Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Zigmo Pociaus skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-605-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. liepos 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-605-2023 H. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 1 000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas įmonės MB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vadovu ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, neužtikrino, kad minėtoje įmonėje (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis G. G., gim. (duomenys neskelbtini), dirbtų pagalbinio darbininko pareigose, būdamas įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis G. G. 2023 m. gegužės 12 d. sudarė darbo sutartį su darbdaviu MB (duomenys neskelbtini), darbo funkcija-pagalbinis darbininkas. Sutartį su darbuotoju pasirašė bendrijos vadovas – atsakomybėn traukiamas asmuo. Darbuotojas faktiškai atlygintinai dirbo įmonės naudai nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Darbuotojas neturi galiojančio teisėto buvimo dokumento ir leidimo dirbti. Taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalis, 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 64 straipsnis, 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ir įvykdytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. rugpjūčio 14 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. M. atstovo advokato skundas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba administracinės nuobaudos neskirti. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis G. G. į Lietuvos Respubliką atvyko legaliai, turėdamas galiojančią darbo vizą. G. G. susiklostė nepalanki situacija, jam nebuvo suteiktas realus darbas toje įmonėje į kurią atvyko su darbo viza. Todėl G. G. buvo išleistas neapmokamų atostogų. Trūkstant MB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, G. G. buvo priimtas į darbą pagalbinio darbininko pareigose, dirbant vos kelias valandas per dieną. Taip padedant G. G. gauti kokį nors realų pragyvenimo šaltinį Lietuvoje, o MB (duomenys neskelbtini) gauti darbininką. MB (duomenys neskelbtini) verčiasi viešuoju maitinimu kavinėse, maisto pristatymu į namus, biurus. Įmonės amžius 2 metai 10 mėnesių. Didesnį laikotarpį įmonei funkcionuoti ir vystytis, plėsti verslą, trukdė pasaulį užklupusi pandemija. Dėl to, negalėjo normaliai dirbti, vystyti verslą. 2022 m. finansinius metus baigė nuostolingai -10 742 Eur (finansinė ataskaita pridedama). Trūksta ne tik kvalifikuotų darbuotojų: barmenų, virėjų, bet ir pagalbinių darbuotojų, MB (duomenys neskelbtini) vadovas H. M., priimdamas į darbą G. G., patikrino pastarojo pasą, vizą. Prieš priimant į darbą G. G. H. M. keletą kartų kalbėjo telefonu su kitos firmos, kurioje G. G. buvo išleistas neapmokamų atostogų, vadovu. Jam buvo paaiškinta, kad G. G. ruošiami dokumentai gauti leidimą gyventi Lietuvoje. G. G. gavus leidimą gyventi Lietuvoje, bus galima spręsti apie darbdavio keitimą įstatymo nustatyta tvarka. Viskas buvo daroma teisėtai, neturint tyčios G. G. nelegaliai įdarbinti. Viza nebuvo kaip nors subraukyta ar pažymėta kitu būdu, kad ji negaliojanti. MB (duomenys neskelbtini) vadovas sudarė su G. G. darbo sutartį. Kaip reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, išvakarėse, pranešė į SODRA apie įdarbinimą asmenį ir užpildė LDU formą apie užsieniečio įdarbinimą. MB (duomenys neskelbtini) vadovas H. M. neturėjo jokios galimybės žinoti apie tai, kad G. G. panaikinta viza. Kad G. G. panaikinta viza MB (duomenys neskelbtini) vadovas H. M. sužinojo tik atvykus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei M. K. ir nustačius šį faktą, kurį pareigūnai traktuoja kaip nelegalų darbą. Nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės M. K. patikrinimo metu pasakytu teiginiu, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovas H. M. galėjo ir turėjo nueiti į Migracijos departamento Klaipėdos skyrių ir sužinoti ar nepanaikinta užsieniečiui viza. Pirma, jei nueis MB (duomenys neskelbtini) vadovas H. M. ir paklaus ar nepanaikinta viza, jei ir gaus atsakymą, kad užsieniečiui nepanaikinta viza, MB (duomenys neskelbtini) vadovas H. M. priims užsienietį į darbą, o sekančią dieną ar po kelių dienų, bus užsieniečiui panaikinta viza, MB (duomenys neskelbtini) vadovui H. M. apie tai niekas nepraneš, o patikrinimo metu Darbo inspekcijos pareigūnų bus konstatuota, kad užsienietis dirba nelegaliai. Antra ir svarbiausia, nuėjus paklausti ar nepanaikinta viza-atsakymas bus labai trumpas: Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas neleidžia suteikti tokios informacijos apie kitą asmenį. Taip pat kritiškai vertinamas minėtos pareigūnės teiginys, kad jei nori sužinoti, ar užsieniečiui viza nepanaikinta, gali sužinoti paskambinus jai. MB (duomenys neskelbtini) vadovas H. M. priimdamas į darbą G. G. ir užpildydamas visas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalaujamas formas, pareigūnams palengvino darbą, nes nereikėjo atlikti jokių tyrimo, sekimo ir pan. veiksmų, kad išsiaiškinti administracinio nusižengimo pažeidimą-nelegalų darbą. MB (duomenys neskelbtini) vadovas H. M. pilnai pripažino šią aplinkybę, kad užsienietis buvo įdarbintas jo įmonėje su panaikinta viza, nes laikantis principo ignorantia non excuscit (nežinojimas nėra pasiteisinimas), neneigia šios aplinkybės, nuoširdžiai gailisi, jaučiasi apgautas kito asmens, nes nesilaikant susitarimo, kad G. G. gavus leidimą gyventi Lietuvoje, bus pakeistas darbdavys ir G. G. įsidarbins, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos tvarkos, MB (duomenys neskelbtini). Mano, kad yra pagrindas pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. MB (duomenys neskelbtini) protokolo ir nutarimo neginčija. Pripažįsta aplinkybes ir įstatymo nustatytu terminu paskirtą nuobaudą sumokės. Šis MB (duomenys neskelbtini) nubaudimas turi labai dideles ekonomines pasekmes. Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau-UTPĮ) 35 straipsnio (Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai) 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirtu bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, vadovas buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Jeigu leidimas gyventi užsieniečiui jau išduotas, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduotas leidimas gyventi panaikinamas, paaiškėjus, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Taigi MB (duomenys neskelbtini) negalės vienerius metus po skirtos baudos sumokėjimo kreiptis dėl leidimų gyventi užsieniečiams išdavimo, o įmonėje dirbantiems darbuotojams iš trečiųjų šalių bus panaikinti šiuo metu turimi leidimai gyventi Lietuvoje. MB (duomenys neskelbtini) dirba 4 darbuotojai iš trečiųjų šalių. Du iš jų turi leidimus gyventi, dėl kitų dviejų buvo planuota kreiptis dėl Leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, MB (duomenys neskelbtini) praras darbuotojus. Mano, kad vien šitas nubaudimas savaime yra pakankama valstybės prievartos priemonė, kuri sukelia labai sunkias ekonomines pasekmes MB (duomenys neskelbtini), apsunkina tolimesnį bendrovės egzistavimą ir verslo vystymą. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

H. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, būdamas įmonės MB (duomenys neskelbtini) vadovu neužtikrino, kad minėtoje įmonėje (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis G. G., dirbtų pagalbinio darbininko pareigose, būdamas įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis G. G. 2023 m. gegužės 12 d. sudarė darbo sutartį su darbdaviu MB (duomenys neskelbtini), darbo funkcija-pagalbinis darbininkas. Sutartį su darbuotoju pasirašė bendrijos vadovas – atsakomybėn traukiamas asmuo. Darbuotojas faktiškai atlygintinai dirbo įmonės naudai nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Darbuotojas neturi galiojančio teisėto buvimo dokumento ir leidimo dirbti.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu užsienietis ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Minėto įstatymo 64 straipsnyje numatyta, kad neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje: užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis: 1) dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti; 2) užsiima kita veikla, kuriai neturi leidimo, jei būtina jį turėti, ir neturi leidimo laikinai gyventi ar vizos; 3) studijuoja, mokosi švietimo įstaigoje, stažuoja ar tobulina kvalifikaciją be leidimo laikinai gyventi ar vizos, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 71 straipsnio 2 dalyje; 4) yra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties. Šio įstatymo 23 punkte nustatyta, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje – šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka užsieniečiui suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai irgi sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba; 2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju H. M. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas dėl to, kad su darbuotoju G. G. buvo sudarę rašytinę darbo sutartį, tačiau G. G. neturi galiojančio teisėto buvimo dokumento ir leidimo dirbti.

Šioje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skunde prašoma paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba administracinės nuobaudos neskirti.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-605-2023 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau spręstina, kad paskirta už šį nusižengimą administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, todėl šiuo aspektu skundžiamas nutarimas pakeistinas.

Pagal ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų, tačiau skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienas nelegalaus darbo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nors padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Darbo sutartis tarp MB (duomenys neskelbtini) ir G. G. buvo sudaryta, apie jo įdarbinimą buvo pranešta Sodrai, H. M. užpildė LDU formą apie užsieniečio įdarbinimą, dėl to spręstina, jog viskas buvo daroma teisėtai, neturint tyčios G. G. įdarbinti nelegaliai. Be to, viza nebuvo kaip nors koreguota ar pažymėta kitu būdu, kad negaliojanti. Taip pat, MB (duomenys neskelbtini) vadovas H. M., priimdamas į darbą G. G., patikrino jo pasą, vizą. Prieš priimant į darbą G. G. H. M. keletą kartų kalbėjo telefonu su kitos firmos, kurioje G. G. buvo išleistas neapmokamų atostogų, vadovu, jam buvo paaiškinta, kad G. G. ruošiami dokumentai gauti leidimą gyventi Lietuvoje. G. G. gavus leidimą gyventi Lietuvoje, bus galima spręsti apie darbdavio keitimą įstatymo nustatyta tvarka. Be to, kaip jau ir minėta, H. M. nuo pat pradžių teigė, kad buvo įsitikinęs, jog užsienio pilietis įmonėje įdarbintas pagal įstatymuose numatytą užsienio piliečių įdarbinimo tvarką, bevizio režimo pagrindu, taigi asmenų įdarbinimo fakto neneigė, nesutiko tik su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog H. M. anksčiau būtų padaręs pažeidimų, susijusių su darbo tvarka, nors jo vadovaujamoje įmonėje MB (duomenys neskelbtini) dirba 4 darbuotojai iš trečiųjų šalių. Du iš jų turi leidimus gyventi, dėl kitų dviejų nurodė, kad buvo planuota kreiptis dėl Leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Aptartos aplinkybės H. M. charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus itin sudėtingą užsienio šalių piliečių įdarbinimo teisinį reglamentavimą, kurių tinkamas neįvertinimas iš esmės ir lėmė nusižengimo padarymą, vien tik formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį ir padarinius ir H. M. asmenybę, teismas konstatuoja, jog šioje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant H. M. švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimali nuobaudą – 300 Eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. M. atstovo advokato Zigmo Pociaus skundą tenkinti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-605-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti:

H. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų eurų ir 00 ct) dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.