Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas:

1) 2013-04-18 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams.

2) 2019-08-28 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 276¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

L. R. 2020-02-20, apie 15 val., automobilyje VW „Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kaune, tarpusavio konflikto metu su šeimos nariu – buvusia sugyventine I. K., tyčia, ne mažiau kaip du kartus, sudavė jai dešiniu kumščiu į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje ir dešinės akies vokuose, t. y. šiais fiziniais smurtiniais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2020-09-17, apie 10.19 val., UAB (duomenys neskelbtini) šeimos medicinos centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Kaune, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui T. S., prisistačius ir nurodžius dėl ko šis yra sulaikomas bei pareikalavus už nugaros sudėti rankas ir vykti kartu apklausai, bandydamas pasišalinti iš pastato, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Jis pravėręs medicinos centro lauko duris, tyčia jomis ne mažiau kaip du kartus, trankė T. S. per ranką, kurią jis jį laikė sugriebęs. Po to, T. S. toliau jį laikant ir pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, L. R. išsitraukė iš kišenės, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, kuriuo bandė suduoti į koją bei ranką. T. S. smūgių išvengus ir L. R. paleidus, jis pasišalino iš įvykio vietos. Šiais savo veiksmais jis nukentėjusiam T. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui T. S..

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

I. K. atžvilgiu padaryta veika (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad tyčia smurtavo prieš I. K., jog nesusivaldęs sukėlė jai fizinį skausmą. I. K. yra jo buvusi sugyventinė. 2020-02-20 jis su I. susitiko prie jos namų ir važiavo automobiliu „VW Jetta“, kuris priklauso D. V.. Automobilį vairavo I.. Jis prisiminė, kad I. buvo jam prisikalbėjusi nesąmonių, todėl pasiūlė jai nuvažiuoti iki jo močiutės, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, išsiaiškinti nesutarimus. I. sutiko. Jiems važiuojant, jis sustabdė automobilį. Sustojus šalikėlėje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir porą kartų ranka sudavė I. per veidą. Dėl savo elgesio labai gailisi, jo atsiprašymų I. nepriima.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. R. prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

Iš nukentėjusios I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji gyveno kartu su buvusiu sugyventiniu L. R., su kuriuo vedė bendrą ūkį. 2020-02-09 tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis kumščiu vieną kartą trenkė jai į galinę galvos dalį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl to įvykio į policiją nusprendė nesikreipti. 2020-02-20, apie 14.30 val., ji pasiskolinusi kaimynės automobilį, vyko į parduotuvę. Prie savo buto durų vėl sutiko L. R., kuris ją užkalbino, pasisiūlė padėti nuvykti iki parduotuvės. Nenorėdama konfliktuoti ji sutiko, kad jis kartu vyktų. Vėliau L. R. jai rodė, kur jį vežti ir jie pasuko į neasfaltuotą keliuką. Pavažiavus keliuku, jis ištraukė automobilio raktelius ir pasakė, kad jie pasikalbės, kad aplinkui niekas negyvena ir ji galės rėkti, kiek nori. Konflikto metu L. R. gniaužė rankų kumščius, elgėsi agresyviai, reikalavo prisipažinti, koks vyras lankosi pas ją namuose. Ji jam bandė aiškinti, kad pas ją niekas neateina, tačiau jis netikėjo. Viso konflikto metu L. R. ne mažiau keturių kartų dešiniu kumščiu sudavė jai į veidą. Du smūgiai kliuvo į dešinį smilkinį bei į nosį, kur kliuvo kiti du smūgiai, atsakyti negali, nes stengėsi rankomis dengtis veidą. Taip pat L. R. grasino papjauti. Ji jo prašė greičiau važiuoti namo sakydama, kad jai reikia pas vaiką. Po konflikto, apie 16.20 val., ji su L. R. sugrįžo prie namų. Tuomet apie įvykį pranešė policijai. Minėto įvykio metu buvo nežymiai sužalota, jautė patinimą ir skausmą dešiniame smilkinyje, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė (b. l. 6-7).

Iš 2020-02-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 576/2020(02) matyti, kad I. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje ir dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinius sužalojimų požymius, jie padaryti dvi paros iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau dviejų nurodytų kūno vietų trauminių kontaktų kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų I. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27-28).

Iš 2020-02-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja I. K. parodė, kad 2020-02-20, laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, gatvėje, jai su buvusiu sugyventiniu L. R. sėdint jos draugei D. V. priklausančiame automobilyje „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. R. sukėlė konfliktą, kurio metu atėmė iš jos automobilio raktelius, reikalavo pasakyti su kokiu vyru ji bendrauja ir šio konflikto metu jai ne mažiau keturis kartus dešiniu kumščiu sudavė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6-15).

2020-02-20 BIRT ataskaitoje (ROIK: 0120000093477) nurodyta, kad2020-02-20, 22.54 val., gautas pranešėja prisistačiusios I. K. pranešimas, kad šiandien, apie 16 val., konflikto metu, pranešėjos buvęs draugas sudavė jai per veidą. Adreso, kur tai atsitiko ji nenurodė, minėjo, kad konfliktas kilo automobilyje. GMP nereikalinga. Pranešėja laukia pareigūnų namuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020-09-17, apie 10 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) šeimos kliniką. Su M. L. užėjo į kliniką. Ten prie jo priėjo vyriškis, kuris buvo be uniformos ir paklausė ar jis turi draudžiamų daiktų, liepė rankas sudėti už nugaros. Suprato, kad čia policininkas, todėl bėgo per duris į lauką. Policininkas jį sugriebė už drabužių ir sustabdė tarpduryje. Tada jis pareigūną pastūmė į patalpos vidų, ištrūko iš jo rankų ir, uždaręs duris, jas laikė, kad jis neišeitų. Traukė iš kišenės mašinos raktą, kad atsirakintų ir pabėgtų. Pamatęs, kad policijos tarnybinis automobilis „Škoda“ užstatė jo automobilį, paleido duris ir pabėgo. Jis policininko peiliu nesužalojo, kadangi jokio peilio neturėjo. Jis tik pastūmė policininką ir ištrūko iš jo rankų. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes neturėjo jokio peilio. Su policijos pareigūnu susigrūmė tarpduryje, nes buvo susijaudinęs, dėl draugės nėštumo, tikrai norėjo pabėgti ir pabėgo. Nenorėjo būti sulaikytas, nes reikėjo rūpintis drauge. Kad yra paieškomas žinojo, suprato, kad jį nori sulaikyti policija. Galėjo sužaloti policijos pareigūną durimis, tačiau tyčia jo sužaloti nenorėjo.

Be kaltinamojo L. R. prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjęs T. S. parodė, kad 2020-09-17, pagal surinktą informaciją, kartu su Kauno apsk. VPK KP. vyr. tyrėju L. R., A. Č. bei P. L., tikslu sulaikyti ieškomą L. R., tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, vyko į UAB (duomenys neskelbtini) šeimos medicinos centrą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Apie 10.40 val. į centrą atvyko L. R. su drauge M. L.. Tada jis priėjęs prie L. R. prisistatė, kad yra iš policijos ir paaiškino, kad jis yra sulaikomas. Liepė L. R. sudėti rankas už nugaros, nes bus uždėti antrankiai. L. bandant pabėgti pro duris, jis jam čiupo už rankos ir tvirtai įsikibo į pilkos spalvos sportinį bliuzoną. L. R. aktyviais veiksmais priešindamasis, atidarė įstaigos duris, pralindo pro durų tarpą, ir durimis daužė jam per ranką, kurią jis buvo įkišęs tarp durų. Tarp durų buvo įkišęs ir koją, tad durų smūgio jėga teko tiek rankai, tiek ir kojai. Tokiais veiksmais L. R. jam sukėlė fizinį skausmą. Vėliau pamatė, kad L. R. kažką išsitraukė iš kelnių kišenės. Neįsitikinęs, kad tai buvo peilis, kadangi jis L. R. paleido ir jis pabėgo. Pasitelkus kolegas, jo surasti nepavyko. Vėliau jį nuvežė į „Raudonojo kryžiaus“ ligoninę apžiūrai, kadangi jautė skausmus dešinėje kojoje ir kairėje rankoje. Atlikus apžiūrą, gydymo įstaigoje jam buvo nustatyti dešinės kojos ir kairės rankos sumušimai ir nubrozdinimai.

Iš liudytojos J. N. parodymų matyti, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) šeimos medicinos centre. 2020-09-17 į kliniką atvyko vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir nurodė, kad klinikoje lauks atvykstančio paieškomo asmens, kuris galimai galėjo atvykti į kliniką su besilaukiančia drauge. Pareigūnas liko laukti klinikoje. Apie 10.30 val., būdama registratūroje, per stiklines duris pamatė, kad prie klinikos stovi automobilis „Mersedes“, iš jo yra išlipusi besilaukianti pacientė. Pamatė, kad vyriškis automobilyje persirenginėja. Neužilgo jie abu priėjo prie klinikos durų. Ji atrakino duris iš vidaus ir jie užėjo į kliniką. Tada prie jų priėjo pareigūnas, kuris pasakė vyriškiui „Labas L., noriu su tavim pasikalbėti“. Kaip suprato iš to vyro elgesio, jis suprato, kad tai pasala ir apsisukęs norėjo bėgti per duris į lauką. Pareigūnas tuo tarpu jį sučiupo iš nugaros, pagriebdamas už drabužių. Pareigūno ranka atsidūrė tarp durų. Tas vyras spaudė iš lauko duris, bandydamas ištrūkti. Jie tarp durų grūmėsi. Matė, kad pareigūnas buvo įkišęs ir koją tarp durų, suprato, kad mažiau sužalotų ranką. Pareigūnas neišlaikė įtariamojo ir jis pabėgo. Ar įtariamasis grumtynių metu ką nors turėjo rankose, ji nematė, to pasakyti negali (1 t., b. l. 65-66).

Iš liudytojos M. L. parodymų matyti, kad L. R. yra jos būsimo vaiko tėvas. 2020-09-17 ji atėjo iki klinikos viena. L. atvažiavo prie klinikos iš darbo. Ten prie klinikos jie susitiko. L. mašinoje persirengė ir jie abu ėjo į kliniką. Klinikos duris atidarė sesutė, ten pradėjo pildyti dokumentus. Stovint prie durų, prie L. priėjo kažkoks vyras, pasisveikino, paklausė L. ar turi draudžiamų daiktų. Tada pasiūlė sudėti rankas už nugaros. Ji nesuprato kas vyksta. L. apsisuko ir pradėjo bėgti pro duris, o tas vyras jam iš paskos. Ji nespėjo pamatyti kas ten tiksliai įvyko, nes ją patraukė sesutė. Kas įvyko tarp durų ji nematė, matė tik, kad L. bėgo per gatvę, o jį vijosi tas pats vyras ir dar kiti vyrai išlipę iš mašinos. Tada tik suprato, kad L. gaudo policija (1 t., b. l. 68-69).

Iš liudytojo L. R. parodymų matyti, kad jis dirba Kauno apskr. VPK KP SNTV pirmame skyriuje. 2020-09-17 dirbant kartus su kolegomis, apie 10 val., nežymėtu tarnybiniu automobiliu atvyko prie (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos. Pagal turimą informaciją į kliniką turėjo atvykti paieškomas asmuo L. R.. Kolega T. S. nuėjo į klinikos vidų laukti atvykstant L. R.. Jis su kolegomis, stebėjo aplinką netoli klinikos. Privažiavus pamatė, kad paieškomas L. R. yra prie įėjimo į kliniką durų, durys buvo praviros ir kitoje durų pusėje jį laikė T. S.. Jiems belipant iš automobilio, L. R. išsprūdo iš T. S. ir pradėjo bėgti per Taikos prospektą. Jį vijosi T. S. ir kiti kolegos, tačiau L. pasislėpė. Nematė ar L. R. ką nors turėjo rankose. Viskas įvyko staiga, matė jį tarpduryje tik akimirką ir iš to, kad jis buvo įkišęs ranką tarp durų sprendžia, kad jį tuo metu laikė T. S.. Aiškiai matėsi iš L. R. veiksmų, judesių, kad jis bando išsivaduoti nuo jį laikančio asmens. Pabėgus L. R., T. S. pasakė, kad jis turėjo peilį, kuriuo bandė išsilaisvinti, tačiau jo nesužalojo. Taip pat pasakė, kad grumtynių metu, jam buvo sužalota ranka, kuri nepamena. Nepagavus L. R., jis T. S. tarnybiniu automobiliu pristatė į gydymo įstaigą. Taip pat buvo apžiūrėta klinikos prieigos, tačiau peilis nebuvo rastas (1 t., b. l. 71-72).

2020-09-18 specialisto išvadoje Nr. G2258/2020(02) nurodyta, kad T. S. konstatuota odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairės plaštakos III piršte, dešinės plaštakos I piršte, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sužalojimai padaryti dviejų parų iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir aplinkybėm nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 7 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Dėl konstatuotų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 33).

2020-09-17 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, aprašytas (duomenys neskelbtini) šeimos medicinos centras. Patalpos stebimos vaizdo kameromis (1 t., b. l. 9-14).

2020-09-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) šeimos medicinos centras pateikė CD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 36).

2020-10-14 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vaizdo medžiaga gauta iš (duomenys neskelbtini) šeimos medicinos centro. Kompiuterio pagalba atidarius DVDR diską, jame yra vienas vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą matosi spalvotas vaizdo įrašas, fiksuotas 2020-09-17, dešinėje yra užrašas „priimamasis“. Vaizdo įraše matosi registratūros stalas, priekyje dvejos stiklinės įėjimo-išėjimo durys. Pirmos durys, žiūrint iš vidaus atidarytos, antros durys į lauką uždarytos. Matosi praeinantis medicinos personalas, laukiamajame sėdi žmonės. Klientus į vidų įleidžia medicinos personalas, matuoja temperatūrą. 10.18 val. matosi, kad į patalpą pro lauko duris įeina nėščia moteris, ją įleidžia darbuotoja. iš paskos jos įeina jaunuolis, dėvintis tamsias sportines kelnes. Asmenys matosi tik nuo pečių, veidų nesimato. Jaunuolis praeina pro antras duris, eina link registratūros stalo. Nuo registratūros stalo eina link durų vyriškis, dėvintis mėlynos spalvos striukę, mėlynas džinsines kelnes. Įėjęs vyriškis stabteli, apsisuka ir staigiu žingsniu eina link išėjimo durų. Prie išėjimo durų, matosi, kad jį dešine ranka sugriebia už drabužių pečių vietoje vyriškis, atėjęs nuo registratūros. Abiejų asmenų vaizdas matosi tik nuo pečių linijos. Matosi, kad abu vyrai galimai kelias sekundes kalbasi, atėjęs nuo registratūros vyras dešine ranka bando kažką išsiimti iš po striukės. Tada įėjęs vyriškis 10.19 val. staiga atbulomis išeina pro įėjimo duris, jį gaudantis vyriškis staigiu judesiu atsiduria tarp durų ir matosi abiejų vyrų tik kojos ir, kad jie grumiasi apie 10 sekundžių. Tiksliai kaip vyksta grumtynės nesimato, juos užstoja medicinos registratorė ir nėščioji. Tada atėjęs vyriškis nubėga, jį gaudantis vyras taip pat nubėga į gatvę. Priėmime tuo metu kitų pacientų nėra (1 t., b. l. 37-38).

II. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

L. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusios parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis L. R., automobilyje VW „Jetta“, tarpusavio konflikto metu su šeimos nariu, buvusia sugyventine I. K., savo fiziniais smurtiniais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. R., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui – kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui T. S., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam L. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. L. R. anksčiau teistas, tačiau jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, todėl teismas sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptartas nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl priėjo prie išvados, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje ir BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis L. R. ir prokurorė prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, kadangi jis kaltu prisipažino dėl abiejų veikų padarymo.

Teismas nesutinka su prokurorės ir kaltinamojo prašymu, jog, skiriant bausmę, yra sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą 1) išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai 3) baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Atsižvelgiant į BK 64¹ straipsnio nuostatas, sušvelninti paskirtąją bausmę vienu trečdaliu galima tik teismo nuosprendžio ar teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu ir tik esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms.

Nagrinėjamu atveju taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo, kadangi byla išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, t. y. ne pagreitinto proceso tvarka, taip pat byloje priimtas ne baudžiamasis įsakymas, byloje nebuvo taikomas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tai, kad kaltinamasis tariamai atitinka vieną numatytą sąlygą – visiškai pripažino savo kaltę – nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes jos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai yra visos šiame straipsnyje anksčiau išvardintos sąlygos. Taigi, BK 64¹ straipsnis. tik patikslina bausmės skyrimo taisykles neordinariniuose procesuose.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad L. R. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, priimant nuosprendį, ir mažinti nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra teisės aktuose įtvirtinto pagrindo.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė bendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2019-08-28 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 276¹ straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nukentėjęs T. S. pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 5 eurų turtinės ir 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 33-34).

Kaltinamasis L. R. su ieškiniu sutinka iš dalies.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjęs patyrė turtinę žalą. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytini pagrįstais ir šioje dalyje tenkintini visiškai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo T. S..

Teismas mano, kad nukentėjęs neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėjęs patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamojo L. R. veiksmais nukentėjusiam T. S. padarytą neturtinę žalą vertina 300 eurų.

Teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktina saugoti byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-26 ir 2020-09-18 L. R. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kaltinamasis atlieka Alytaus apylinkės teismo 2019-08-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo L. R. išlaidas už gynybą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalis) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, esant suimtam, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš L. R. tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, ir nuteisti jį:

pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019-08-28 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir L. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuoti L. R. bausmės dalį atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2019-08-28 nuosprendį.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti 2020-09-18 ir 2021-02-26 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusio T. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. R. priteisti jam 5 (penkis) eurus turtinei ir 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už L. R. gynimą, nepriteisti.

Daiktinį įrodymą, kompaktinę plokštelę, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliki saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.