Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-424-784/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-10
Bylos Nr.
II-424-784/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08096-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
M. Z., Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos
Advokatai
Juras Kazakevičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinėje byloje Nr. II-424-784/2014
Proceso Nr. 4-68-3-08096-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, A. D., jo atstovui advokato padėjėjui Jurui Kazakevičiui, nukentėjusiajam M. Z., Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos specialistui V. B., ekspertui Henrikui Vaitiekūnui, vertėjams Audriui Krušnai, Svetlanai Minakovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnysis specialistas A. G. 2014-06-18 priėmė nutarimą Nr. 10N-14010922-14, kuriuo A. D. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 100 Lt baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad A. D. 2013-11-25 apie 11.44 val., Titnago g. 10, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz 312, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, prieš sukdamas į dešinę, nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Šalies argumentai

A. D. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014-06-18 Vilniaus apskrities VPK Kelių valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimą Nr. 10N-14010922-14 ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis neginčija tos nutarimo dalies, kuria jis nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, tačiau skundžiamas nutarimas dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pareiškėjo nuomone, turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame policijos nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių eismo įvykio aplinkybių. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto, 125 punkto reikalavimus ir tai lėmė transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje, apgadinimus. Su šia nutarimo dalimi pareiškėjas nesutinka, nurodydamas, kad būtent kito eismo įvykio dalyvio – M. Z. veiksmai, kuriais jis pažeidė KET 9 punktą, 122 punktą, 132 punktą, 133 punktą, lėmė eismo įvykio kilimą ir jo pasekmių atsiradimą. A. D. skunde nurodo, kad būtent M. Z. turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamas policijos nutarimas priimtas neatsižvelgiant į eismo įvykio liudytojų paaiškinimus, priimant nutarimą nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp liudytojų duotų paaiškinimų bei M. Z. duotų paaiškinimų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą, policija rėmėsi ekspertizės išvada, tačiau ekspertui buvo pateikti tik netikslūs duomenys. Pats skundžiamas nutarimas yra pagrįstas vien klaidingomis prielaidomis, o ne tiesioginiais įrodymais. Jo veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl byla šioje dalyje jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į A. D. skundą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas A. G. tinkamai vertino bei kvalifikavo A. D. veiksmus, tinkamai juos kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl prašė skundą atmesti kaip neapgrįstą. Taip pat atsiliepime nurodoma ir tai, kad tiek eismo įvykio schemoje, tiek nuotraukose matyti, kad automobiliai po susidūrimo sustoję beveik lygiagrečiai vienas kitam bei lygiagrečiai Titnago g., automobilis Mercedes Benz 312 nėra pasisukęs kampu į posūkio pusę. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad ant abiejų automobilių esantys sugadinimai yra ne taškinio, o braukiamojo pobūdžio, kas rodo, kad automobilis VW Bora neatsitrenkė į automobilio Mercedes Benz 312 dešinį šoną, o jį perbraukė. Taip pat tai, jog eismo įvykio schemoje užfiksuota VW Bora galinio rato smūgio į kelio bortelį žymė prieš pat posūkį rodo, jog minėtas automobilis važiavo prie pat važiuojamosios kelio dalies dešiniojo krašto. Nei eismo įvykio schemoje, nei nuotraukose nematyti, kad VW Bora būtų važiavęs žalia veja. Atsiliepime taip pat nurodoma ir tai, kad byloje esančiame ekspertizės akte Nr. 11-3566 (13) nurodoma, jog tikėtina, kad šioje kelio eismo situacijoje automobilio Mercedes Benz 312 vairuotojo A. D. veiksmai – pradėjo posūkio manevrą ne nuo Titnago g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Savanorių pr., dešiniojo krašto, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Atsiliepime pažymima, kad tokias eksperto išvadoje nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu A. D. paaiškino, kad jis įvykio dieną važiavo iš Titnago g. link Savanorių pr., jis įjungė posūkio signalą, ketindamas sukti į dešinę, matė kad jam iš paskos važiuoja kitas automobilis, priekyje automobilių nebuvo. Kai pradėjo daryti posūkio manevrą, pajuto smūgį, o tada pamatė priekyje stovintį automobilį. Jis ir kito automobilio vairuotojas iškart išlipo iš automobilių, nesutarimų tarp jų nekilo, kito automobilio vairuotojas iškart pripažino, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, tačiau vėliau pakeitė poziciją. Atvažiavę į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai jį apkaltino, kad jis lenkė posūkyje ir kad automobilį VW Bora prispaudė prie šaligatvio. Pareiškėjo nuomone VW Bora vairuotojas nepamatė, kad jis daro posūkį, smūgis į jo automobilį buvo prieš pat posūkį, jis jau atlikinėjo posūkio manevrą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jis važiavo apie 10km/h greičiu, tuo metu daugiau aplink automobilių nebuvo, tik jo automobilis ir VW Bora, kuris prieš jam darant posūkį, važiavo už jo.

Nukentėjusysis M. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis vairavo VW Bora automobilį, pakankamai ilgai važiavo už Mercedes Benz automobilio, važiavo neviršydamas greičio. Po to jis pamatė, kad Mercedes Benz automobilis sulėtino greitį ir pasitraukė į važiuojamosios dalies vidurį, tarpas buvo gana didelis, todėl jis važiavo tolyn, jis net nepagalvojo, kad Mercedes Benz vairuotojas gali sukti iš vidurinės juostos. Kai Mercedes Benz automobilis pasitraukė link vidurinės linijos, jam dar buvo pakankamas tarpas iš dešinės pravažiuoti. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad nematė, jog kitas automobilis, prieš darydamas posūkio manevrą, rodė posūkio signalą.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. teismui paaiškino, jog eismo įvykio dieną jis važiavo automobiliu Mercedes Benz, sėdėjo šalia vairuotojo. Paaiškino, kad A. D. įjungė posūkio signalą, o tada į jų automobilį atsitrenkė automobilis VW Bora. Jis tiksliai negalėjo nurodyti, kada įvyko smūgis, paaiškino, kad smūgis, jo nuomone, buvo dar iki posūkio.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. teismui paaiškino, kad eismo įvykio dieną jis važiavo šalutine gatve į Titnago g., pastebėjo iš matymo matytą automobilį Mercedes Benz, kuriam iš paskos važiavo automobilis VW Bora. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis matė, kaip Mercedes Benz įjungė posūkio signalą, pradėjo sukti, o tada įvyko susidūrimas, VW Bora atsitrenkė į Mercedes Benz, tada užšoko ant bordiūro ir gal kokius 5 metrus pavažiavo į priekį.

Teismo posėdžio metu ekspertas Henrikas Vaitiekūnas paaiškino, kad jis atliko ekspertizę šioje byloje, užduotis atlikti ekspertizę buvo gauta iš VPK, užduotyje buvo nurodyti 4 klausimai, jis pateikė išvadą, kuri buvo gauta modeliuojant bei naudojant specializuotą programą. Teismo posėdžio metu ekspertas taip pat nurodė, kad jis patvirtina savo pateiktą išvadą. Paaiškino, kad jam buvo pateikta eismo įvykio schema, pagal joje nurodytus matmenis, jis nubraižė eismo įvykio schemą, automobilių padėtys turi būti tokios, kokios ekspertizės akto 2 lape esančioje schemoje pavaizduotos mėlyna spalva, tačiau, pažiūrėjus į nuotraukas, yra matyti, kad automobiliai stovi kitaip. Ekspertas paaiškino, kad raudonai schemoje pavaizduota, kaip automobiliai stovėjo pagal eismo įvykio nuotraukas, o mėlynai pavaizduota, kaip automobilių padėtys užfiksuotos eismo įvykio schemoje. Taip pat ekspertas nurodė, kad jis planą padarė pagal eismo įvykio schemą ir paėmęs duomenis iš palydovinės nuotraukos. Taip pat nurodė, kad atlikdamas tyrimą, jis rėmėsi skaičiais, kurie yra schemoje, išskyrus automobilių, kadangi šie skaičiai, nurodyti schemoje, prieštarauja eismo įvykio vietos nuotraukoms. Ekspertas paaiškino, kad davė tik tikėtiną išvadą, kadangi kategoriška išvadą sutrukdė duoti tyrimas, padėtys.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D., nukentėjusiojo M. Z., liudytojų V. P., A. M. paaiškinimus, teismo eksperto H. Vaitiekūno paaiškinimus, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir teismo posėdyje pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. birželio 18 d. nutarimas dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies taikymo nėra paremtas išsamiu administracinio teisės pažeidimo bylos faktinių aplinkybių ištyrimu ir yra grįstas labiau prielaidomis ir spėjimais, o ne neginčijamais įrodymais.

Esminiai A. D. skundo argumentai yra tai, kad ne jo, o šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nukentėjusiuoju pripažinto M. Z. veiksmai (ir, pareiškėjo nuomone, padaryti KET 9, 122, 132 ir 133 punktų pažeidimai) sąlygojo eismo įvykio kilimą, todėl administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiamas M. Z.. Nors teismas sutinka ne su visais šiais A. D. skundo argumentais, tačiau konstatuoja, kad pagal byloje surinktus duomenis A. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį patrauktas nepagrįstai.

Tikrindamas skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą teismas sprendžia, ar A. D. veiksmuose yra visi būtini inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymiai. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar A. D. pažeidė jam inkriminuotus KET punktų reikalavimus, ir ar jo padaryti KET pažeidimai susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis, konkrečiai, eismo įvykio kilimu (abiejų automobilių apgadinimu). Dėl pirmojo klausimo, t, y. aplinkybės, kad A. D. pažeidė KET 125 punkto nuostatas, t. y. pareigą važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto, teismo vertinimu, jokių abejonių nekyla. Tiek iš ekspertizės akto, eksperto paaiškinimų teisme, nukentėjusiojo M. Z. paaiškinimų, galiausiai, iš dalies paties A. D. paaiškinimų matyti, kad prieš sukdamas į dešinę A. D. vairuojamas automobilis buvo nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nei taip važiuoti, nei, juo labiau, sukti tokiu būdu į dešinę (t. y. pirmiau pasitraukus į kairę, kad būtų techniškai lengviau padaryti posūkį į dešinę), KET neleidžia. Kitas klausimas yra tai, ar A. D. padarytas KET 125 punkto pažeidimas sąlygojo eismo įvykio kilimą ir susidūrimą su M. Z. vairuojamu automobiliu VW Bora. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, išvadų ir eksperto paaiškinimų teisme matyti, kad šioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz 312“ vairuotojo A. D. veiksmai,- pradėjo posūkio manevrą ne nuo Titnago g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Savanorių pr., dešiniojo krašto, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kita vertus, tame pačiame ekspertizės akte nurodoma, kad, nesant galimybės apskaičiuoti kokiu tiksliai atstumu nuo susidūrimo vietos buvo automobilis VW Bora pradiniu kliūties susidarymo momentu negalima nustatyti, ar automobilio VW Bora vairuotojo M. Z. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Teismo nuomone, byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kad būtų galima įvertinti vairuotojo M. Z. veiksmų atitiktį KET reikalavimams – neaiškus jo vairuojamo automobilio greitis prieš susidūrimą su automobiliu VW Bora, neaišku, ar M. Z. važiuodamas laikėsi saugaus atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio ir, ar galėjo laiku sustabdyti savo automobilį ir taip išvengti susidūrimo. Tačiau šios aplinkybės tikrųjų eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimui ir priežastinio ryšio nustatymui yra svarbios. Pasisakydamas dėl teismų praktikos baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų eismo saugumui, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Lietuvos teismų praktikoje taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-127/2010). Šie Kasacinio teismo išaiškinimai taikytini ir nagrinėjant bylas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes aptariamu atveju administracinę ir baudžiamąją atsakomybę skiria tik padarinių, numatytų BK 281 straipsnyje, nebuvimas. Visgi iš šioje byloje surinktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, kadangi, kaip minėta nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie nukentėjusiojo M. Z. veiksmų atitiktį KET reikalavimams, o dalis įrodymų yra prieštaringi. Vienoks eismo įvykio juridinis įvertinimas būtų tuo atveju, jei A. D. ketindamas sukti į dešinę pusę (nors ir pasitraukęs kairiau) nebūtų įjungęs dešiniojo posūkio signalo, - tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad jis sukėlė iš anksto nenumatytą kliūtį M. Z., o pastarasis negalėjo išvengti susidūrimo, ir visai kitoks – jei A. D. buvo įjungęs dešiniojo posūkio signalą, o M. Z. tai matydamas vis tiek važiavo pirmyn ir susidūrė su A. D.. Kaip minėta, neaiškus ir M. Z. vairuojamo automobilio greitis. Ši aplinkybė labai svarbi vertinant, ar M. Z. galėjo išvengti susidūrimo su A. D. vairuojamu automobiliu. Tačiau nė viena šių aplinkybių neginčijamais ir patikimais įrodymais nenustatyta, o pašalinti prieštaravimų tarp asmenų parodymų (dėl posūkio rodymo, važiavimo trajektorijos ir pan.) nėra galimybės. Priežastinio ryšio nustatymo klausimas yra teisės ir fakto, bet ne specialių žinių klausimas, todėl vien tikėtino pobūdžio ekspertizės aktas ir eksperto paaiškinimai negali būti pagrindu teigti, jog priežastinis ryšys tarp A. D. veiksmų ir eismo įvykio kilimo yra nustatytas. Asmuo administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas remiantis prielaidomis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Dėl šių argumentų teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl A. D. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį naikintinas ir administracinės bylos teisena A. D. šioje dalyje nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 10N-14010922-14, dalyje dėl A. D. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį panaikinti ir administracinę bylą A. D. šioje dalyje nutraukti.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis