- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 1-121-215/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-000934-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Stulginskas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės E. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, Kretingos r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis Mažeikių r., deklaravęs gyvenamąją vietą R k., Viekšnių sen., Mažeikių r., vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Plungės teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. vengė išlaikyti savo vaiką: jis būdamas darbingas ir sveikas laikotarpiais nuo 2005-10-19 iki 2009-04-22, nuo 2012-04-10 iki 2012-06-25 vengė pareigos pagal 2003-09-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti vaiką, sūnų T. M., gimusį , ir mokėti lėšas sūnaus išlaikymui po 150 litų kas mėnesį S. K. naudai nuo 2003-07-14 iki sūnaus T. M. pilnametystės bei neteikė sūnui T. M. kitos būtinos materialinės paramos.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
V. M., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie pusę metų gyveno su S. K., R kaime, Mažeikių rajone. gimė bendras sūnus T. M.. Gimus vaikui S. K. išėjo iš jo. Nuo to laiko, kai S išėjo jis keletą kartų prašė Sigitos, kad leistų bendrauti su sūnumi, tačiau S neleido sakydama, nei tave tas vaikas pažįsta, nei ką. Tačiau, kai T buvo 4 metai, S leisdavo su juo matytis ir jį parsiveždavo pas save į namus savaitei laiko, kartais porą savaičių, parsiveždavo per mėnesį po porą kartų. Jis dirbo Ventoje pas ūkininką, kai užsidirbdavo pinigų pasiimdavo vaiką pas save, kadangi S labai gerdavo. Jis taip su T bendravo iki tol, kol jis pradėjo eiti į mokyklą, kai jam suėjo 7 metai, o nuo to momento S nebeleido bendrauti su sūnumi. Kai jis vaiką parsiveždavo, jį maitindavo, buvo nupirkęs telefoną, kad galėtų su juo susiskambinti, tačiau po kurio laiko jam nebepriskambino. Jis tuos tris metus T teikė visapusišką paramą kiek galėjo, nupirkdavo drabužių, kitų buitinių, reikalingų reikmenų. Jis teigia, kad S uždraudė matytis jam su sūnumi, kai jis pradėjo lankyti mokyklą, kai jam buvo 7 metai ir nuo to laiko T nėra matęs ir su juo nebendrauja. K. S. prisiteisė alimentus t.y. nuo 2003-09-29, jis tuo metu pastovaus darbo neturėjo, dirbdavo viešus darbus Viekšnių seniūnijoje, po mėnesį laiko, taip pat pagal viešus darbus buvo siųstas pas ūkininką J. Š., šiais metais dirbo „Giriumone“, kur taip pat dirbdavo po mėnesį laiko, ir gaudavo minimalų atlyginimą apie 700 litų, iš kurio jam atskaitydavo apie 70 procentų alimentams, kadangi būdavo skola, ir į rankas jis gaudavo tik apie 300 litų. Jis nežino kiek šiai dienai yra sumokėjęs alimentų sūnaus išlaikymui. Jokios kitos paramos sūnui neteikė, kadangi pastovaus darbo neturi, pajamų neturi taip pat. Kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, nuo 2005-10-19 iki 2009-04-22 nemokėjo alimentų, kadangi tuo laikotarpiu buvo išvykęs į Airiją, nebuvo registruotas darbo biržoje, tačiau grįžęs vėl užsiregistravo darbo biržoje. Šiuo metu gyvena vienas, yra registruotas darbo biržoje, kiekvieną mėnesį gauna po 315 litų, iš kurių kiekvieną mėnesį jam atskaito po 25 Lt alimentams. Tačiau kiekvienais metais išregistruoja iš darbo biržos mėnesiui laikui, po to vėl prisiregistruoja, ir taip kiekvienais metais. Kadangi pats neturi iš ko pragyventi, dėl to sūnui neteikia jokios paramos. Jokio turto neturi, yra registruotas R kaime, Mažeikių rajone, tačiau ten jau senai nebėra sodybos, kadangi 2004 metais buvo kilęs gaisras ir namas sudegė, o šiuo metu gyvena R, Mažeikių rajone, nuomojasi kambarį. Savo vardu registruoto jokio turto neturi (b. l. 163).
L. S. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1997 m. susipažino su V. M., kartu gyveno ir gimė jų bendras sūnus T. M.. Kartu gyveno pas V M. R. kaime, Viekšnių seniūnijoje. K. T. buvo du metai ji su sūnumi išsikraustė iš V. Kol gyveno kartu V padėjo auginti sūnų. Po to, kai išsikraustė iš V, kadangi nebesutarė, jis nerodė iniciatyvos bendrauti su sūnumi. Kai išėjo iš V, jis sūnų buvo pasiėmęs porą kartų. Su sūnumi daugiau nebendravo, jokios paramos sūnui neteikė. Neduodavo nei pinigų, nei kokių daiktų nupirkdavo. 2003 m. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, dėl alimentų priteisimo ir 2003-09-29 Mažeikių rajono apylinkės teisme dalyvaujant ir V. M. buvo priteisti alimentai, kas mėnesį po 150 litų iki T. M. pilnametystės. T. V. alimentų nemokėjo, kadangi nedirbo. Kai sūnui buvo 7 metai, jis jau buvo pradėjęs lankyti mokyklą ir V grįžus iš užsienio jis buvo atvykęs vieną kartą pasiimti sūnaus pas save, jis tada sūnui nupirko striukę, pripirko žaislų ir parvežęs sūnų apipirktą prašė, kad ji atsisakytų alimentų, kadangi jam yra sunku, neturi pinigų, tačiau ji nesutiko ir nuo to laiko V su sūnumi daugiau nebendravo iki šiol. V sūnui neskambina ir jokių ryšių su sūnumi nepalaiko. Kiek prisimena galimai 2001 metais V sodyboje kilo gaisras, sudegė gyvenamasis namas, jis pardavė žemę ir kažkur Viekšnių seniūnijoje (prie geležinkelio) nusipirko namą, kur dabar ir gyvena su kita moterimi. Iš viso nuo to laiko, kai 2003-09-29 teismo sprendimu priteisti alimentai sūnaus T išlaikymui iš V. M. yra gavusi apie 200 litų, ir tai tada kai jis įsidarbindavo viešuosiuose darbuose, seniūnijoje. 2008 m. sausį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo 2008 m. sausio iki šiol kiekvieną mėnesį gauna po 150 litų sūnaus Tomo išlaikymui (b. l. 131).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš byloje esančio 2012-09-14 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo matyti, kad 2008-01-17 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi S. K. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo T. M., gimusiam ir buvo nuspręsta 2008-02-28 sprendimu Nr. 1.35-1767 nuo 2008-01-17 kiekvieną mėnesį mokėti 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą.(3-10)
Iš byloje esančio 2003-09-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1935-04/2003 matyti, kad priteista iš V. M. sūnaus T. M., gimusio išlaikymui po 150,00 litų kas mėnesį nuo 2003-07-14 iki jo pilnametystės (b.l. 14).
Iš byloje esančio gimimo liudijimo AJ Nr. 077216 matyti, kad V. M. yra T. M., gimusio tėvas, o mama S. K. (b.l. 134).
Iš byloje esančio 2012-10-05 antstolės E. M. kontoros pranešimo matyti, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003-09-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-1936-04/2003 dėl išlaikymo periodinių išmokų išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos S. K. naudai, vykdomosios bylos duomenimis iš V. M. išlaikymas vaikui T buvo išieškotas 2010-10-12, 21,27 Lt; be to skolininko darbovietė nuo 2010-10 mėnesio iki 2011 m. sausio mėnesio išieškotojai pervedė 1035,00 Lt ir 2011-01-10 iš skolininko išieškota ir išieškotojai pervesta 35,41 Lt išlaikymo skola sūnui 2012-10-01 yra 15676,32 Lt (b.l.16).
Iš byloje esančio 2011-06-06 įspėjimo dėl vengimo išlaikyti vaiką matyti, kad 2011-06-06 V. M. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui (b.l. 73).
Iš byloje esančios 2012-12-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos matyti V. M. draudžiamosios pajamos per laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2012-12-04, ir kad V. M. dirbo 2003-07-07 iki 2003-09-07 ir 2011-06-16 iki 2011-06-28, ir 2011-06-21 iki 2011-06-28 pas ūkininką J. Š.; 2005-09-05 iki 2005-09-30 ir 2005-10-01 iki 2005-10-17 ir 2010-10-01 iki 2010-11-30, ir 2010-12-01 iki 2010-12-22 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūnijoje bei 2012-04-10 iki 2012-05-31 ir 2012-06-01 iki 2012-06-25 R. V. įmonėje „Giriumonas“ (b.l. 122).
Iš byloje esančio 2013-01-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos matyti V. M. valstybinio socialinio draudimo laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2013-01-08 draudžiamosios pajamos (b.l. 125).
K. V. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu.
Teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis V. M. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra pilnai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusios parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
V. M. žinodamas, jog pagal teismo sprendimą jis turi mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui T. M., vengė tokios pareigos ir priteisto išlaikymo nemokėjo, dėl ko susidarė15676,32 Lt skola. Atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus pagal LR BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis V. M. žinojo apie pareigą mokėti išlaikymą sūnui (nuo išlaikymo priteisimo), tačiau jos nevykdė, tai kaltinamasis pripažino ikiteisminio tyrimo metu, kur patvirtino, kad nedirba, darbo biržoje registruotas, pačiam sunku pragyventi. V. M. būdamas darbingas ir sveikas (nepateikta jokių dokumentų dėl kaltinamojo prastos sveikatos, nedarbingumo) vengė pareigos išlaikyti savo sūnų T. M.. V. M., būdamas darbingas, privalo imtis visų priemonių padėti materialiai išlaikyti savo sūnų, bet nepermesti šią pareigą valstybei ar motinai, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį.
K. V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Todėl teismas, skirdamas bausmę V. M., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. V. M. nedirba ir neturi pastovių pajamų, į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas, anksčiau nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti bausmę – 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti, kad jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbu, bausmę vykdanti institucija įspėją nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda ar areštu.
Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda ar areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kardomąją priemonę nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam V. M..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento kopijos įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.