Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1272-265/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
e2S-1272-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
K. S.
Trečiasis asmuo
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1272-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00320-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.3; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. (K. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Investvega“ patikslintą ieškinį atsakovui K. S. dėl darbo užmokesčio priteisimo, trečiasis asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. kovo 22 d. protokoline nutartimi atsakovo K. S. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Šaukimas į 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdį jam įteiktas tinkamai; apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką atsakovui pranešta pasirašytinai informuojant atsakovo atstovę advokatę S. B., atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovui K. S. paskyrė 50,00 Eur dydžio baudą.

2. 2019 m. gegužės 30 d. teisme gautas atsakovo K. S. prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą arba ją sumažinti. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. buvo kitame teismo posėdyje, kuriame kviesta R. K. nedalyvavo dėl ligos, todėl klaidingai suprato, kad 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdis neįvyks dėl tos pačios priežasties. Taip pat nurodė, kad 50,00 Eur dydžio bauda jam yra per didelė, nes buvo atleistas iš darbo be galutinio atsiskaitymo, kito darbo rasti negali, nes nemoka lietuvių kalbos, yra sulaukęs pensinio amžiaus, jam skirta tik 109,46 Eur pensija, kurią nurašo antstolė vaiko išlaikymui, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, jo prašymas dėl socialinės paramos skyrimo dar neišnagrinėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo netenkino.

4. Pažymėjo, kad atsakovą byloje atstovauja profesionali teisininkė advokatė, kuri privalėjo išaiškinti savo atstovaujamajam teismo įpareigojimų nevykdymo pasekmes.

5. Konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl sunkios materialinės padėties (bedarbis, darbo neranda, gauna tik 109,46 Eur pensiją, turi mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi), nepateikus teismui tai patvirtinančių duomenų savaime nepatvirtina atsakovo teiginių.

6. Iš pateiktos banko sąskaitos išrašo nustatė, jog atsakovas gauna išmokas iš Užsienio išmokų tarnybos, kurių dydis 2019 m. kovo 8 d. buvo 893,70 Eur, 2019 m. balandžio 10 d. – 117,82 Eur, todėl padarė išvadą, kad atsakovo teiginiai dėl vienintelių 109,46 Eur pajamų ( pensijos) gavimo yra neatitinkantys tikrovės. Iš teismui pridėto 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-8126-998/2018 nustatė, kad teismas priteisė iš atsakovo didesnį nei minimalų išlaikymą vaikui įvertinęs K. S. turtinę padėtį, tai, jog atsakovas nepateikė duomenų apie turimą turtą Vokietijoje, apie iš ten gaunamą senatvės pensiją ir t.t. Teismas taip pat išsiaiškino, jog K. S. gauna nedeklaruotų pajamų, „nes į sąskaitą įneša grynuosius pinigus“.

7. Todėl atsižvelgęs į šias aplinkybes bei įvertinęs tai, jog atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, sprendė, jog panaikinti 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi paskirtą baudą ar ją sumažinti nėra jokio pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirtą baudą panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko klaidingai pamanęs, jog jis neįvyks dėl R. K. ligos.

8.2. Teismo skirta 50,00 eurų bauda šiuo metu atsakovui yra per didelė finansinė našta.

8.3. Įrodymų, jog neturi turto Vokietijoje, atsakovas pateikti negali, nes Vokietijoje nėra turto registrų.

8.4. Atsakovas dėl savo neatvykimo į paskirtą teismo posėdį labai nuoširdžiai gailisi, pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai ir dėl to labai apgailestauja, bet neturi lėšų sumokėti jam skirtą baudą.

9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą panaikinti ar sumažinti teismo paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 246 straipsnis reglamentuoja šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kuomet į kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

14. Atidėdamas bylos nagrinėjimą teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima priimti sprendimo už akių (CPK 246 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra procesinė sankcija, kurios teismas imasi, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, jog byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis). Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai (jos atstovui) išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

15. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmeniu, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

16. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl sprendžiant dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde yra nurodomi tie patys motyvai, kuriuos išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nenurodo argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tik pažymi, jog negali pateikti duomenų apie esamą / nesamą turtą Vokietijoje, kadangi šioje šalyje nėra registrų, kuriuose būtų fiksuojami tokie duomenys. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus vertina kritiškai, kadangi nepateikti jokie šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai. Taip pat pastebėtina, kad atskirajame skunde apeliantas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, t. y. jog apelianto pajamas sudaro ne tik jo nurodoma 109,46 Eur pensija. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su itin bloga atsakovo finansine padėtimi, vertintini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir skundo nuostatą, jog į teismo posėdį atsakovas neatvyko klaidingai pamanęs, jog posėdis neįvyks dėl R. K. ligos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas manė, kad R. K. neketina dalyvauti teismo posėdyje, neatleidžia šalių ar jų atstovų nuo pareigos dalyvauti teismo posėdyje. Taip pat, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovą byloje atstovauja profesionali teisininkė advokatė, kuri privalėjo išaiškinti savo atstovaujamajam teismo įpareigojimų nevykdymo pasekmes.

19. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovui paskirta 50,00 Eur bauda yra minimali šiuo atveju skirtina bauda ir atitinka nepagrįstu neatvykimu sukurtas minimalias neigiamas pasekmes bylos nagrinėjimui, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti ar sumažinti.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas