- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-295-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- notarei D
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr.2S42-295/2008
Teisėja Arūnas Zaveckis Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.;42.4.;45.6.;116.5.;116.5.3.; (S).;
2008 m. balandžio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarties, kuria A. J. pareiškimas netenkintinas, civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui notarei D. B., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 10 d. išnagrinėjęs civilinę bylą pagal J. R. ieškinį atsakovui A. J. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia priėmė sprendimą už akių ir ieškinį patenkino visiškai – pripažino negaliojančia 2005-12-15 tarp J. R. ir A. J. sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, taikė restituciją ir iš J. R. A. J. naudai priteisė 1 900 Lt.
Šalies argumentai
A. J. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad ieškovo procesinius dokumentus iš teismo jis gavo 2007-07-27 ir tą pačią dieną išvyko į iš anksto suplanuotą kelionę į užsienį, kur išbuvo 12 dienų. Dėl to jis fiziškai negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. 2007-09-14 – 2007-09-24 jis vėl buvo išvykęs į užsienį, o grįžęs rado daugybę nebaigtų darbų dėl kurių negalėjo tinkamai pasirūpinti civiline byla, be to neturėjo informacijos apie tai, kada bus nagrinėjama minėta civilinė byla. Žinodamas šią informaciją jis būtų dalyvavęs bylos nagrinėjime pats arba per savo atstovą. A. J. pareiškime nurodė, kad negalėdamas dalyvauti bylos nagrinėjime jis negalėjo pateikti įrodymų apie tai, kad pagal ginčijamą 2005-12-15 susitarimą jis rūpinosi ginčo žemės sklypo suformavimu, taip pat savo lėšomis ginčo žemės sklypą išpirko iš valstybės.
Atsiliepimas
Ieškovas J. R. atsiliepimu į pateiktą pareiškimą prašė jo netenkinti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimą už akių (b.l. 65-66).
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi A. J. pareiškimo netenkino. Konstatavo, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai 2007-07-27. Numatytoje kelionėje atsakovas buvo 2007-07-27 – 2008-08-07 dienomis, o atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti iki 207-08-10. Atsakovas nenurodė priežasčių dėl kurių jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį per likusį 3 dienų laiką, neprašė pratęsti šio termino. Nuo 2007-07-27 nesidomėjo bylos eiga, nors sprendimas už akių buvo priimtas tik 2007-10-10. Dėl to atsakovas pažeidė LR CPK 7 str. 2 d. įtvirtintą dalyvaujantiems byloje asmenims pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir dokumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Dėl tokio atsakovo elgesio teismas turėjo pagrindą manyti, jog atsakovas neprieštarauja, kad byla būtų užbaigta teismui priimant sprendimą už akių, nes kad toks sprendimas gali būti priimtas atsakovas buvo įspėtas išsiunčiant jam teismo pranešimą (b.l. 7). Taip pat konstatavo, jog atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė dokumentų galinčių turėti reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-01-28 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovas nenurodė priežasčių dėl kurių jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį per 3 dienas likusias iki termino pabaigos, priešingai pareiškime nurodė, jog atsakovas fiziškai negalėjo pateikti teismui reikiamai paruoštų procesinių dokumentų nes nuo 2007-07-27 iki 2007-08-07 buvo išvykęs. Nuo 2007-09-14 iki 20007-09-24 taip pat buvo išvykęs į užsienį, o grįžęs rado daugybę nebaigtų darbų, dėl ko ir negalėjo tinkamai pasirūpinti civiline byla. Teismas atsakovo atžvilgiu nustatė patį mažiausią 14 d. terminą atsiliepimui pateikti, todėl teismas suteikė minimalią galimybę atsakovui pasirengti savo teisių gynybai. Be to, nors ir pavėluotai, atsakovas išsiuntė paaiškinimą dėl ieškinio, o tai įrodo, kad atsakovas rūpinosi byla. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nesiėmė priemonių sudaryti atstovavimo sutarties, nors laiko tam turėjo pakankamai. Dėl kelionės jis negalėjo pasirūpinti atsiliepimu į ieškinį, todėl negalėjo pasirūpinti ir atstovavimu. LR CPK 51 str. nustatyta teisė turėti atstovą nėra privaloma ir nepasinaudojimas šia teise negali būti vertinamas neigiamai. Tik pareigos, bet ne teisės, nevykdymas pats savaime gali būti vertinamas kaip neigiamas dalykas.
Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė dokumentų galinčių turėti reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas pareiškime nurodė, kad rūpinosi ginčo žemės sklypo suformavimu ir 2006-10-16 išpirko jį iš valstybės. Tai įrodyti pateikė 2006-10-16 kasos pajamų orderį Nr. 8142, iš kurio matyti, kad pagal šį mokėjimo dokumentą K. S., kuris veikė pagal 2005-12-15 dienos įgaliojimą, Vilniaus apskrities viršininko administracijai sumokėjo 359,20 Lt. Su K. S. atsakovas buvo sudaręs žodinį susitarimą, pagal kurį jis tvarkė ginčo žemės sklypo reikalus. Be to, 2005-12-15 įgaliojimas buvo sudarytas kartu su ginčo sutartimi (sutarties registro Nr. 6651, įgaliojimo registro Nr. 6653). Todėl akivaizdu, jog būtent atsakovas rūpinosi šia žeme ir išpirko ją iš valstybės.
Tai, kad mokėjimo pavedime nurodytas kitas sklypo adresas, neturi reikšmės, nes ginčo sutartis buvo sudaryta žymiai anksčiau nei paaiškėjo tikroji sklypo vieta, t. y. sutarties sudarymo metu dar nebuvo aišku, net preliminariai, kur bus J. R. sklypas. Dėl šios priežasties ir ginčo sutartyje nebuvo nurodytas tikslus ginčo sklypo adresas.
Ne ginčo sklypas, bet būsimo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo preliminarios sutarties dalyku (LR CK 6.165. str. l d.). Todėl kai ginčo sklypas buvo suformuotas Vaidotų k., Trakų r., būtent už ten esantį 0,25 ha žemė sklypą ir buvo sumokėta valstybei. Dėl šio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), J. R. 2006-12-05 sudarė valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. Dėl šio žemės sklypo pagal ginčo sutartį J. R. su atsakovu turėjo sudaryti ir pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Be to, ieškovas, būdamas teisėtu pretendentu į ginčo sklypą, su ieškiniu nepateikė teismui įrodymų, jog ginčo sutarties sudarymo metu turėjo kokių nors teisių dar ir į kitą žemės sklypą, todėl akivaizdu, jog ieškovas turėdamas teises tik į vieną 0,25 ha žemės sklypą, negalėjo nežinoti, jog susitaria būtent dėl šio sklypo prikimo pardavimo sutarties ateityje sudarymo.
Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus busimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. Šalys neprivalėjo preliminarioje sutartyje įvardindami pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties dalyku žemė sklypą, jį identifikuoti ar pridėti žemės sklypo planą, nes tokiu atveju nebūtų galima iš viso sudaryti jokio susitarimo dėl būsimo žemės sklypo perleidimo. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas už akių prieštarauja LR CK 6.165 str. ir teismų praktikai, dėl ko yra nepagrįstas bei naikintinas.
Nurodo, jog teismas neturėdamas pakankamai įrodymų, nepagrįstai, nesant tam pagrindo priėmė sprendimą už akių (LR CPK 285 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio mėn. 28 d. nutartį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nesutinka su apelianto argumentais, jog atsakovas praleido terminą atsiliepimui pateikti dėl svarbių priežasčių. Nurodo, jog dalyvaujantis byloje asmuo, privalo atlikti procesinį veiksmą per teismo nustatytą terminą, prašyti nepasibaigusį terminą pratęsti, arba prašyti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą atnaujinti (LR CPK 7 str. 2 d., 77 str. l d. ir 78 str. l d.). Įstatymas nurodo, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (LR CPK 75 str. l d.), tačiau atsakovas nesiėmė nei vieno iš nurodytų veiksmų, todėl pirmos instancijos teismas teisėtai priėmė sprendimą atsakovui už akių.
Atsiliepimas
Apeliantas ieškinį gavo prieš išvykdamas iš Lietuvos, ir grįžo į Lietuvą, likus trims dienoms iki termino pateikti atsiliepimą pabaigos. Trys dienos yra pakankamas laiko tarpas pateikti teismui bent bendro pobūdžio atsiliepimą arba prašyti pratęsti nepasibaigusį terminą. Atsakovas nepateikė teismui šių procesinių dokumentų per nustatytą laikotarpį, parodydamas, kad su ieškiniu sutinka. Be to, atsakovas gavęs ieškinį turėjo galimybę pasirinkti, ar vykti į kelionė, ar tinkamai atsiliepti į ieškovo reikalavimus, todėl privalo prisiimti visas pasirinkto veiksmo pasekmes (LR CPK 3 str. l d.). Nesikreipdamas į advokatą ir nesistengdamas tai padaryti per teismo nustatytą terminą, atsakovas parodė, kad byla jam nėra svarbi, todėl skundžiama nutartis ir yra teisėta.
Teismas priimdamas sprendimą už akių pripažino negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2005 m. gruodžio mėn. 15 d. pasirašytą preliminariąją sutartį ir grąžino atsakovui jo sumokėtus pagal sutartį 1 900 Lt, nustatęs, kad iš šios sutarties nėra aišku, kokį žemės sklypą ieškovas įsipareigojo perleisti atsakovui, todėl sutartis yra neįvykdoma ir negalioja. Atsakovas siekdamas, kad teismas panaikintų sprendimą ir atnaujintų bylos nagrinėjimą, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančius teismo išvadas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas tokių aplinkybių nenurodė.
Prie prašymo peržiūrėti 2007-10-10 sprendimą už akių buvo pateiktas kvitas, kuriuo K. S., nesantis šios bylos dalyviu, 2006 m. spalio mėn. 16 d. sumokėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijai 355,20 lt. Todėl šis faktas niekaip nėra susijęs su 2005 m. gruodžio mėn. 15 d. sutartimi, todėl teismo sprendimo teisėtumo neįtakoja.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra materialinių teisinių pagrindų panaikinti sprendimą už akių (LR CPK 287 str. 2 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, t. y. atsakovui arba ieškovui neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai.
Aiškinant sprendimo už akių panaikinimo ir bylos atnaujinimo pagrindo aplinkybes, būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimo priėmimas už akių, palyginti su kitų sprendimų priėmimu civilinėje byloje, turi tam tikrų svarbių ypatumų. Šie ypatumai yra susiję su tokio sprendimo priėmimo sąlygomis, turiniu, byloje pateiktų įrodymų vertinimu, šio sprendimo peržiūrėjimu ir apskundimu.
Sprendimo už akių panaikinimo sąlygos yra nustatytos LR CPK 288 str. 4 d. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis nepateikė procesinių dokumentų ar neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal šią įstatymo normą teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, kai yra abi joje nurodytos sąlygos. Pirma sąlyga – kai šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, antra sąlyga - pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tik esant šioms abiem sąlygoms turi būti naikinamas sprendimas už akių. Jeigu yra konstatuojama tik viena jų, tai teismo sprendimas už akių negali būti naikinamas ir negali būti atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės. Teismas pareiškimo netenkina, jeigu nustato, kas pareiškėjas į parengiamąjį ar teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nepateikė atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamųjų procesinių dokumentų ir šios aplinkybės nepagrindžia svarbiomis priežastimis arba be svarbių priežasčių laiku nepranešė negalįs atlikti šių procesinių veiksmų. Pareiškimas taip pat netenkinamas jeigu šalis jame nenurodė svarbių aplinkybių ar įrodymų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
LR CPK 156 str. nuostatą dėl teismo teisės atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių detalizuoja LR CPK 246 str. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis).
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas ieškinį gavo 2007-07-27, t. y. tą dieną, kai turėjo išvykti į užsienį, kelionėje buvo iki 2007-08-07. Atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti iki 2007-08-10. Ieškovas per likusias tris dienas atsiliepimo nepateikė, termino atsiliepimui pateikti pratęsti neprašė, o praleidęs šį terminą, atnaujinti taip neprašė. 2007-09-14 – 2007-09-24 laikotarpiu išvyko į poilsinę kelionę, grįžęs iš kelionės taip pat nesirūpino bylos eiga. LR CPK 51 str. numatyti teisė vesti bylas patiems arba per atstovą, tačiau atsakovas į atstovą taip pat nesikreipė. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas pateikė 2007-10-30, kai sprendimas už akių buvo priimtas 2007-10-10, t. y. atsakovas teismui procesinį dokumentą pateikė tik po dviejų mėnesių nuo ieškinio įteikimo dienos. Esant šioms aplinkybėms kolegija atmeta apelianto argumentus, jog jis tinkamai rūpinosi iškelta civiline byla, nes per dviejų mėnesių terminą iki buvo priimtas sprendimas už akių, atsakovas objektyviai turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl praleistų terminų, taip pat pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, nes rūpintis proceso eiga yra ne tik teismo, tačiau ir šalies pareiga.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog byloje yra pateikti įrodymai, kurie leistų pagrįstai abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovas savo reikalavimus kildina iš 2005-12-15 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2005-12-15 už 2 000 Lt perleisti 0,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., sumokant 1 900 Lt avansą, ir numatant, jog sandoriui neįvykus dėl būsimo pirkėjo ar pardavėjo kaltės avansas grąžinamas, taip pat sumokant 50 000 Lt baudą.
Preliminariosios sutarties bruožai yra šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą sutartį, šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties esminių sąlygų, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; preliminarioji sutartis turi būti įforminta rašytine forma (LR CK 6.165 str.). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės (esamo ar būsimo daikto, turtinių teisių ir t. t.). Tokia sutartimi nė viena šalis neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. tokia prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties objektas – turtinė vertybė (daiktas, daiktinės teisės, būsimasis daiktas) – visuomet egzistuoja, ir preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. Tam tikrais atvejais būtina įvertinti konkretaus būsimos pagrindinės sutarties objekto specifiką. Žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos ir pirkimo–pardavimo objektas, kuris pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas. Pagal Žemės įstatymo 14 str. bet kurios rūšies žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos; žemės sklypo plane nurodoma sklypo ribos (gretimybės), dislokacija, dydis, o jei parduodama sklypo dalis – dalies dydis, dislokacija, ribos (gretimybės), kiti duomenys. Ateityje parduoti formuojamas žemės sklypas ar jo dalis turi būti patvirtinti žemės sklypo planu, patvirtintu valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Tuo tarpu iš bylos aplinkybių matyti, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu 0,25 ha žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas nebuvo. Taip pat nebuvo žinoma kurioje vietoje jis bus suformuotas. Preliminari sutartis pasirašyta be formuojamo sklypo plano, kuriame numatytos žemės sklypo gretimybės, dislokacija, dydis. Atsakovas ieškovui už šį sklypą sumokėjo 1900 Lt, o tai yra 95 proc. sklypo kainos, kai pagal preliminariąją sutartį pinigai negali atlikti mokėjimo-atsiskaitymo funkcijos, be to numatė 50 000 Lt, t. y. 25 kartus didesnę, nei sklypo kaina, baudą už netesybas. Tokiu būdu šalys sudarė preliminarią sutartį pažeisdamos imperatyvias įstatymų nuostatas, numatančias, jog bet kurios rūšies žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, taip pat nuostatas, jog pagal preliminarią sutartį pinigai negali atlikti mokėjimo-atsiskaitymo funkcijos, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog preliminari sutartis yra niekinė ir negaliojanti.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų galinčių turėti reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas 2005-12-15 įgaliojimu suteikė teisę K. S. tvarkyti nuosavybės dokumentus, išpirkti iš valstybės 0,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., o ne atsakovui A. J.. K. S. pavedimu sumokėjo už išperkamą valstybinę žemę, tačiau J. R. vardu (b.l.55, 82). Iš bylos medžiagos matyti, jog Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė J. R.. Kokiu būdu atsakovas dalyvavo ir mokėjo tvarkant ieškovo nuosavybės teises į ginčo sklypą, atsakovas nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, jog turėjo išlaidų dėl ginčo sklypo.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog procesinių dokumentų nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Sutinkamai su LR CPK 93 str. ieškovui priteistina 800 Lt (b.l.67) atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teisme, bei 300 Lt (b.l.93) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 d. kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. R. (duomenys neskelbtini) 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose.