- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-29
- Bylos Nr.
- N-575-694-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00991-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio („Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas“) 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 1000 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda R. S. skirta už tai, kad šis, kartu su R. G., 2010 m. lapkričio 26 d., apie 19.10 val., „Giraitė“ medžioklės plotuose, Varėnos rajone, medžiojo neturėdamas medžioklės lapo, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2 punkto reikalavimus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. S. skundą, 2011 m. kovo 31 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nustatė, jog R. S. 2010 m. lapkričio 2 d. išduotas medžioklės lapas Nr. 497194 organizuoti medžioklę (medžioti) Varėnos rajone galiojo nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d., tačiau šio lapo antroji pusė – medžioklės ataskaita – pilnai užpildyta, paskutinis 2010 m. lapkričio 22 d. įrašas baigiasi už tam skirtos grafos. Teismas nurodė, jog byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, teisme apklaustų liudytojų G. U. ir L. K. parodymai, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, leidžia daryti išvadą, kad jų pakanka teigti, jog pareiškėjo veiksmai pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima atmesti minėtų liudytojų parodymus ir laikyti juos melagingais. Nors pareiškėjas ir nurodė minėtų liudytojų suinteresuotumą pakenkti jam ir R. G., tačiau tokių įrodymų nepateikė. Patys G. U. ir L. K. neigia turėję tokį tikslą, o apie užfiksuotą medžioklės taisyklių pažeidimą iš karto pranešė būrelio vadovui ir asmeniui, atsakingam už medžioklės lapų išdavimą. Teismas pažymėjo, jog liudytojų G. K. ir A. M. parodymai bylai mažiau informatyvūs, nes nei vienas iš jų nebuvo įvykio vietoje ir nematė R. S. bei R. G. su šautuvais, išimtais iš dėklo, tačiau minėti liudytojai patvirtino aplinkybę, jog lapkričio 26 dienos vakarą telefonu G. U. pranešė, jog jis ir L. K. rado R. S. ir R. G. medžiojančius be medžioklės lapo Varėnos rajone. Teismas akcentavo, jog pagal galiojančią tvarką įrašymas į medžioklės lapą vyksta susitikus medžiotojams, sutikrinus medžioklės bilieto duomenis ir medžiotojui jame pasirašius, todėl R. G. į L. K. mobiliojo ryšio telefoną atsiųsta žinutė su prašymu įrašyti į medžioklės lapą tuo metu, kai minėti liudytojai jau buvo atvykę prie bokštelio ir matė jame sėdintį R. G. su šautuvu rankose, prie kurio buvo pritaisytas prožektorius, leidžia daryti išvadą, jog šautuvams esant sudėtiems automobilio bagažinėje, kaip teigia pareiškėjas ir R. G., šiam nebuvo jokio reikalo tokiu būdu prašyti įtraukti į medžioklės lapą. Teismas nesivadovavo pareiškėjo ir liudytojo R. G. parodymais, ir pirmojo įvertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, o R. G. – kaip siekį kartu vykusiam medžioti R. S., o tuo pačiu ir sau pačiam, išvengti administracinės atsakomybės.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jo skundas buvo atmestas vien tik L. K. ir G. U. parodymais, nors jie nėra nuoseklūs ir sutampantys, kiek liečia atvažiavimą prie bokštelio ir žinutės gavimą, be to, jų rašytiniuose paaiškinimuose fiksuotos dar kitokios aplinkybės, t. y. neva jis rastas sėdintis bokštelyje su šautuvu. Pažymi, jog jo santykiai su minėtais liudytojais buvo konfliktiški, ką gali patvirtinti kiti neapklausti medžiotojų klubo nariai, nepaisant to, teismas jų parodymų melagingais nelaikė. Mano, jog šiuo atveju neįrodyta, jog jis medžiojo.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 85 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo. Ginčijamo pažeidimo padarymo metu galiojusių Medžioklės taisyklių 2.2 punkte buvo įtvirtinta, jog medžioklės lapas – nustatytos formos dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu; 16.2 punkte numatyta, jog medžioklės metu be kita ko privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą; 58.2 punktas draudė turintiems teisę medžioti asmenims būti medžioklės plotuose be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Ginčo byloje dėl to, jog R. S. su savimi neturėjo galiojančio medžioklės lapo, nėra, tačiau asmuo jam inkriminuotą pažeidimą neigia tvirtindamas, jog jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje nemedžiojo, o pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Iš paminėtos ATPK 85 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal minėtą straipsnį pirmiausia būtina nustatyti, jog asmuo medžiojo, t. y. atliko kokius nors veiksmus, kurie, įvertinus juos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalies kontekste, gali būti pripažinti kaip medžiojimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius asmenis - G. U. ir L. K., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta (tarp teismo posėdyje duotų parodymų esantys netikslumai nelaikytini esminiais ir pateisinami įvykio senumu, nes asmenys apklausti tik po dviejų mėnesių nuo įvykio), pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia iš esmės fiksuota Institucijos nutarime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmens kaltė šiuo atveju nustatyta, skirtingai nei teigia apeliantas, ne vien tik paiminėtų liudytojų parodymais, bet visa byloje surinktų įrodymų visuma. Pabrėžtina, jog apeliantas savo 2010 m. gruodžio 8 d. paaiškinime pats nurodė, jog kartu su R. G. 2010 m. lapkričio 26 d. išvažiavo medžioti į Žiogelių mišką, kur apsisprendė nuvykti į medžioklės plotus, esančius Varėnos rajone, pamedžioti kartu su L. K. (b. l. 35), kas, įvertinus jo aptikimo aplinkybes, bei byloje esančius duomenis apie nutarimo priėmimo dieną teiktą prašymą leisti paskirtą baudą mokėti dalimis bei tą pačią dieną įmokėtą baudos dalį (b. l. 20, 21), leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jokių abejonių, ar 2010 m. lapkričio 26 d. R. S. medžiojo, nenustatė. Jokių konfliktinių santykių su liudytojais G. U. ir L. K. iki įvykio dienos nebuvo nustatyta, neigiamai šiuos asmenis charakterizuojančių duomenų byloje nėra, atvirkščiai, teisme apklaustas medžiotojų klubo „Giraitė“ pirmininkas A. M. parodė, jog būtent dėl to, jog R. S. pažeidinėja taisykles, būta kalbų (b. l. 63).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.