- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- AN2-4-290/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00124-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimu A. R. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 75 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 2 d. 16.53 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus. Šį nutarimą A. R. apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi A. R. skundo netenkino. Teismas nutartyje konstatavo, jog A. R. pagrįstai buvo surašytas protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir priimtas nutarimas už šį pažeidimą skirti jam nuobaudą. Be to, teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad pareigūnas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Nesutikdamas su nutartimi A. R. ją apskundė apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) A. R. prašo panaikinti šią Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
3.1. Skunde jis nurodo, jog nuo pat sustabdymo momento jis nepripažino administracinio nusižengimo padarymo. Sustabdžius, jis policijos pareigūnams pasiūlė patikrinti/apžiūrėti jo telefoną ir įsitikinti, kad jis juo nesinaudojo, tačiau policijos pareigūnas į tai nereagavo. Teigia, kad policijos pareigūnas nesiėmė jokių priemonių, kad ištirtų administracinio nusižengimo aplinkybes, neapžiūrėjo jo telefono bei neišklausė jo parodymų/paaiškinimų, atvirkščiai, policijos pareigūnas ypatingai greitai prisistatė, pasisveikino, paprašė asmens vairuotojo pažymėjimo ir nuėjo į tarnybinį automobilį surašyti administracinio nusižengimo protokolo (visa tai užtruko kiek daugiau nei 1 min.). Todėl, jo įsitikinimu, jis yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi jis nesinaudojo telefonu, policijos pareigūnas neapžiūrėjo telefono ir neišklausė jo paaiškinimų. Protokolą surašiusios institucijos pareigūnas nesiėmė jokių veiksmų fiksuoti bent kokius nors įrodymus, savalaikiai neatliko jam įstatymo paskirtų funkcijų aiškintis tariamo įvykio aplinkybes ir rinkti įrodymus nedelsiant, įvykio vietoje.
3.2. Nurodo, jog pateikta mobiliojo ryšio išklotinė patvirtina, kad jis nekalbėjo mobiliuoju telefonu, nerašė ir neskaitė SMS trumpųjų žinučių, nesinaudojo navigacija, neskaitė naujienų. Visą laiką laikėsi vienintelės ir teisingos versijos, kad važiuojant per greičio mažinimo kalnelį jam iš kišenės iškrito piniginė su telefonu, jis juos pasikėlė nuo automobilio grindų ir padėjo ant keleivio sėdynės. Nurodo, jog policijos pareigūnai neteisingai nurodo tarnybiniuose pranešimuose, kad jis mobiliojo ryšio priemone naudojosi dešine ranka, kadangi jam daiktai iškrito iš kairės kelnių kišenės ir jis su kaire ranka juos pakėlė. Be to, nevertinta ir ta aplinkybė, kad galbūt jis laikė ne mobiliojo ryšio priemonę, o piniginę. Nebuvo išsiaiškintos administracinio nusižengimo aplinkybės, reikšmingos teisingam išnagrinėjimui. Vaizdo įraše ne tik nesimato kaip, ką ir kurioje vietoje jis laiko, tačiau net nesimato kiek asmenų sėdi automobilyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra priimtas pagrįstai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė prašė A. R. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
A. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
6. Apeliaciniame skunde A. R. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apygardos teismas, patikrinęs A. R. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įtvirtinto ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliacinio skundo duomenimis, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš priimtos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje išdėstytoms išvadoms. Vien tik ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi A. R., nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
9. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
10. A. R. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu, teigia, kad mobilaus ryšio telefonu jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jis nesinaudojo, to, pasak apelianto, nepatvirtina ir jokie objektyvus administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tačiau, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, aišku, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, A. R. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl A. R. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas A. R. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
11. A. R. pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl to, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. 2021 m. rugpjūčio 2 d. 16.53 val., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Nors pats apeliantas savo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad jo nekaltumą patvirtina ir pateikti duomenys iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono operatoriaus, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su tokiais A. R. motyvais nesutinka ir vertina juos kaip apelianto pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
12. Nustatyta, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, iš esmės rėmėsi visa byloje pateikta medžiaga, t. y. tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašo medžiaga. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausieji patruliai D. J. ir D. S. tarnybiniais pranešimais patvirtino, kad jie 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 16.53 val., dirbdami (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Buvo šviesus paros metas, nebuvo kritulių, todėl policijos pareigūnams buvo aiškiai matyti daromas KET pažeidimas. Abejoti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei juose esančia informacija nėra jokio pagrindo, kadangi iki vertinamo įvykio A. R. jie nepažinojo, todėl jokio pagrindo apkalbėti apeliantą neturėjo.
13. Apylinkės teismas vertino ir bylos medžiagoje esantį vaizdo įrašą, kuris buvo nufilmuotas iš policijos tarnybinio automobilio pažeidimo padarymo metu. Nustatyta, kad policijos tarnybiniame automobilyje įrengta kamera fiksavo vaizdą, kuomet policijos automobilis stovėjo keletą minučių, ir tik pravažiavus A. R., policijos automobilis pajudėjo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, norėdamas sustabdyti A. R. vairuojamą automobilį. Iš bylos duomenų ir policijos automobilio kamera nufilmuoto vaizdo įrašo matyti, kad buvo šviesus paros metas, nebuvo kritulių, atstumas nuo tos vietos, kur stovėjo policijos pareigūnų automobilis iki (duomenys neskelbtini) gatves, kuria važiavo A. R. buvo pakankamai nedidelis – iki dešimties metrų, todėl vertintina, kad policijos pareigūnams matyti vairuotojo veiksmus niekas netrukdė, todėl nėra ir pagrindo abejoti įvykio vietoje buvusių ir nusižengimą užfiksavusių policijos pareigūnų teiginiais, jų šališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Nustatyta, kad nors tuo metu važiavo daug automobilių, tačiau tik pamačius vairuotoją, besinaudojantį rankomis telefonu, policijos pareigūnai staigiai pradėjo važiuoti paskui A. R. vairuojamą automobilį, siekdami jį pasivyti ir sustabdyti.
14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir A. R. apeliacinio skundo teiginiai, jog vertinamo įvykio metu, pagal pateiktą išrašą iš apeliantui priklausančio mobilaus ryšio telefono, telefonu nebuvo skambinama, rašomi SMS pranešimai ar naudojamasi mobiliuoju internetu. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tam, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo laikytų mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl to jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Iš aptarto seka, kad atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip – juo perjungiama muzika, naršoma po mobilaus ryšio telefono nustatymus ir pan. Be to, A. R. pateikti duomenys niekaip nepaneigia versijos, jog komentuojamo įvykio metu jis galėjo naudotis ne sau priklausančiu mobilaus ryšio telefonu, kurio išrašą jis ir pateikė teismui, bet kitu, kurio išrašas teismui nėra pateiktas.
15. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra ir negali būti pagrindu nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
16. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.