nusikaltimo priemonę (transporto priemonę), kuria iš nusikalstamos veikos vietos buvo išvežti pagrobti daiktai.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas, motyvuodamas A. S. veikos kvalifikacijos keitimą (iš padėjėjo į vykdytojo), nurodė, jog vieno vykdytojo ir vieno padėjėjo grupė neatitinka BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos bendrininkų grupės apibrėžties, kad bendrininkų grupė yra tik tuomet, kai joje yra bent du vykdytojai. Akivaizdu, jog buvo suklysta vertinant dvi skirtingas teisines kategorijas – bendrininkavimą, kaip susitarimą daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis) bei bendrininkų grupę, kaip vieną iš bendrininkavimo formų (BK 25 straipsnio 2 dalis).
6. Pasak prokuroro, A. S. ir P. Ž. nebuvo inkriminuota bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė (BK 25 straipsnio 2 dalis). Ši bendrininkavimo forma nebuvo nurodyta galutiniuose pranešimuose apie įtarimą, kaltinamajame akte, tai nebuvo vertinama kaip nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistųjų veikos nebuvo kvalifikuojamos kaip dviejų vykdytojų padarytas nusikaltimas. Suformuotame kaltinime nurodyta, jog A. S. ir P. Ž. bendrininkavo vienas su kitu (kaip vykdytojas ir padėjėjas).
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, A. S. gynėjas palaikė prokuroro apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti bei skirti švelnesnę bausmę nuteistajam, nuteistojo P. Ž. gynėjas paliko šį klausimą spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
10. Prokuroro apeliaciniu skundu nėra ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Apeliaciniu skundu ginčijamas baudžiamojo įstatymo taikymas, t. y. prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog P. Ž. ir A. S. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje kaip vykdytojai. Prokuroro vertinimu, A. S. atliko ne vykdytojo, o padėjėjo vaidmenį. Teisėjų kolegija, nepritardama tokiai pozicijai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos duomenų ir įrodymų visumą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nėra pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio.
11. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 18 d. A. S. pranešimas apie įtarimą pasirašytinai įteiktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 203). Atitinkamas A. S. padarytos veikos kvalifikavimas atsispindi ir kaltinamajame akte (2 t., b. l. 1-2). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, nurodė, kad A. S. atžvilgiu nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį bei buvo paskelbta pertrauka gynybos pasiruošimui (2 t., b. l. 23). Apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį P. Ž. ir A. S. atžvilgiu, konstatuodamas, jog nuteistieji veikė kaip bendravykdytojai bendrininkų grupėje.
12. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatyminio apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkavimo atveju (išskyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formą) išankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina, kad asmenys buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).
13. BK 24 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). BK 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį.
14. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad A. S. neišlaužė apsauginių žaliuzių, nenupjovė spynos, neįsibrovė nei į vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinį vagonėlį. Tačiau nesutiktina su prokuroro pozicija, kad A. S. buvo ne nusikalstamos veikos vykdytojas, o padėjėjas. Apeliaciniame skunde pateikta prokuroro pozicija dėl vykdytojo atliekamų veiksmų turinio tik iš dalies atitinka šios bendrininkų rūšies reglamentavimą ir teismų praktiką, dėl ko turinio prasme ji traktuotina kaip per siaura. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos vykdytojų, kaip vienos iš bendrininkų rūšių, pobūdis gali iš esmės skirtis. Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (past. – tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (past. – kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus; ir kt.
15. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas neteisėtai ir neatlygintinai pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Vagystė yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2008).
16. Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų visumos, nuteistųjų P. Ž. ir A. S. duotų parodymų viso baudžiamojo proceso metu, konstatuotina, kad P. Ž. paskambinus A. S. ir jam atvažiavus automobiliu (duomenys neskelbtini), pastarasis pastebėjęs P. Ž. atliekamus veiksmus, suvokė, jog tuo metu buvo pradėta ir nebaigta vagystė, tačiau tam neprieštaravo, neliepė P. Ž. sustoti ar pats neišvažiavo iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. buvo skatinamas paduoti įsibrovimui į vagonėlį reikalingą prailgintuvą, buvo prašoma išnešti vadinamąją „bulgarkę“, su A. S. buvo aptariama kaip įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, ir kt. Tokiu būdu minėtieji asmenys tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek ir žodžiu susitarė bendrininkauti pagrobiant svetimą turtą.
17. Pabrėžtina, kad A. S. atvykus į P. Ž. nurodytą vietą, pastarojo daroma vagystė nebuvo baigta. A. S. savo veiksmais tiesiogiai realizavo BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. kartu su P. Ž. užbaigė įsilaužus į patalpą grobiamo turto užvaldymą. Be to, pabrėžtina, kad A. S. veiksmai buvo esminiai, siekiant pagrobti svetimą turtą, – be A. S. indėlio grobimo veika nebūtų pabaigta, nes grobiami įrankiai vienam asmeniui išnešti buvo tiesiog per sunkūs. Sąmoningai atlikti A. S. veiksmai, t. y. leidimas susikrauti pagrobtus daiktus į jo automobilį, pagrobtų daiktų pargabenimas į savo namus ir saugojimas juose, buvo būtini tam, kad nusikalstama veika būtų baigta, įgyjant realią galimybę pragrobtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. S., tiesiogiai realizuodamas vagystės objektyviuosius požymius, buvo šios veikos ne padėjėjas, o vykdytojas.
18. Vertinant bendrininkų subjektyviąją pusę, teismas atkreipia dėmesį, kad nors bendravykdytojų veika pasireiškia tik tyčia ir kiekvienas iš jų siekia nusikalstamos veikos padarinių, tačiau jų nusikalstamo elgesio paskatos neprivalo sutapti (past. – kaip ir buvo nustatyta šioje byloje).
19. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiant netinkamą nusikalstamos veikos kvalifikavimą bendrininkų rūšies aspektu, taip pat neišvengiamai turėjo būti paliestas ir bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimas. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 58 straipsnio 1 dalimi, padėjėjo baudžiamoji atsakomybė paprastai vertintina švelniau nei nusikalstamos veikos vykdytojo. Remiantis, BK 58 straipsnio 1 dalimi, bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas yra atmestinas. Apylinkės teismas, tinkamai informavęs proceso dalyvius apie galimybę pakeisti A. S. veikos kvalifikavimą ir paskelbęs pertrauką gynybos pasiruošimui, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji veikė ne kaip vykdytojas ir padėjėjas, o kaip bendravykdytojai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.