- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-08
- Bylos Nr.
- A-575-901-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- AB “Lietuvos geležinkeliai”
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB “Lietuvos geležinkeliai” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos AB “Lietuvos geležinkeliai” skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Vilniaus teritorinė muitinė 2006-04-24 sprendimu Nr. 16KP-10-53 AB “Lietuvos geležinkeliai” už prekės – ferochromo trūkumą įregistravo skolą muitinei: pagal SMGS važtaraštį Nr. G0121460 – 4596 Lt muito, 21510 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), pagal SMGS važtaraštį Nr. G0121457 – 3386 Lt muito, 15848 Lt PVM, pagal SMGS važtaraštį Nr. G0121458 – 4075 Lt muito, 19073 Lt PVM, pagal SMGS važtaraštį Nr. G0121487 – 4734 Lt muito, 22154 Lt PVM (MGK b. l. 20-22).
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), išnagrinėjęs mokesčių mokėtojos skundą, 2006-07-13 sprendimu Nr. 1A-4.14-298 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2006-04-24 sprendimą Nr. 16KP-10-53 (MGK b. l. 9-12).
Žemesnės instancijos teismas
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK) 2006-10-05 sprendimu Nr. S-337-(7-320/2006) patvirtino Muitinės departamento 2006-07-13 sprendimą Nr. 1A-4.14-298 (MGK b. l. 140-145).
Šalies argumentai
Pareiškėja AB “Lietuvos geležinkeliai” padavė skundą (b. l. 3-6), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2006-04-24 sprendimą Nr. 16KP-10-53, Muitinės departamento 2006-07-13 sprendimą Nr. 1A-4.14-298 ir MGK 2006-10-05 sprendimą Nr. S-337-(7-320/2006). Pareiškėja paaiškino, kad vykdydama supaprastintą tranzito procedūrą iš Vaidotų geležinkelio stoties į paskirties įstaigą - Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą - 2005-09-28 pristatė vagonus Nr. 65276933 (SMGS važtaraštis Nr. G0121457), Nr. 65474850 (SMGS važtaraštis Nr. G0121460), Nr. 63927685 (SMGS važtaraštis Nr. G0121458), Nr. 65465825 (SMGS važtaraštis Nr. G0121487). Nurodytais atviraisiais pusvagoniais buvo gabenamas ferochromo krovinys, kurį pasvėrus paskirties įstaigoje nustatyta, jog atgabenta 153 770 kg krovinio mažiau negu išvykimo įstaigoje deklaruota pagal SMGS važtaraščių duomenis. Kadangi prekės į paskirties muitinės įstaigą buvo pristatytos nesugadintos ir per nustatytą terminą, pripažintina, jog pareiškėja 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 96 str. reglamentuotas prievoles įvykdė tinkamai. Atsakomybė už SMGS važtaraščiuose nurodytos informacijos teisingumą, remiantis 1993-07-02 Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d. (toliau – Įgyvendinimo nuostatos), kyla deklarantui. Todėl negalima sutikti, kad Bendrijos muitinės kodekso 204 str. pagrindu AB “Lietuvos geležinkeliai” atsirado importo skola muitinei.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas nesutinko su pareiškėjos skundo argumentais (b. l. 35-36). Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 416 str. 2 d., valstybės narės, per kurios teritoriją prekės įvežamos į Bendriją, geležinkelio įmonė (AB “Lietuvos geležinkeliai”) laikoma operacijų, atliekamų su prekėmis, priimtomis vežti trečiosios šalies geležinkeliu, vykdytoju. Remiantis Bendrijos muitines kodekso 96 str. 1 d. b p., išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Taigi pareiškėja, vadovaujantis Bendrijos muitines kodekso 38 str. 1 d. a p., tapo atsakinga už visų prekių, įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją pagal pirmiau nurodytus SMGS važtaraščius, pristatymą į muitinės nustatytą įstaigą. Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 2 d. nustato, kad skola muitinei atsiranda tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę (nagrinėjamu atveju - į Molo jūrų uosto postą pristačius ne visas SMGS važtaraščiuose deklaruotas prekes), o sutinkamai su Bendrijos muitinės kodekso 215 str. 1 d., skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai, o jeigu tos vietos nustatyti negalima, toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei. Atsižvelgiant į tai, kad prekių trūkumas nustatytas Bendrijos muitų teritorijoje, t. y. Molo jūrų uosto poste, Vilniaus teritorinė muitinė savo sprendimais pagrįstai AB “Lietuvos geležinkeliai” už prekių (ferochromo) trūkumą pagal SMGS važtaraščius Nr. G0121457. Nr. G0121460. Nr. G0121458. Nr. G0121487 įregistravo mokestinę prievolę muitinei.
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime paaiškino, kad skundžiami sprendimai buvo priimti ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes ir įrodymus bei teisingai pritaikius įstatymus, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamų SMGS važtaraščių 48 langelyje nurodyta, jog prekių siuntėja Kazachstano Respublikos įmonė “Aksuskij zavod ferosplavov”, sudarydama krovinio pervežimo sutartį, krovinį pasvėrė, t. y. į vagoną ji pakrovė SMGS važtaraštyje nurodytą krovinio kiekį. Krovinio trūkumas nebuvo užfiksuotas nei vežant jį trečiųjų šalių teritorija, nei įvežant jį į Europos Bendrijos teritoriją. Kroviniai į Lietuvos Respubliką buvo tranzitu atgabenti per Kenos geležinkelio postą, trūkumai nustatyti pasvėrus vagonus paskirties muitinės įstaigoje - Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Jokių įrodymų, patvirtinančių krovinio trūkumo atsiradimą ne Bendrijos muitų teritorijoje, t. y. iki Kenos geležinkelio posto, AB “Lietuvos geležinkeliai” muitinei nepateikė.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti. Teismas nurodė, kad ginčo esmė – pareiškėjai vykdant supaprastintą išorinio Bendrijos muitinio tranzito procedūrą muitinės įstaigų pareiškėjai įregistruotų mokestinių prievolių nustatymo teisingumas. Pareiškėja neginčija dalies nustatytų faktinių aplinkybių. Neginčija, kad vykdydama supaprastintą muitinio tranzito procedūrą iš Vaidotų geležinkelio stoties į muitinės paskirties įstaigą – Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą - atgabeno krovinį (ferolydinius) iš Kazachstano Respublikos, paskirties muitinės įstaigoje krovinys buvo pasvertas, pagal tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais važtaraščiuose nurodytus krovinio svorius nustatytas krovinio trūkumas (Prekių tikrinimo aktai yra MGK byloje, b. l. 36-43). Mokestinį ginčą pagal pareiškėjos skundą nagrinėjo MGK. Ji 2006-10-05 sprendime Nr. S-337 (7-320/2006) pasisakė, kad MD 2006-07-13 sprendime Nr. 1A-4.14-298 pagrįstai konstatavo, jog bendrovė yra tranzito procedūros vykdytoja, kad ji atsako už visų prekių pristatymą į paskirties muitinės įstaigą, jog būdama deklarantu Bendrovė yra atsakinga už SMGS važtaraštyje nurodyto krovinio kiekio pristatymą į paskirties muitinės įstaigą bei už tų dokumentų, kuriuos pateikė prekių siuntėjas, tikrumą ir teisingumą, o taip pat padarė išvadą, jog bendrovei skola muitinei atsiranda, jeigu bendrovė neįvykdo jai išorinio tranzito muitinės procedūros vykdymo metu kilusios prievolės į paskirties muitinės įstaigą pristatyti viso SMGS važtaraščiuose nurodytų ir Bendrijos pasienio muitinės įstaigoje deklaruoto prekių kiekio. Teismas pažymėjo, kad pagal Komisijos reglamento Nr. 2454/93 199 str., deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą, o 416 str. nustatyta, jog geležinkelio įmonė, priėmusi vežti prekes su CIM važtaraščiu, naudojamu kaip deklaracija, laikoma tokios operacijos vykdytoja. Bendrijos muitinės kodekso 96 str. reglamentuota, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Pareiškėja yra išorinio Bendrijos muitinio tranzito procedūros vykdytoja, o pagal MD direktoriaus 2003-01-16 įsakymu Nr. 1B-37 patvirtintų Taisyklių 3 punktą, SMGS važtaraštis laikomas lygiaverčiu bendrojo dokumento tranzito rinkiniui. Dėl to pareiškėja, būdama deklarantu, tapo atsakinga už krovinio kiekio, nurodyto SMGS važtaraščiuose, pristatymą į muitinės paskirties įstaigą. Visuose SMGS važtaraščiuose, dėl kurių duomenų teisingumo kilo ginčas, 13 langelyje nurodytas krovinio svoris, o 48 langelyje nurodyta, kad krovinio masė nustatyta vagonų svarstyklėmis (MGK b. l. 79-123). Pareiškėja neteikė muitinės įstaigoms jokių dokumentų, įrodančių kad SMGS važtaraštyje krovinio svoris siuntėjo buvo nurodytas klaidingai arba, kad trūkumas atsirado iki įvežant krovinį į Bendrijos muitų teritoriją, nors pareiškėjai buvo sudaryta galimybė tokius įrodymus teikti. Vilniaus TM visais atvejais informavo pareiškėją pranešimais (MGK b. l. 24-31) apie galimą muitinio tranzito procedūros pažeidimą, kadangi nustatytas prekių trūkumas, ir prašė iki nurodytos datos teikti dokumentus, įrodančius, kad importo skola muitinei neatsirado. Pareiškėja nepasinaudojo galimybe patikslinti deklaruojamo krovinio svorį, kuri nustatyta MD 2005-04-04 įsakymu Nr. 1B-239, o taip pat neteikė kitų dokumentų, įrodančių, kad krovinys galėjo būti prarastas iki įvežant į Bendrijos muitų teritoriją. Tokią galimybę pareiškėjai suteikia SMGS susitarimo 18 straipsnis. Pareiškėja svorio neatitikimus aiškina ir tuo, kad bendras pervežamo krovinio kiekis išsilygina, kadangi dalyje vagonų yra prekių perteklius, o dalyje trūkumai, tačiau galutinai prekių svoris turi būti apskaičiuojamas bendrai susumavus, matomai viso sąstato svorį. Pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, pakeisto (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2787/2000, 2000 m. gruodžio 15 d., iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų) 349 straipsnio nuostatas pareiškėja visam geležinkelio transporto sąstatui galėjo įforminti vieną tranzito deklaraciją, tuomet tikrinant prekių kiekį būtų pasverta, kiek svorio yra deklaruota visame sąstate. Tačiau pareiškėja deklaravo krovinį vagonais, teikdama kiekvienam vagonui atskirus SMGS važtaraščius, kurie yra muitinės deklaracija ir būtent už šios deklaracijos teisingumą pilnutinai atsako tranzito procedūros vykdytojas. Be to, pareiškėja neteikė jokių įrodymų, kad viso sąstato krovinio svoris atitinka deklaracijose nurodytam bendram svoriui. Teikti komercinius aktus ar kitus įrodymus dėl krovinio svorio ar jo trūkumo iki patenkant į Bendrijos muitų teritoriją privalėjo pareiškėja, nes teritorinė muitinė Prekių tikrinimo aktais įrodė krovinio trūkumą, kuris buvo pagrindu mokesčiams priskaičiuoti. Taip įrodinėjimo našta paskirstyta Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 67 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsniu ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, pagrįstai papildomai nustatyti muito mokesčiai ir PVM, t. y. apskaičiuotas krovinio trūkumas tiesiogiai susijęs su mokėtinais papildomai mokesčiais. Mokesčių apskaičiavimo teisingumo pareiškėja neginčijo.
III
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, atlyginant jos dėl bylinėjimosi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose patirtas išlaidas. Apeliantės manymu, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str, nenustato Bendrijos tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės už tam tikro prekių kiekio pristatymą iš išvykimo įstaigos į paskirties įstaigą, kadangi veiksmai, kuriais galima jį pažeisti yra konkrečiai apibrėžti paminėto straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja nurodo, kad jei iš tiesų butų pažeistas Įgyvendinimo nuostatų 199 str., apeliantui yra nesuprantama kokiais kriterijais remiantis atsakovai nustato atsakomybės už tokį pažeidimą formą ir dydį, kadangi tai reglamentuojančio norminio pagrindo individualiuose administraciniuose aktuose nenurodo, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje nustato administracinę nuobaudą. Nelogiška yra tai, kad muitinės įstaigos konstatuoja Įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio pažeidimą dėl deklaracijoje pateiktos informacijos neteisingumo, t.y. pripažįsta, kad tranzito procedūros vykdytojas neteisingai išvykimo įstaigai pateiktame SMGS važtaraštyje nurodo į Bendrijos teritoriją įvežto krovinio svorį, tačiau paskirties įstaigoje, pasvėrus atvežtą krovinį, prekių svorio neatitikimą fiksuoja būtent pagal SMGS važtaraštyje nurodytą svorį, t.y. tą svorį, kuris važtaraštyje, anot muitinės, nurodytas neteisingai. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad „...Bendrijos muitinės kodekso 96 str. reglamentuota, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas“. Viešojo administravimo įstatymas nustato, kad individualūs administraciniai sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų normomis, todėl, apelianto supratimu, atsakovo sprendimas privalo būti pagrįstas teisės norma, nustatančia konkrečias prievoles, kurias pažeidė procedūros vykdytojas. Kito norminio pagrindo iš kurio galėtų kilti procedūros vykdytojo atsakomybė už ne visų deklaruotų prekių pristatymą į paskirties įstaigą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nenurodė, o pasirėmė Muitinės departamento 2003-01-16 įsakymu Nr. 1B-37 patvirtintomis Supaprastintų muitinio tranzito procedūrų, taikomų gabenant prekes geležinkelių transportu su SMGS arba CIM važtaraščiais, atlikimo taisyklių 3 p. Apelianto nuomone, paminėta norma įteisina SMGS važtaraščio prilyginimą bendrojo dokumento tranzito rinkiniui, tačiau negali būti laikoma pagrindu atsakomybei už tranzito procedūros pažeidimą, todėl šis norminis pagrindas nėra teisėtas vertinant AB „Lietuvos geležinkeliai“ muitinio tranzito procedūros atlikimo tinkamumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės manymu, teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas, priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja – akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ vykdė ginčo prekių - ferolydinių - supaprastintą tranzito procedūrą - gabeno šias prekes iš Vaidotų geležinkelio stoties į Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą; patikrinus atgabentą krovinį atvykimo muitinės įstaigoje buvo nustatytas krovinio trūkumas. Šių faktinių aplinkybių pareiškėja neginčija, tačiau nesutinka su Muitinės sprendimu, kad yra atsakinga už importo skolą, atsiradusią dėl trūkstamo krovinio dalyje neįvykdytos tranzito procedūros.
Ginčo teisiniai santykiai turi būti vertinami pagal Europos Bendrijos muitų teisės aktus. Pagal Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 416 straipsnį geležinkelio įmonė, priimanti vežti prekes su CIM (šiuo atveju SMGS) važtaraščiu, naudojamu kaip Bendrijos tranzito deklaracija, yra tos operacijos vykdytoja. Šiuo atveju akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ laikoma muitinės operacijų vykdytoja nuo prekių patekimo į Lietuvos Respubliką (Bendrijos muitų teritoriją).
Tarybos 1992 m. spalio 12 d. reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas), 96 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, bei už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi.
Kaip nurodyta pirmiau, pareiškėja paskirties muitinės įstaigai pateikė ne visas prekes, kurių muitinį tranzitą vykdė, t.y. trūkstamo krovinio atžvilgiu neįvykdė pareigos pristatyti prekes į muitinės paskirties įstaigą. Tranzitu gabentų prekių trūkumas buvo nustatytas Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto poste. Pareiškėja nepateikė įrodymų kur atsirado prekių trūkumas ir nepateikė faktinių duomenų, kad į Lietuvą ferolydinių buvo įvežta mažiau negu nurodyta važtaraščiuose. Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininku laikomas asmuo, kuris esamomis aplinkybėmis turi vykdyti prievoles, susijusias su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Iš nurodytų teisės normų teismas daro išvadą, kad AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakinga už importo skolos atsiradimą.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Pagal antrąją įtrauką, jeigu tos vietos nustatyti negalima, toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei. Nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti, kurioje vietoje įvykdyti skolos atsiradimą lemiantys veiksmai (įrodymų, kad šie veiksmai įvyko ne Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nepateikė), todėl atsakovas pagrįstai nustatęs prekių trūkumą pagal Muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies antrąją įtrauką pripažino skolą muitinei atsiradus Lietuvos Respublikoje. Nurodytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėja neteisingai aiškina ginčo sprendimui taikytinus teisės aktus, ginčijami muitinės įstaigų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
Kiti apelianto nurodyti argumentai nėra reikšmingi, nes jų buvimas įstatymu nėra siejamas su ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimo sprendimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pagrindo panaikinti nėra
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo AB “Lietuvos geležinkeliai” apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.