Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-07 · Administracinė byla Nr. I-3037-414/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
I-3037-414/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00762-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
D. A.
Atsakovas
Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-3037-414-2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00762-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 29; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui D. A., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Albertui Švelginui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. A. skunde prašė panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 14-1L-52-00546-e. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 1997-03-25 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas), tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams. Per šį dvejų metų laikotarpį nepažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, todėl nebuvo pasiųstas realiai atlikti bausmę. Pažymėjo, kad teistumas išnyko 1999-03-25, todėl 1999-06-29 buvo išduotas medžiotojo bilietas ir leidimas įsigyti ginklą, kuris reguliariai buvo pratęsiamas. Mano, kad 2010-11-18 priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas) aiškinamas plečiamai, pareiškėjas yra nepagrįstai prilyginamas šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų asmenų, kuriems netaikomi nepriekaištingos reputacijos kriterijai, ratui. Pažymėjo ir tai, kad asmens teisių ir laisvių suvaržymas negali būti neterminuotas, nes tokiu teisės taikymu ir aiškinimu, koks yra priimtas pareiškėjo atžvilgiu, pažeidžiamos tarptautinės teisės normos, nacionaliniai įstatymai ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad 2014-04-15 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyryje buvo gautas pareiškėjo D. A. prašymas išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir pateikti tam reikalingi dokumentai. Atlikus patikrinimus pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.5-127 patvirtintas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles, paaiškėjo, kad 1997 m. kovo 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2011 m. sausio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismas D. A. pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį ir baudžiamuoju įsakymu paskyrė 6500 lt baudą. Pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnis nustato teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, o 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyvosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pabrėžė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio specialistas V. B. atlikęs visus reikalingus patikrinimus pagrįstai priėmė neigiamą sprendimą ir atsisakė išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis aktualia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija, kadangi dėl naujo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus D. A. kreipėsi 2014 m. balandžio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 1999-06-29 pareiškėjui buvo išduotas medžiotojo bilietas bei leidimas įsigyti ginklą, tačiau 2012 m. vasario 8 d. D. A. savo valia realizavo turėtus ginklus ir kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydamas panaikinti jo turimą leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus bei grąžino leidimą Nr. 0000653 (b. l. 28-29). 2014-04-15 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyryje buvo gautas pareiškėjo D. A. prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir pateikti tam reikalingi dokumentai (b. l. 19).

Atlikus patikrinimus pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles, paaiškėjo, kad 1997 m. kovo 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams (b. l. 7-8). 2011 m. sausio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismas D. A. pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį ir baudžiamuoju įsakymu paskyrė 6500 Lt baudą (b. l. 24-26). Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyvosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, dėl to buvo nuspręsta neišduoti leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 9).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 14-1L-52-00546-e, kuriuo nuspręsta pareiškėjui D. A. neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 16 punktu.

Lietuvos Respublikoje ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris numato inter alia ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 1, 2 d.).

Atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus grindžiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nustatančiais, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o tokiu asmeniu laikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Pažymėtina, kad ginčo šalys neginčija aplinkybės, jog D. A. 1997-03-25 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas) ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

Baudžiamojo kodekso (1996 m. birželio 27 d. redakcija) 234 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas arba realizavimas – baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki penkerių metų. Nors pareiškėjui buvo paskirta švelnesnė negu įstatymas numato bausmė, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, kai jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (šiuo atveju sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimą iki 5 metų). Įstatymas pareiškėjo reputaciją sieja ne su jam paskirta bausme, o su nuosprendžiu pripažinti asmenį kaltu, padarius tam tikrą nusikaltimą, kurios pavojingumą visuomenei įvertina griežta sankcija, todėl šiuo atveju pareiškėjas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, buvo numatyta, jog Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-854/2013 pažymėjo, kad atsižvelgiant į ginklų, kaip nuosavybės objektų, kurių civilinė apyvarta yra ribojama, prigimtį, nebūtų pagrįsta situacija, kai asmeniui, remiantis tuo, jog iki pasikeitusio teisinio reguliavimo leidimo laikyti (nešiotis) jo turimus ginklus nereikėjo ir jam nebuvo keliamas nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimas, jam vėliau būtų leidžiama legalizuoti turimus ginklus, neatsižvelgiant į tai, kad legalizavimo metu jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip to reikalauja pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Šis teisės aktų aiškinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes atitinkami teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, nebuvo nustatytas reguliavimas, įpareigojantis turėti leidimą tam tikrų kategorijų ginklams, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Be to, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos, nustatančios Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, įtvirtino konkrečias taisykles, turėjusias užtikrinti ir minėto principo lex retro non agit įgyvendinimą.

Taigi net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas ginklus buvo įsigijęs (turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus) prieš įsigaliojant naujai Įstatymo redakcijai, t. y. iki 2011 m. kovo 1 d., vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-854/2013), jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip to reikalauja pasikeitęs teisinis reglamentavimas (Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p.).

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, ankstesnis teistumas išnykęs, teisėjų kolegija nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovas sistemiškai pritaikęs teisės normas, priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjas D. A. prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teikimo metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, taigi nebuvo nepriekaištingos reputacijos. Todėl nustačius, jog jis neišpildė būtinosios sąlygos leidimui gauti – buvimo nepriekaištingos reputacijos, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam leidimą laikyti (nešiotis) jo prašytus ginklus buvo atsisakyta išduoti pagrįstai.

Ginčijamas sprendimas buvo tinkamai motyvuotas pagal Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą motyvuoti atsisakymą išduoti leidimą vadovaujantis Įstatymo nustatytais reikalavimais bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti individualius administracinius aktus.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo D. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAlgis MarkevičiusJanina Vitunskienė