- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-2044-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09156-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis E. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotojas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti antstolio 2018-02-22 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir paskaičiavimą, pripažinti informacijos rinkimą apie pareiškėjos nekilnojamąjį turtą neteisėtu.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi (b. l. 18-22) atmetė pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų. Nurodė, kad priverstinis išieškojimas antstolio yra pradėtas VMI 2018-02-05 nutarimo Nr. (23.31-08) 483-15538 pagrindu (v. b. l. 3-4). VMI prašyme yra nurodyta konkreti skolos suma, kurią antstolis turi išieškoti (v. b. l. 1-2). Antstolis, priimdamas minėtą patvarkymą, vadovavosi oficialia, aktualia (tos pačios dienos) VMI pateikta informacija bei Antstolių informacinės sistemos duomenimis (toliau - AIS), kurioje teikiami elektroniniai procesiniai dokumentai, VMI sprendimai dokumentus pripažinti netekusiais galios.Nors antstolis nurodė, kad skolininkė V. M. atvykusi į antstolių kontorą žodžiu informavo, kad bauda yra sumokėta tiesiogiai, ir ji antstolio buvo raginama pateikti jos nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (v. b. l. 49, 54), tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkė tokius įrodymus pateikė.Nurodė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstoliui pateiktas vykdyti VMI 2018-02-06 nutarimas Nr. (23.31-08) 483-15538 yra išduotas dėl 35,50 Eur baudos, t. y. mažesnės nei 100 Eur sumos išreikalavimo, todėl antstolis neturėjo priimti raginimo įvykdyti sprendimą vadovaujantis CPK 661 straipsnio 2 dalies nuostata.Nurodė, kad iš vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, jog vykdomojoje byloje buvo paskaičiuotos tik būtiniausios vykdymo išlaidos (priimtų patvarkymų ir užklausų iš registrų), kurių suma neviršijo 20 Eur. Taigi išanalizavus 2018-02-22 vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelę (v. b. l. 22), vykdomosios bylos 0190/18/00254 medžiagą, nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydis, atsižvelgiant į išieškotinas sumas, atitinka SVI nustatytus dydžius. Toks antstolio patvarkymas yra pagrįstas ir būtinas atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą, todėl reikalavimas dėl antstolio 2018-02-22 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo panaikinimo, atmestinas.Pareiškėja V. M. atskiruoju skundu (b.l. 27-29) prašo leisti patiekti įrodymus kurių būtinybė iškilo vėliau ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir tenkinti skundą. Apeliantė savo 2018-03-13 skunde vadovavosi LR CPK 651 str, 2d. 7 p. Antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą turi patikrintų ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti ir pradėti Vykdymo veiksmus, tai yra, ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose, tiek kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, tiek kitos institucijos, ar pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą numato LR įstatymai, patikrino, ar pateiktas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka.Nurodė, kad teismo darytos išvados, kad jeigu skola, ar jos dalis būtų sumokėta, VMI ją turi pateikti antstoliui teisės aktų; nustatyta tvarka nėra pagrįstos, nes paneigia LR CPK 651 str. 2d. 7p. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai apeliantė atvykusi į antstolio kontorą nurodė, kad bauda galėjo būti sumokėta, jei tai ta bauda, apie kurią ji galvoja, antstolis nesikreipė į VMI patikslinti skolos likutį.Taigi, jei antstolis spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo klausimą būtų vadovavęsis LR CPK 651 str. 2d. 7p. imperatyvu, jis būtų užsitikrinęs teisę į antstolio atlygį ir patirtas vykdymo išlaidas. Tačiau to nepadarė ir pažeidė teisėtumo principą, nesilaikydamas vykdomojo dokumento priėmimo tvarkos, taigi prisiėmė riziką netekti atlyginimo.Pagal LR CPK. 654 str. antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo atlikti pirminius vykdymo veiksmus, be kita ko patikslinti, kokia konkreti suma turi būti išieškoma. Tokių veiksnių antstolis taip pat neatliko.Nustačius, kad V. M. dirba ir nukreipus išieškojimą į jos piniginių lėšų šaltinį, antstoliui nebuvo jokio poreikio domėtis kinus registrais, kaip įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru, LR nekilnojamojo turto registru, LR kelių transporto priemonių registru, LR Juridinių ašmenų registru, LR Socialinės paramos šeimai registru, LR pensijų kaupimo sutarčių registru, Gyventojų registru, Valstybinio ginklų registru. Tokiais savo veiksmais antstolis viršijo jam suteiktus įgalinimus, pertekliniai rinkdamas asmens duomenis.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu (b.l.39-40) į atskirąjį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.Antstolis E. S. atsiliepimu (b.l. 50-53) prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo skirti baudą apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atskiri užklausimai VMI nėra teikiami, nes visą aktualią informaciją VMI teikia antstoliui per AIS ir MAIS sąsajas (VMI prie LR FM viršininko 2015 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. VA-30 Dėl išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo, V skyrius, 34 p.). Ir tais atvejais, jeigu skola/jos dalis būna sumokėta, VMI ją turi pateikti antstoliui teisės aktų nustatyta tvarka.Skolininkė atvykusi į antstolių kontorą žodžiu informavo, kad bauda yra sumokėta tiesiogiai. LR CPK 644 ątr. 4 d. numato skolininko pareigą nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkei kelis kartus buvo siunčiami užklausimai elektroniniu paštu dėl dokumentų, įrodančių baudos apmokėjimą pateikimo, tačiau skolininkė jokių duomenų nepateikė.Nurodo, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t.y. nuo pat vykdymo pradžios skundžia antstolio veiksmus, dėl ko jai turi būti skiriama bauda.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliantė teismui teikia papildomus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Teismas įvertinęs pateiktų įrodytų turinį, bei vadovaudamasis CPK 314 str. nutaria priimti teikiamus papildomus įrodymus.Šiuo skundu apeliantė nesutinka su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi Antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą turėjo patikrintų ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti ir pradėti Vykdymo veiksmus. Nurodė, kad net jai atvykus į antstolio kontorą ir nurodžius, kad bauda galėjo būti sumokėta, jei tai ta bauda, apie kurią ji galvoja, antstolis nesikreipė į VMI patikslinti skolos likutį. Taip pat nurodo, kad pagal LR CPK. 654 str. antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo atlikti pirminius vykdymo veiksmus, be kita ko patikslinti, kokia konkreti suma turi būti išieškoma.Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Nagrinėjamoje byloje keliamas CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo ir aiškinimo klausimas. Šioje teisės normoje nurodyta, kad, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, inter alia patikrinama, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu skola, ar jos dalis būtų sumokėta, VMI ją turi pateikti antstoliui teisės aktų nustatyta tvarka nėra pagrįstos. Antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą turėjo patikrintų ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti ir pradėti Vykdymo veiksmus. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje išieškotojas pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą, kad būtų pradėti vykdomieji veiksmai, kuriuo pareiškėja įpareigotas sumokėti baudą. Tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką sumokėti baudą ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pažymėtina tai, kad, apeliantė nors ir sumokėjo baudą, tačiau nenurodė privalomo identifikacinio numerio, pagal kurį išieškotojas nustato, kas ir už ką sumoka lėšas į jo sąskaitą. Kadangi apeliantė sumokėdama baudą nenurodė ROIK kodo, išieškotojas realiai net neturėjo galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad VMI nutarimas nėra įvykdytas, todėl toks CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų aiškinimas, jog bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, o taip pat ir reikalavimas antstoliui atskirai užklausti išieškotoją apie jam teikiamo vykdomojo dokumento dalinį ar visą įvykdymą, kai išieškotojas realiai net neturi tokios informacijos, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo.Apeliantė taip pat nurodo, kad nustačius, kad V. M. dirba ir nukreipus išieškojimą į jos piniginių lėšų šaltinį, antstoliui nebuvo jokio poreikio domėtis kitais registrais, kaip įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru, LR nekilnojamojo turto registru, LR kelių transporto priemonių registru, LR Juridinių ašmenų registru, LR Socialinės paramos šeimai registru, LR pensijų kaupimo sutarčių registru, Gyventojų registru, Valstybinio ginklų registru.Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 5p. numato, kad išieškojimuose iki 100 eurų, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtas baudas, antstolis įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti įsiskolinimą, būtinas vykdymo išlaidas ir pašto (kurjerių) išlaidas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų pateikimo į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą dienos įsiskolinimas, būtinos vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) išlaidos neišieškomos, antstolis gali taikyti kitas CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones. Šiuo atveju, antstolis vykdo išieškojimą dėl VMĮ paskirtos baudos, dėl ko yra taikoma minėta išimtis ir antstolis turi teisę atlikti priverstinius vykdymo veiksmus (CPK 624 str.). Civilinio proceso kodekso 654 str. numato, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali <...> užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Tai gi, šiuo atveju, antstolis priėmęs vykdymui vykdomąjį dokumentą užklausė vienu metu, t.y. 2018-02-08 visus reikiamus asmenis dėl skolininkės turto. Darydamas užklausą tiek VSDFV tiek bankui, tiek VĮ „Regitra“, antstolis dar neturėjo objektyvių duomenų apie skolininkės turtą, dėl ko ir negalėjo išvengti šių veiksmų atlikimo. Pavienis atskirų asmenų užklausinėjimas apie skolininkės turtą tik po to, kai gautas netenkinamas atsakymas iš anksčiau užklausto asmens, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.