Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-08-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1627-345/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-30
Bylos Nr.
2S-1627-345/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23992-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
P. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Socialinės apsaugos
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1627-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23992-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.1.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. R. 2013-07-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteisti 25 941,67 Lt neišmokėtos senatvės pensijos ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Teismas nustatė, jog ieškovo kildinamas reikalavimas atlyginti žalą, kurios atsiradimą jis sieja su valstybės socialinės (pensijų mokėjimo) politikos viešojo administravimo srityje priimtais sprendimais, patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administraciniam teismui priskirtinų bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją, todėl su ieškiniu jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas P. R. prašo nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Nurodo, kad ieškinys yra ne dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo, o dėl dalies nuosavybės priteisimo. Ieškinys grindžiamas LR Konstitucinio teismo 2002-11-25 nutarimo II skirsnio 2.3 punkte padaryta išvada, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t.y. teisę į nuosavybę. Ieškinio dalykas yra prašymas priteisti dalį nusavintos nuosavybės, kuri buvo nusavinta prieštaraujančiu LR Konstitucijai priimto įstatymo pagrindu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra atlyginti žalą, kuri atsirado dėl valstybės socialinės (pensijų mokėjimo) politikos viešojo administravimo srityje priimtais sprendimais, apie žalą ieškinyje nekalbama. Įstatymas, kurio pagrindu buvo sumažinta ieškovui paskirta senatvės pensija, nėra neteisėtas LR Seimo veiksmas. Teismas nepagrįstai rėmėsi LR CK 6.271 straipsniu, kurio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinį atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovui neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies už 2010–2011 metus, susidariusios dėl 2009 m. gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyto valstybinio socialinio draudimo pensijos dydžio sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvada dėl bylos teismingumo administraciniam teismui, savo skundą grindžia tuo, kad jo ieškinys dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, yra ne dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo, o dėl dalies nuosavybės priteisimo. Tačiau, reikšdamas ieškinį, ieškovas jį grindžia tuo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos nuostatos, kuriomis pensijos dirbantiems asmenims buvo sumažintos daugiau negu nedirbantiems, todėl ieškovo manymu, jam turi būti išmokėta 25 941,67 Lt pensijos dalis. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas yra siejamas su valstybės socialinės (pensijų mokėjimo) politikos viešojo administravimo srityje priimtais sprendimais ir iš esmės yra dėl žalos atlyginimo. Nors ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą ginčų kategoriją, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis