- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- I-2591-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02236-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir ŪM) nuo 2009-05-01 iki 2012-12-26 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, sudarančią 13 866,77 Lt.
Nurodo, kad 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, nustatantį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases dydžiai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą. Nuo 2009-05-01 iki 2012-12-26 dirbo ŪM. Nurodo, kad jai sumažinus darbo užmokestį, jis beveik susilygino su kai kurių specialistų darbo užmokesčiu, kai tuo tarpu ji buvo skyriaus vedėja, atsakomybės lygis ir darbų krūvis buvo nepalyginamai didesnis. Laikotarpiu nuo 2012-12-27 buvo išėjusi į nėštumo ir gimdymo atostogas, o nuo 2013-05-01 – į vaiko priežiūros atostogas (b. l. 18–19).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su pareiškėjos skundu, kurį ji patikslino, nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja nuo 2008-04-14 priimta dirbti į ŪM Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus vedėjo (15 kategorijos) pareigas, nuo 2008-04-14 iki 2008-12-31 nustatant 15 procentų priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir 3 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pareiškėjai nuo 2009-01-01 suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 pareiškėjai buvo skirta 15 procentų priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Pareiškėja 2009-09-30 buvo atleista iš einamų pareigų ir nuo 2009-10-01 buvo paskirta į Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (15 kategorijos) pareigas, nustatant 3 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atitinkamais laikotarpiais pareiškėjai buvo skiriama pareiginės algos priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. 2012-07-12 pareiškėjai buvo nustatytas 6 procentų pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Nuo 2011-02-01 jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. 2011-12-19 pareiškėja buvo atleista iš einamų pareigų ir 2011-12-20 priimta Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus 15 kategorijos vedėjo pavaduotojo pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę ir nustatant 6 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pareiškėja nuo 2011-12-21, esant tarnybiniam būtinumui, buvo perkelta į Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus 15 kategorijos vedėjo pareigas, paliekant iki perkėlimo turėtą trečią kvalifikacinę klasę. Nuo 2012-07-02 perkelta į Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus 15 kategorijos vedėjo pareigas, paliekant turimą trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėja nuo 2012-11-13 perkelta į Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus 16 kategorijos vedėjo pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjai nuo 2013-04-11 buvo nustatytas 9 procentų pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pareiškėjai nuo 2012-12-27 suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o nuo 2013-05-02 – atostogos vaikui prižiūrėti. Pripažįsta, jog pareiškėja turi teisę į neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kuri susidarė dėl neteisėtai sumažinto pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę klasę. Paaiškino, kad pareiškėjos reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (b. l. 26–32).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ŪM ministras 2008-04-09 įsakymu Nr. 12-87 „Dėl L. K. priėmimo“ nuo 2008-04-14 priėmė pareiškėją į ŪM Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus vedėjo (A lygio, 15 pareigybės) pareigas, nustatė 15 procentų pareiginės algos priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą nuo 2008-04-14 iki 2008-12-31 ir 3 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 35).
ŪM ministras 2009-01-30 įsakymu Nr. 12-12 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo ir priedų mokėjimo už kvalifikacines klases Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ suteikė pareiškėjai trečią kvalifikacinę klasę ir skyrė 15 procentų pareiginės algos priedą (b. l. 36).
ŪM ministras 2009-06-22 įsakymu Nr. 12-148 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2009-09-30 įsakymu Nr. 12-417 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2009-12-23 įsakymu Nr. 12-489 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2010-03-30 įsakymu Nr. 12-61 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2010-06-30 įsakymu Nr. 12-116 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2010-09-27 įsakymu Nr. 12-159 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2010-12-30 įsakymu Nr. 12-182 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2011-01-31 įsakymu Nr. 12-11 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2011-03-29 įsakymu Nr. 12-47 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2011-07-11 įsakymu Nr. 12-76 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“, 2011-10-27 įsakymu Nr. 12-126 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartis“, 2011-12-20 įsakymu Nr. 12-151 „Dėl priemokos nustatymo L. K.“, 2012-01-23 įsakymu Nr. 12-14 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartis“, 2012-03-28 įsakymu Nr. 12-60 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartis“, 2012-07-20 įsakymu Nr. 12-109 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartis“, 2012-10-23 įsakymu Nr. 12-127 „Dėl priemokų nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ pareiškėjai atitinkamais laikotarpiais nustatytos 10, 15 arba 20 procentų pareiginės algos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą (b. l. 37, 40–41, 42–44, 45–47, 48–50, 53–54, 56–58, 62–64, 65–67, 68–70, 71–72, 76, 77–78, 79–80, 83–84, 85–86).
ŪM ministras 2009-09-24 įsakymu Nr. 12-222 „Dėl L. K. atleidimo iš pareigų“ nuo 2009-09-30 atleido pareiškėją iš einamų pareigų (b. l. 38).
ŪM ministras 2009-09-30 įsakymu Nr. 12-361 „Dėl L. K. priėmimo“ nuo 2009-10-01 priėmė pareiškėją į ŪM Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas ir nustatė 3 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 39).
ŪM kancleris 2010-07-10 potvarkiu Nr. 14-66 „Dėl priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ nustatė pareiškėjai 6 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nuo 2010-07-13 (b. l. 51–52).
ŪM kancleris 2011-01-31 įsakymu Nr. 14-19 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2011-02-01 suteikė pareiškėjai trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 59–61).
ŪM kancleris 2011-12-19 potvarkiu Nr. 14-302 „Dėl L. K. atleidimo iš pareigų“ nuo 2011-12-19 atleido pareiškėją iš einamų pareigų (b. l. 73).
ŪM kancleris 2011-12-20 potvarkiu Nr. 14-304 „Dėl L. K. priėmimo“ nuo 2011-12-20 priėmė pareiškėją į ŪM Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas, suteikė trečią kvalifikacinę klasę ir nustatė 6 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 74). ŪM kancleris 2011-12-20 potvarkiu Nr. 14-305 „Dėl L. K. perkėlimo esant tarnybinei būtinybei“ nuo 2011-12-20 perkėlė pareiškėją į minėtas pareigas, paliekant suteiktą trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 75). ŪM kancleris 2012-06-28 įsakymu Nr. 14-268 „Dėl L. K. grąžinimo į eitas pareigas“ nuo 2012-06-29 grąžino pareiškėją į prieš tai eitas pareigas (b. l. 81).
ŪM kancleris 2012-06-28 potvarkiu Nr. 14-269 „Dėl L. K. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ nuo 2012-07-02 perkėlė pareiškėją į ŪM Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas, paliekant turimą trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 82).
ŪM ministras 2012-11-13 įsakymu Nr. 12-151 „Dėl karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į aukštesnes pareigas ir kvalifikacinių klasių suteikimo“ nuo 2012-11-13 perkėlė pareiškėją į ŪM Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 87–88).
ŪM kancleris 2013-04-12 potvarkiu Nr. 14-84 „Dėl priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nustatymo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos valstybės tarnautojams“ nustatė pareiškėjai 9 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nuo 2013-04-11 (b. l. 89–90).
ŪM kancleris 2013-04-30 potvarkiu Nr. 14-99 „Dėl L. K. atostogų vaikui prižiūrėti“ nuo 2013-05-02 iki 2015-02-12 suteikė pareiškėjai atostogas vaikui prižiūrėti (b. l. 91).
ŪM kancleris 2012-12-27 potvarkiu Nr. 15-330 „Dėl L. K. nėštumo ir gimdymo atostogų“ nuo 2012-12-27 iki 2013-05-01 suteikė pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogas (b. l. 92).
Pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą su prašymu priteisti nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų pašalpų skirtumą bei mokėti perskaičiuoto dydžio motinystės pašalpą (b. l. 11–12), tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2014-05-07 raštu Nr. (11.1)I-4261 „Dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 10).
ŪM 2014-04-24 pažymoje Nr. 22-58 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30“ ir 2014-06-06 pažymoje Nr. 22-58/1 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30“ nurodyta, kad pareiškėjai L. K. laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 13 866,77 Lt (įskaitant privalomus mokesčius) (b. l. 13–14, 33–34).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.
VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.
Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo ŪM Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus vedėjo (A lygio, 15 pareigybės) pareigas, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė (b. l. 35, 36). 2009-09-30 buvo atleista iš einamų pareigų (b. l. 38). Nuo 2009-10-01 ŪM ėjo Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas, iš kurių 2011-12-19 buvo atleista (b. l. 39, 73). Nuo 2011-12-20 buvo priimta į ŪM Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę, o nuo 2012-06-29 – grąžinta į prieš tai eitas pareigas (b. l. 74, 75, 81). Nuo 2012-07-02 perkelta į ŪM Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas, paliekant turimą trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 82). Nuo 2012-11-13 perkelta į ŪM Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 87–88). Nuo 2012-12-27 iki 2013-05-01 jai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o nuo 2013-05-02 iki 2015-02-12 – atostogos vaikui prižiūrėti (b. l. 91).
Taigi, pareiškėjai dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-12-26 buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficiento ir priedo už suteiktą kvalifikacinę klasę dydžius.
Pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.