Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 233 straipsnio 3 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtos bausmės subendrintos apimant, prie šios subendrintos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis pridėta dalis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. kovo 26 d. ir nuo 2021 m. balandžio 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. S. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 76,95 Eur (septyniasdešimt šeši eurai 95 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu iš G. S. priteista 384,95 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 95 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2021 m. kovo 24 d., apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paprašęs cigarečių ir jų negavęs, kaire ranka paėmė šeimos nario – mamos sutuoktinio S. S. ranką, ją suspaudė ir suko, taip jį parversdamas ant lovos, po to spyrė į apatinę veido dalį – smakrą bei kaklą ties duobute ir tokiu būdu nukentėjusiajam S. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą dešinėje smakro pusėje, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus odos ir poodžio kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Taip pat G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams bei nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2021 m. kovo 25 d., apie 18.00–18.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties griebė šeimos nariui – mamos sutuoktiniui S. S. už kaklo, jį smaugė, po to abu nugriuvo ant fotelio. G. S. S. S. paleidus ir šiam atsistojus, G. S. dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė S. S. į veidą ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į krūtinę, po to, paėmęs S. S. už rūbų, pakėlė jį ir metė ant grindų, dėl to S. S. krisdamas susižalojo kairės rankos alkūnę. Tokiu būdu G. S. nukentėjusiajam S. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė kairio alkūnės sąnario odos nubrozdinimą ir kairės plaštakos nugarinio paviršiaus odos ir poodžio kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasibaigus konfliktui su S. S., G. S. spyrė šeimos nariui – mamai A. S. į sėdmenis, taip nukentėjusiajai A. S. sukeldamas fizinį skausmą.

3. Be to, G. S. pavartodamas smurtą siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, ir mušdamas nesunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent: 2021 m. balandžio 11 d., apie 15.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie šeimos nario – mamos sutuoktinio S. S. liepė jam „atsiimti“ parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame jis kaltinamas, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra smurtavęs prieš S. S. ir A. S., tačiau, S. S. nesutikus to padaryti, G. S. sudavė rankomis ir galva S. S. į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas ne mažiau kaip 9 kartus ir tokiu būdu, pavartodamas smurtą, siekė paveikti nukentėjusįjį S. S., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus apie jo sumušimo aplinkybes, ir suduotais smūgiais padarė nukentėjusiajam S. S. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke dešinėje skruostinėje srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje ir kairėje plaštakose, kairiame žaste, kairės alkūnės linkyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje bei dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam G. S. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, tai, kad jis padarė keturis tyčinius – du nesunkius ir du apysunkius – nusikaltimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nenustatyta G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kad jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad G. S. už smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narį teisiamas ne pirmą kartą, nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui ir ankstesnės bausmės nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat G. S. yra teistas už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemones. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo G. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o anksčiau už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės nuteistajam nebuvo efektyvios. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam G. S. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, jog yra pasiryžęs važiuoti gydytis nuo alkoholizmo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas ne kartą buvo parodęs G. S. pasitikėjimą ir suteikęs progą įrodyti, jog jis gali gyventi laikydamasis įstatymų, gerbdamas visuomenės nuostatas, tačiau nuteistasis jo nepateisino ir prasikalto. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. S. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas subendrintą galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.