Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-605-383-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-05
Bylos Nr.
1A-605-383-2012
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00501-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. M., ir S
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-605-383/2012

Teisėja Loreta Radzevičienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00501-2008-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284str. 1 d., jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Nuteistajam V. M. skirti šie įpareigojimai:

1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti paskirtą įpareigojimą per visą paskirtosios bausmės laiką;

2) per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. V. bei T. P. , tačiau jie nuosprendžio neskundė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 6 d. apie 15.30 val. viešoje vietoje – bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad S. P. , A. M. ir kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, necenzūriniais žodžiais keikė S. P. bei sugriebęs už plaukų tampė nukentėjusįjį A. M. ir keikė jį necenzūriniais žodžiais, po ko išėjus nukentėjusiesiems į lauką, tęsdamas savo įžūlius veiksmus, sugriebė A. M. už plaukų ir trenkė jo galvą į sieną bei smogė S. P. į veidą, bet, pastarajam pasilenkus, nepataikė, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo 2012 m. gegužės 10 d. Prienų rajono apylinkės teiso nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nuteistais nurodo, jog teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė neteisingas išvadas. Nuteistasis nurodo, jog nusikaltimo nepadarė, tarp jo ir nukentėjusiųjų vyko įprastinis pokalbis. Nors V. M. kalboje buvo daug keiksmažodžių, tačiau jais nebuvo siekiama įžeisti nukentėjusiuosius, jie buvo vartojami kaip įprasta. Fakto, jog nuteistasis tampė A. M. už plaukų, nepatvirtino ir pats nukentėjusysis. Jis nurodė, kad V. M. jam perbraukė per plaukus, tačiau to jis nesuprato kaip tampymo už plaukų. Šio veiksmo tikslas nebuvo pažeminti A. M. , sukelti jam fizinį skausmą, todėl teismas neturėjo pagrindo nuteistajam inkriminuoti A. M. tampymo bare už plaukų. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad V. M. yra žemesnio ūgio ir lauke sugriebti A. M. už plaukų ir trenkti jo galvą į sieną niekaip negalėjo.

Jeigu teismas bus tos nuomonės, kad vis tik V. M. nusikalstamą veiką padarė, įvertintina tai, kad teismas paskirdamas bausmę taikė jam per didelius įpareigojimus. Teismas nustatydamas V. M. įpareigojimą per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., atėmė galimybę padėti giminaičiams, todėl šis teismo įpareigojimas panaikintinas. Paskirdamas bausmę, teismas atsižvelgė tik į tai, kad praeityje V. M. jau buvo teistas, tačiau po nusikaltimo, už kurį nuteistas, padarymo per visą laikotarpį jis gyveno dorai ir sąžiningai. Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė savo dydžiu itin griežtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

V. M. apeliacinis skundas yra atmestinas.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jo manymu pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė teisės normas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas viešoje vietoje, kurio padariniai – realus visuomenės rimties sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, arba d) vandališkais veiksmais. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, asmeniui suvokiant, kad jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. M. viešąją tvarką pažeidė įžūliu elgesiu. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuteistojo V. M. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų S. P. ir A. M. parodymais, jo kaltę iš dalies patvirtina ir liudytojų L. P. , E. V. , A. R. , N. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad jis, būdamas girtas, niekindamas elementarias moralės ir dorovės taisykles, be jokios realios priežasties įžūliai elgdamasis prikibo prie viešoje vietoje – bare, buvusių nukentėjusiųjų A. M. ir S. P. , juos įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais, nukentėjusįjį A. M. tampė už plaukų, vėliau lauke, suėmęs A. M. už plaukų, trenkė jo galvą į sieną.

Apeliacinio skundo argumentai, kad V. M. prie nuteistųjų prisėdo skatinamas gerų norų, kad tarp jų vyko įprastinis pokalbis, o keiksmažodžiai buvo vartojami kaip įprasta, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti nuoseklūs ir neprieštaringi nukentėjusiųjų parodymai. V. M. versiją taip pat paneigia liudytojo L. P. parodymai, kad girdėjo bare barantis S. P. ir V. M. (t. 1, b. l. 95), liudytojo E. R. parodymai, kad matė V. M. konfliktuojant su S. P. (t. 1, b. l. 96), liudytojai E. V. bei N. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog bare vyko konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir V. M. (t. 3, b. l. 191-194). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino asmenų, atvykusių į barą kartu su V. M. švęsti jo gimtadienio (T. P. , S. V. , A. A. ), parodymus nepatikimais, kadangi šie asmenys akivaizdžiai suinteresuoti padėti V. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skundo argumentas, jog A. M. nepatvirtino fakto, jog V. M. bare jį tampė už plaukų, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 22, 25, 27), tiek teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 120) A. M. teigė, jog V. M. ne tik vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, bet ir tampė už plaukų. Pats V. M. savo skunde neneigia šios aplinkybės, tačiau teigia, kad jo tikslas nebuvo pažeminti A. M. , tačiau tokie veiksmai negali būti traktuojami kitaip kaip įžūlus elgesys, trikdantis visuomenės rimtį. Skundo argumentą, jog V. M. yra žemesnio ūgio nei A. M. , todėl negalėjo sugriebęs už plaukų trenkti jo galvą į sieną, paneigia nukentėjusiojo A. M. parodymai.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė įrodyta įrodymais, kurie išsamiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 276 str. 4 d., 301 str. 1 d.). Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas ir buvo šališkas, nėra, įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, o įrodymus vertinant vadovautasi BPK 20 str. Teismo išvados dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįstos nešališkai teismo posėdžio metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, todėl yra pagrįstos ir motyvuotos.

Nuteistasis V. M. taip pat nesutinka su jam paskirta bausme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę. Bausmės paskirtis BK 41 str. 2 d. apibūdinama per jos skyrimo tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 str. 1 d.).

BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmės. BK 48 str. 2 d. nurodyta, jog laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o to paties straipsnio 4 d. nurodyta, jog asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribjimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. M. , įvertino aplinkybes, nurodytas BK 54 str. 2 d., ir motyvuotai paskyrė laisvės apribojimą vieneriems metams, nustatant tris įpareigojimus. Skiriant bausmę atsižvelgta, į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad V. M. praeityje teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, daug kartų baustas administracine tvarka, kas rodo, jog jis linkęs pažeidinėti visuomenės tvarką ir rimtį, o skirtos baudos bausmės nepasiekė bausmėms keliamų tikslų. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tuo tarpu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Parinkdamas bausmės rūšį teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, yra nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, ir skyrė jam laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebenusikalstų.

Skunde nuteistasis prašo panaikinti įpareigojimą per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kadangi taip atimama galimybė padėti giminaičiams, gyvenantiems Raseinių rajone, nudirbti ūkinius darbus. Šis prašymas netenkintinas, nes yra nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai: Svetlana JurgaitienėJurgis Kiškis