Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-177-628/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-13
Bylos Nr.
1S-177-628/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
  • 2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1S-177-628/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1. (S)
Teisėjas R. R.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. P. (toliau – R. P.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo R. P. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo atmesti skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo R. P. skundas dėl kaimyno R. J. (toliau – R. J.) galimai padarytos nusikalstamos veikos pareiškėjo nepilnamečio sūnaus M. P. atžvilgiu.

2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnioji specialistė I. G., išnagrinėjusi R. P. pareiškimo argumentus, konstatavusi, kad pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 3 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 str. 1 d. 1 p., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą R. J. atžvilgiu, tačiau nutarė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181³ str.

R. P., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras G. J., nustatęs, kad R. P., manydamas, kad visgi R. J. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. požymių, gali kreiptis tiesiogiai į teismą privataus kaltinimo tvarka, pareiškėjo skundą atmetė.

Šis procesinis sprendimas buvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2015 m. sausio 22 d. nutartimi R. P. skundą vėlgi atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui pareiškėjas R. P. prašo panaikinti 2015 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė skundžiamame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatė, kad R. J. tik davė nepilnamečiui M. P. pastabą, o kai vaikas neklausė – sugriebė jį už drabužių, vaiko nelietė ir neturėjo tokio tikslo. Atsižvelgdama į tai pareigūnė konstatavo, jog pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. Su tokiais argumentais pareiškėjas nesutinka, nurodydamas, kad tokia išvada buvo padaryta neatlikus visų reikiamų procesinių veiksmų, nebuvo apklaustas jo nepilnametis sūnus M. P., nei pastarojo draugas A. M., kuris betarpiškai matė nagrinėjamą įvykį. Tyrimo metu buvo apklaustas tik R. J., kuris, pareiškėjo vertinimu, yra teisiškai suinteresuotas neatskleisti tikrųjų analizuojamo įvykio aplinkybių.

Pabrėžiama, kad tarp paties pareiškėjo ir R. J. paaiškinimų yra esminių prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti. R. P. nurodė, kad R. J. jo nepilnametį vaiką buvo sugriebęs už kaklo, tuo tarpu pats R. J. paaiškino, kad vaiko nelietė. Siekdamas pašalinti šiuos prieštaravimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pareiškėjo teigimu, turėjo apklausti bent jau M. P..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. P. skundas atmestinas.

LR BPK 2 str. nuostatos įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Sutinkamai su LR BK 2 str. 4 d., pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Išnagrinėjus pareiškėjo skundą bei jo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundo atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei savo skunde teigia pareiškėjas R. P., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis skundo argumentus dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno LR BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad remiantis R. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui pateiktu pareiškimu, 2014 m. lapkričio 8 d., apie 18.00 val., jo nepilnametis sūnus M. P., kartu su savo draugu A. M., išėjo į aikštelę, esančią jų namo teritorijoje pažaisti futbolo. Apie 18.15 val. jo (pareiškėjo) kaimynas R. J., atidaręs savo buto langą, pradėjo šaukti ant vaikų, vartoti necenzūrinius žodžius. Po kelių minučių, jis (R. J.) atėjo į krepšinio aikštelę, priėjęs prie nepilnamečio M. P., sugriebė jį stipriai už kaklo, prirėmė prie tvoros, pradėjo grasinti bei užsimojo trenkti į veidą. Šį konfliktą nufilmavo M. P. draugas A. M.. Pareiškėjas pabrėžė, kad tokio pobūdžio konfliktai kyla ne pirmą kartą, R. J. nuolat priekabiauja prie žaidžiančių vaikų. Šiuo pareiškimu R. P. prašė imtis priemonių, kad R. J. daugiau niekada nebandytų lįsti prie vaikų, kadangi vaikai dėl šio kaimyno elgesio jaučiasi nesaugūs, yra pastoviai apšaukiami necenzūriniais žodžiais, bijo fizinio smurto.

Tikslinant R. P. pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo gauti R. J. rašytiniai paaiškinimai. Pastarasis nurodė, kad yra atsakingas už sporto aikštelių, kurios yra nuolat niokojamos, priežiūrą. Aikštelė yra skirta žaisti krepšiniui, o apsauginė tvora saugo, kad kamuolys neiššoktų iš aikštelės ribų. Kaimyno R. P. sūnus nagrinėjamu atveju spardė kamuolį į apsauginę tvorą, kuri jau buvo atplyšusi nuo stovo. Atidaręs balkono langą, jis (R. J.) pasiteiravo, ar vaikai ne per daug sau leidžia, į ką buvo atsakyta „ne tavo reikalas“. Jokių necenzūrinių žodžių jis nevartojo. Iš savo namų nusileido į aikštelę, nes buvo nuolat priešžodžiaujama, kas pasikartojo ir nusileidus į krepšinio aikštelę. Papildomai R. J. pažymėjo, jog labai apgailestauja dėl to, kad sugriebė už rūbų M. P. ir paklausė, kodėl pastarasis taip nepadoriai kalba. Jokių grasinimų nepilnamečio atžvilgiu nebuvo.

Analizuojant aptartas aplinkybes, matyti, kad pirminiais ikiteisminio tyrimo institucijai pateiktais duomenimis, pareiškėjo R. P. nepilnametis sūnus M. P. galimai neteisėtais R. J. veiksmais jokio fizinio skausmo nepatyrė. Apie šios aplinkybės egzistavimą R. P. pareiškimo pateikimo metu nekalbėjo, nurodydamas, kad jo kaimynas R. J. nuolat priekabiauja prie kieme žaidžiančių vaikų, jų atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, prašydamas ikiteisminio tyrimo institucijos imtis priemonių, kad tokie veiksmai daugiau nepasikartotų. Tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnė I. G. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą R. J. atžvilgiu, nurodydama, kad jo veiksmuose neįžvelgiama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str., sudėties požymių, pareiškėjas R. P., pateikdamas skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai detaliai išreiškė savo poziciją dėl neteisėtų R. J. veiksmų nepilnamečio M. P. atžvilgiu, kurie, pareiškėjo teigimu, visiškai atitinka LR BK 140 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius.

Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad sutinkamai su LR BPK 407 str. nuostatomis, baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148, 152, 154, 155, 165, 168 str., 187 str. 1 d., 3 d., 188, 313 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus LR BPK 409 str. numatytais atvejais. Tuo tarpu pagal LR BPK 409 str., tais atvejais, kai nusikalstamos veikos, išvardintos LR BPK 407 str. turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų, baudžiamąjį procesą dėl tokių veikų turi pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Vertinant aptartas nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamosios bylos dėl LR BPK 407 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų gali būti nagrinėjamos bendra tvarka tik tokiu atveju, jei yra tenkinamos LR BPK 409 str. numatytos sąlygos: nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, LR BPK 409 str. 1 d. vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų, bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jei dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tuo tarpu analizuojant LR BPK 409 str. 1 d. įtvirtintos kitos teisinės išimties, kuriai esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d, t. y. , kai asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų pats ar per savo atstovą, turinį, pabrėžtina, kad kaip suformuota teismų praktikos, aptariama formuluotė apibūdina tokias situacijas, kai asmuo apskritai negali – nei pats, nei per teisėtą atstovą, išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali - nei pats, nei per teisėtą atstovą atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pvz. dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t.t.), ir tokiais, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtą atstovą išreikšti valią ginti savo interesus ir atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų objektyviai gali nepakakti, kad tie interesai būtų apginti (pvz. dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t.t.) (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Vertinant šias aplinkybes pareiškėjo skundo argumentų kontekste matyti, kad R. P. nenurodo jokių objektyvių duomenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių visgi turėjo būti atliekamas. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei paties apreiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, negalima tvirtinti, jog galimai R. J. padaryta veika prieš nepilnametį M. P. turi visuomeninę reikšmę ar egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo negali ginti teisėtų savo interesų pats arba per atstovą. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad sutinkamais su LR BPK 408 str. 2 d., jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, iš medžiagos, reikalingos pareiškėjo skundo nagrinėjimui, nematyti, kad pareiškėjo 2014 m. lapkričio 8 d. pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su analizuojamu įvykiu, sukėlė didelį rezonansą ir kad dėl minėto įvykio būtų atsiradę tam tikri neigiami padariniai visuomenei, kurie būtų traktuojami kaip turintys ypatingos svarbos. Pareiškėjui yra žinomas, jo vertinimu, galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, t.y. R. J., todėl R. P. turi teisę dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos kreiptis tiesiogiai į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais, kad nagrinėjamu atveju LR BPK 409 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d. nenustatytos, todėl pareiškėjas R. P., manydamas, jog galimai neteisėtais R. J. veiksmais buvo pažeistos jo nepilnamečio sūnaus teisės ar teisėti interesai, juos gali ginti teisme privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

pareiškėjo R. P. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė