Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-459-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
1S-459-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00451-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-459-919/2019Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00451-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. I. (toliau – V. I.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-251 taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. I. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. balandžio 15 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-251 nutarta nuteistajam V. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. balandžio 15 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Nuteistojo nuomone, teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatsižvelgė į tai, kad jis per bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis nebaustas, 3 kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje būrio veikloje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką yra 13 balų, po praėjusio vertinimo minėtas balas sumažėjo nuo 15 balų, tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas yra žemas ir jis mažėja. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad V. I. nuo 2018 m. vasario 20 d. buvo suteikta teisė vykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kas rodo, jog nuteistuoju pataisos namų administracija pasitiki. Be to, skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis anksčiau neteistas, šis jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl tai rodo, kad jis neveda kriminalinio gyvenimo būdo. Taip pat V. I. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra garbaus amžiaus (62 m.), turi sveikatos problemų, galimo lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, turi gyvenamąją vietą.

4.2. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis, kaip ir prieš tai buvusios Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. gruodžio 11 d. nutartys yra formalios, deklaratyvaus pobūdžio pasikartojantys motyvai, niekaip nesusiję su V. I. individualaus elgesio vertinimu ir skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių naujų motyvų, kodėl nuteistajam V. I. neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

4.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl jam paskirtos bausmės atkreipė dėmesį į tai, kad skiriant bausmę svarbu atsižvelgti į asmens pavojingumą, į nusikalstamo elgesio priežastis, motyvus, ankstesnius poelgius prieš ir po nusikaltimų padarymo, į tai, kad anksčiau neteistas, po padaryto nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, narkotinėmis medžiagomis disponavo labai trumpą laiko tarpą, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. V. I. akcentuoja, kad jo padarytas nusikaltimas nebuvo smurtinio pobūdžio ar vyraujant kokiai priklausomybei, kas yra itin svarbu vertinant pakartotino nusikalstamo elgesio tikimybę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. I. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. I. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo V. I. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - atitinka 13 balų. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

9. Įvertinus V. I. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. I. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, tris kartus skatintas, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, dalyvauja visuomeniniuose pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę V. I. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. I. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal „OASys“ metodiką atitinkanti 13 balų, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 8 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog V. I. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

11. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas V. I. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintis turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės, kuri turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

12. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis V. I. suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atvykęs į pataisos namus daugiau kaip vienerius metus niekur nedirbo. Be to, išvadoje pažymima, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkinas ir mano, kad neturėjo kito pasirinkimo (reikėjo pinigų operacijai ir reabilitacijai po jos).

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju V. I. bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje 1,5 metų iki bausmės atlikimo pradžios niekur nedirbo, tačiau oficialus jo darbo stažas yra 30 metų, todėl akivaizdu, kad ilgametės darbo patirties turėjimas nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė ir todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien galimybė įsidarbinti, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino V. I. nusikalstamumo. Analogiškai vertintini ir nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tai, kad nuteistasis V. I. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro.

14. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad pataisos namuose yra ne kartą skatintas ir pataisos namų administracijos jam yra leista be sargybos vykti į savo namus (trumpalaikė išvyka), tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. I. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

15. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis V. I. atlieka už vieno sunkaus nusikaltimo ir vieno labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau tai, įvertinus jo padaryto nusikaltimo pobūdį, įvykdymo aplinkybes bei tikslus ir motyvus, nuteistojo pavojingumo visuomenei nemenkina. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytą teisės pažeidimą atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nustatytos aplinkybės teismo, sprendžiančio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neriboja. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. I. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė