- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-974-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05586-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12489-592/2025 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei L. M. dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmės
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad duomenys Voločisko civilinės būklės aktų registracijos skyriaus Chmelnickio rajone, Chmelnickio srityje, Centrinės–Vakarų tarpregioninio Teisingumo ministerijos valdymo (m. Chmelnickis) išduotame civilinės būklės akto įraše apie nepilnamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvą yra neteisingi; 2) nustatyti tėvystę ir pripažinti, kad ieškovas yra biologinis nepilnamečio vaiko M. M. tėvas, atitinkamai pakeičiant Voločisko civilinės būklės aktų registracijos skyriaus Chmelnickio rajone, Chmelnickio srityje, Centrinės-Vakarų tarpregioninio Teisingumo ministerijos valdymo (m. Chmelnickis) išduotame civilinės būklės akto įraše apie nepilnamečio vaiko M. M. tėvą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovei L. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į kompetentingą Ukrainos teismą.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą ir dėl tėvystės nustatymo, tačiau šis reikalavimas laikytinas išvestiniu. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrindinis, o kiti reikalavimai vertintini kaip susiję su pagrindiniu reikalavimu ir iš jo išplaukiantys, nes tik išsprendus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, galėtų būti patenkinti kiti ieškinio reikalavimai. Dėl šios priežasties reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjami apylinkės teismuose pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 395 straipsnis).
Šalies argumentai
4. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė L. M. išvyko iš Lietuvos ir šiuo metu faktiškai gyvena Ukrainoje. Anot ieškovo, pati atsakovė jam pranešė, kad neketina grįžti į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pažeisdamas teismingumo taisykles. Teismas pažymėjo, kad bylos šalys ir nepilnametis vaikas, kurio tėvystę norima pripažinti, yra Ukrainos piliečiai; atsakovė faktiškai gyvena Ukrainoje; ieškiniu siekiama nuginčyti Ukrainos kompetentingos institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo duomenis; dalis su ginču susijusių įrodymų taip pat yra Ukrainoje. Taigi, akivaizdu, kad byloje kilęs ginčas priskirtinas būtent Ukrainos teismų kompetencijai.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nepilnametis vaikas gyvena Lietuvoje ir yra paliktas biologinės motinos, t. y. Lietuvoje gyvena be oficialaus įstatyminio atstovo. Teismo atsisakymas nagrinėti bylą Lietuvoje neatitinka vaiko interesų, nes dėl Ukrainoje vykstančio karo ieškovas su sūnumi negali grįžti ir inicijuoti teisminio bylos nagrinėjimo, todėl tai yra įmanoma tik Lietuvoje, kurioje tiek ieškovas, tiek nepilnametis vaikas nuolatos gyvena. Vaiko motina išvykusi, tačiau jos gyvenamoji vieta ieškovui nėra žinoma, nes ji jokio ryšio nei su vaiku, nei su ieškovu nepalaiko, todėl teismo argumentai, esą svarbu spręsti bylą Ukrainoje, nėra svarūs ir reikšmingi. Vaikas negali būti paliktas be įstatyminio atstovo.
5.2. Mažamečio gimimo liudijime nurodytas neegzistuojantis asmuo išgalvota pavarde, nenurodant nei asmens kodo, nei gimimo metų, kurio netgi nėra įmanoma identifikuoti. Ieškovui pateikus neginčijamą įrodymą, kad būtent jis yra biologinis vaiko tėvas (DNR tyrimo rezultatai, taip pat su šiuo skundu teikiamos fotonuotraukos ir susirašinėjimas su motina apie vaiką), būtent tėvystės nustatymo reikalavimas laikytinas pagrindiniu, o reikalavimas dėl tėvystės įrašo nuginčijimo, laikytinas išvestiniu. DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį. Atitinkamai byla yra teisminga Lietuvos teismams.
5.3. Motina niekada neslėpė, kad vaiko tėvas yra ieškovas. Apie tai, kad laukiasi ieškovo vaiko, atsakovė pranešė ieškovui nedelsiant po to, kai sužinojo apie nėštumą, tačiau kartu ieškovas ir atsakovė tuo metu negyveno, nes gyveno skirtingose valstybėse. Po vaiko gimimo motina su vaiku buvo atvykusi į Lietuvą ir visi kartu laikino leidimo gyventi Lietuvoje pagrindu kurį laiką gyveno kartu su ieškovu Vilniuje ieškovo gyvenamuoju adresu. 2024 m. rugpjūčio 7 d. motina paliko vaiką ieškovui Lietuvoje ir išvyko atgal į Ukrainą, kur šiuo metu ir gyvena. Vaiko globa įteisinta 2025 m. vasario 19 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu.
5.4. Atsakovė neseniai pranešė ieškovui, kad neketina grįžti į Lietuvą, nes gyvena su kitu vyru Ukrainoje. Vaikas nuo pat motinos išvykimo nuolat gyvena su ieškovu (duomenys neskelbtini). Ieškovas visiškai vaiką išlaiko, rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu ir kasdieniais poreikiais. Vaikas lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, jo sveikatos priežiūra vykdoma Vilniaus (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Tarp ieškovo ir mažamečio vaiko yra užsimezgęs šiltas ir artimas ryšys, kadangi ieškovas betarpiškai augina savo mažametį vaiką ir juo visapusiškai rūpinasi, slaugo jį susirgusį, veda į darželį, maitina, leidžia kartu laisvalaikį ir kt.
5.5. Vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu yra nurodytas neegzistuojantis asmuo V. V. M., tačiau nėra nurodyti šio tariamo asmens nei gimimo metai, nei asmens kodas, kas nesudaro jokių objektyvių galimybių identifikuoti šį asmenį, todėl jis netraukiamas atsakovu. Manytina, kad motina, registruodama kūdikį, nurodė išgalvotą asmenį, kuriam suteikė savo mergautinę pavardę, o tėvo vardą ir jo tėvavardį nurodė teisingus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl bylos teismingumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į kompetentingą Ukrainos teismą. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrindinis, o kiti reikalavimai vertintini kaip susiję su pagrindiniu reikalavimu ir iš jo išplaukiantys, nes tik išsprendus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, galėtų būti patenkinti kiti ieškinio reikalavimai. Dėl šios priežasties reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjami apylinkės teismuose pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 395 straipsnis). Atsakovė L. M. yra išvykusi iš Lietuvos ir šiuo metu faktiškai gyvena Ukrainoje, atsižvelgiant į tai ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pažeisdamas teismingumo taisykles.
8. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos sąjungos ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir nepilnametis vaikas yra Ukrainos piliečiai ir laikinai gyvena Lietuvos Respublikoje. Ieškovo ieškinyje nurodyta atsakovė taip pat yra Ukrainos pilietė, kuri šiuo metu yra išvykusi į Ukrainą. Kadangi Ukraina nėra Europos Sąjungos valstybė narė, tačiau Lietuvos Respublika ir Ukraina yra sudariusios dvišalę tarptautinę sutartį dėl teisinės pagalbos šeimos bylose, jurisdikcija dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo turi būti nustatoma taikant dvišalės tarptautinės sutarties jurisdikcijos taisykles.
10. Lietuvos Respublika ir Ukraina 1993 m. liepos 7 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Minėtos sutarties 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvystės nustatymo, įrašo tėvais nuginčijimo, vaiko kilmės iš šios santuokos nustatymo bylos sprendžiamos vadovaujantis įstatymais susitariančiosios šalies, kurios pilietis vaikas yra pagal gimimą. Sutarties 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas. O sutarties 28 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas.
11. Be to, Sutarties 28 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų šio straipsnio 1-4 punktuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šios dalies antroje pastraipoje numatyta išimtis, kada ginčas galėtų būti teismingas ir Lietuvos Respublikos teismui, t. y. jeigu ieškovas ir atsakovas gyvena vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė gyvena ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ši išimtis netaikytina. Kitų išimčių, kurios leistų teismui spręsti, jog ginčas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose, Sutartyje nenumatyta.
12. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (vaiko gimimo liudijime, leidime laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad mažametis vaikas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra Ukrainos pilietis), vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byla turi tarptautinį elementą ir ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko tėvo duomenų pakeitimo yra teismingas ne Lietuvos Respublikos, o valstybės, kurios pilietis yra vaikas, teismui – Ukrainai.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, atsisakydamas priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi ir CPK 395 straipsniu, kuriame nustatyta, jog ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos teismas. Teismas nurodė, kad ieškinys turi būti pateiktas teismui pagal atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Ukrainoje. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bylos šalys ir nepilnametis vaikas, kurio tėvystę norima pripažinti, yra Ukrainos piliečiai; atsakovė faktiškai gyvena Ukrainoje; ieškiniu siekiama nuginčyti Ukrainos kompetentingos institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo duomenis; dalis su ginču susijusių įrodymų taip pat yra Ukrainoje. Taigi, akivaizdu, kad byloje kilęs ginčas priskirtinas būtent Ukrainos teismų kompetencijai.
14. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kuris reikalavimas – dėl tėvystės nuginčijimo, ar dėl tėvystės nustatymo šiuo atveju yra pagrindinis, nes Sutarties 28 straipsnio 1 dalis (kartu su 5 dalimi) apibrėžianti tokių ginčų teismingumą, apima abu šiuos reikalavimus.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į Lietuvos, o ne į Ukrainos teismą, esant galiojančiai Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai su Ukraina, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, todėl turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.