Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-13 · Byla Nr. ATP-284-533/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-13
Bylos Nr.
ATP-284-533/2011
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-01578-2011-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
  • 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-284-533/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01578-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.10., 62.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Viktoras Dovidaitis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria V. P. skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės vyresniojo specialisto 2011 m. kovo 3 d. nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės vyresniojo specialisto 2011 m. kovo 3 d. nutarimu V. P. nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2011 m. vasario 28 d. vairuodamas automobilj VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties P. Vileišio g. 6, Vilniuje, baigdamas lenkti ir grįždamas į savo eismo juostą, sukliudė lenkiamai transporto priemonei RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo priversdamas staigiai keisti eismo greitį ir kryptį, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 141.4. p. reikalavimus.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. P. jį apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi V. P. skundo netenkino ir paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės vyresniojo specialisto 2011 m. kovo 3 d. nutarimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį ir adminsitracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą neįrodyta. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepateikė motyvuoto aplinkybių įvertinimo.

Apelianto teigimu, policijos pareigūnai A. Č. ir T. G. pripažino, kad tariamoje įvykio vietoje P. V. gatvėje 2011-02-28, 07.45 val., jie nebuvo ir pažeidimo asmeniškai nematė, o administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą surašė tik iš liudytojos D. P. parodymų. Todėl šie įrodymai negali būt laikomi patikimais bei patvirtinančiais tai, kad minimas pažeidimas apskritai buvo padarytas. Pažymi, kad abu pareigūnai teisme nurodė, jog liudytojos D. P. automobilis, kai pastaroji privažiavo prie jų, nebuvo apgadintas.

Analizuojant D. P. parodymus, matyti, kad tiek savo paaiškinime, tiek duodama parodymus teisme, ji iš esmės kalba apie įvykusį konfliktą Šilo gatvėje, nurodydama, kad kai jis, V. P. , norėjo iš kiemo išvažiuoti į Šilo gatvę (į antrąją eismo juostą), D. P. važiuodama Šilo gatve (pirmąja eismo juosta) jo nepraleido, nes pamanė, kad jis nori užlisti be eilė prieš jos automobilį. Kadangi ji sustojo dėl užsidegusio šviesoforo raudono signalo ir dalinai užtvėrė jam išvažiavimą, jis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie D. P. norėjo paaiškinti, kad nori įvažiuoti į antrąją eismo juostą. Tačiau tarp jo ir D. P. kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis gailisi. Jiems besibarant, pastaroji išsakė, kad tokius vairuotojus reikia statyti į vietą ir išsitraukė mobilųjį telefoną. Įsitikinęs, kad užsidegus šviesoforo žaliam signalui ir D. P. nuvažiavus, pastaroji paskambino pareigūnams ir jį apšmeižė, tokiu būdu siekdama jam atkeršyti.

Pažymi, kad D. P. parodymai, kur ji aiškina apie jos automobilio lenkimą P. V. gatvėje, yra nelogiški. Ji parodė, kad važiuojant jai P. V. gatve, prie jos automobilio priartėjo V. P. vairuojamas automobilis ir ji jau tada suprato, kad V. P. vairuojamas automobilis lenks jos automobilį ir lenkdamas užkirs jai kelią. Taip ji pagalvojo, nes panašus atvejis yra atsitikęs jos draugei. Tai rodo, kad D. P. norėdama kerštauti, manė, kad ir kiti to nori. Apeliantas tikina, kad P. V. gatvėje lenkdamas D. P. vairuojamą automobilį, jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pažymi, kad atlikdamas lenkimo manevrą, jis net neatkreipė dėmesio, jog tai tas pats automobilis, su kurio vairuotoja buvo kilęs konfliktas Šilo gatvėje. Buvo sutelkęs dėmesį į prieš jį važiuojanččius automobilius, būtent jų važiavimas įtakojo ir jo manevrus, nes pristabdžius prieš jį važiuojančiam automobiliui, turėdavo pristabdyti ir jis, o tai reiškia, kad tuo pačiu turėdavo pristabdyti ir už jo važiavęs automobilis, ypač jei jis nesilaikė saugaus atstumo. Teigia, kad stabdymo važiuojant P. V. gatve išvengti neįmanoma, nes tai gatvė su keliais vingiais, be to, keliose vietos yra mechaniniai greičio ribojimą sukeliantys skersiniai kelio paaukštinimai (prieš sankryžas ir pėsčiųjų perėjas). Tokiose situacijose, jei vairuotoja nesilaiko saugaus atstumo ir prieš jį važiuojančiam automobiliui tenka stabdyti prieš kliūtį, iš paskos važiuojančiam gali atrodyti, kad prieš jį važiuojantis per staigiai stabdo. Šių aplinkybių policijos pareigūnai nesiaiškino. Mano, kad liudytoja D. P. po konflikto Šilo gatvėje galėjo neadekvačiai traktuoti įvykius, tačiau teismas to neįvertino, nors apie kilusį konfliktą Šilo gatvėje teismui buvo žinoma. Tai, kad liudytoja D. P. nebuvo objektyvi, patvirtina ir jos paaiškinimas teismui, kad jei V. P. būtų jos atsiprašęs dėl kilusio konflikto, ji nebūtų policijai rašiusi pareiškimą. Todėl teismo išvada, kad ji nesuinteresuota bylos baigtimi, jog nepažįsta V. P. ir neturėjo motyvų duoti neteisingus parodymus, yra nepagrįsta. Dėl kilusio konflikto Šilo gatvėje liudytoja D. P. buvo užsigavusi, jautėsi įžeista, todėl įvykęs konfliktas buvo rimtas pagrindas kerštauti. Ji pykčio, neigiamų emocijų pasekoje galėjo neadekvačiai vertinti tolimesnius jo teisėtus veiksmus lenkiant jos automobilį, net provokuoti (didindama greitį, nesilaikydama saugaus atstumo ir pan) pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresnysis specialistas prašo netenkinti V. P. skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. P. kaltė, padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir darytina išvada, jog V. P. veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

V. P. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą ir jo skundą išnagrinėjęs teismas, jo kaltę nustatė netinkamai surinkęs, o surinktus įvertinęs, įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytoja betarpiškai pažeidimą stebėjusį asmenį – D. P. , ATP protokolą surašiusį pareigūną A. Č. , kartu su A. Č. patruliavusį T. G. bei patį V. P. . Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija, t.y. kad tai D. P. jam lenkiant didino greitį ir kliudė tinkamai atlikti manevrą, be to, pranešdamas policijai apie tariamą pažeidimą, ji siekia atkeršyti už prieš tai Šilo gatvėje vykusio žodinio konflikto metu jos atžvilgiu išsakytus neva nepagarbius teiginius. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, t.y transporto priemonių vairavimą, kai vienu metu ar paeiliui padaromi keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. P. baigdamas lenkti ir grįždamas į savo eismo juostą, sukliudė lenkiamai transporto priemonei Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo priversdamas jo vairuotoją staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį, ir šias veiksmais pažeidė KET 141.4 p. reikalavimą.

KET 141.4 p. nustato vairuotojui pareigą prieš pradedant lenkti, įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

Nors apeliantas teigia, kad D. P. jį apkalba, nes jokio pažeidimo jis nepadarė, o liudytoja jam keršija už anksčiau Šilo gatvėje įvykusį konfliktą, tokie jo parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad P. V. gatvėje jis lenkė liudytojos automobilį, neneigia ir pats atsakomybėn patrauktas asmuo. Tačiau apeliantas neigia specialiai kėlęs grėsmę D. P. vairuojamam automobiliui. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, savo elgesį kelyje jis bando pateisinti itin dideliu eismo intensyvumu, kelio vingiais ir paties D. P. saugaus atstumo tarp automobilių nesilaikymu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme V. P. aiškino, kad dėl tokio jo manevravimo kalta pati D. P. , nes jos lenkiamas automobilis pradėjo didinti greitį kaip tik tuo metu, kai jis manevravo, o tai reiškia, jog būtent D. P. kėlė grėsmę eismo saugumui ir jo vairuojamam automobiliui. Tačiau kaip matyti iš jo rašytinio paaiškinimo, iškart po įvykio apie šias aplinkybes V. P. pareigūnams net neužsiminė, tik nurodė, kad kadangi Renault automobilis važiavo lėtai, jis jį aplenkė. Be to, iš paties rašytinio pažeidėjo paaiškinimo matyti, kad tarp Renault automobilio vairuotojos ir jo Šilo gatvėje jokio konflikto, kaip kad jau teigia V. P. pirmosios instancijos teisme, nebuvo, nes pats pažeidėjas nurodė, kad išlipęs iš automobilio paprašė Renault automobilio vairuotojos jį praleisti, o šiai į jį nereaguojant, pasakė, jog elgiasi nekultūringai. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad versija dėl keršto ir apkalbėjimo iškelta tik siekiant išvengti atsakomybės.

Tai, kad būtent V. P. , o ne D. P. , kaip kad teigia pažeidėjas, buvo susierzinęs dėl D. P. elgesio Šilo gatvėje, dėl ko jos atžvilgiu ir vartojo necenzūrinius žodžius, liudytoja D. P. aiškino nuo pat pradžių. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad būtent V. P. , o ne D. P. , norėjo pamokyti vairuotoją ir tokių būdu padarė KET reikalavimų pažeidimus.

Priešingai nei kad teigia apeliantas, nėra pagrindo abejoti T. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis pažeidimo padarymo aplinkybėmis bei jo ir A. Č. teisme duotais parodymais apie įvykio aplinkybės, nes byloje nėra duomenų, kad jie buvo suinteresuoti V. P. apkalbėti. Todėl bylą nagrinėjęs ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas, kaip ir V. P. skundą išnagrinėjęs teismas, neturėjo pagrindo netikėti šių asmenų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, V. P. padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 1 d.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą ir V. P. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Dovidaitis