Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-07 · Byla Nr. N-63-1910-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
N-63-1910-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1910/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresnysis patrulis 2009 m. rugpjūčio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A., kuriame nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.50 val., Klaipėdoje, Dubysos g. 25, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,47 promilės). Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu pripažino A. A. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas nurodė, kad asmuo pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Teisės pažeidimo padarymo faktą įrodė ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys bei kita byloje surinkta medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailestį bei faktą, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba vietoje nuobaudos atimti teisę vairuoti transporto priemones skirti papildomą piniginę baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos nagrinėjimo tvarką, numatytą ATPK 283 straipsnyje: teismas neišaiškino jam teisių ir pareigų, neklausė paaiškinimų ir visiškai netyrė įrodymų. Teigia, kad, atvykus Klaipėdos miesto apylinkės teismą, jį į kabinetą pakvietė moteris, kuri neprisistatė ir paklausė, ar jis prisipažįsta dėl pažeidimo, ar ne. Į vienintelį klausimą jis atsakė, kad prisipažįsta. Tuo teismo posėdis buvo baigtas, iškart po to buvo pranešta apie teismo sprendimą ir uždrausta duoti bet kokius paaiškinimus ar pateikti prašymus ir papildomus įrodymus. Nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas. Mano, jog teismas privalėjo nustatyti, ar alkotesterio, kuriuo buvo nustatytas girtumas, parodymai atitiko šio matavimo prietaiso naudojimo reikalavimus ir pritaikyti paklaidą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, prieš kiek laiko alkotesteris, kuriuo jam nustatytas girtumas, buvo testuojamas, nes jei paklaida būtų nustatyta didesnė, yra reali tikimybė, jog 2009 m. rugpjūčio 3 d. jis transporto priemonę vairavo blaivus. Nurodo, kad teismas, paskirdamas nuobaudą, nustatė ne visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ straipsnio. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reikštų darbo vietos ir vienintelio pragyvenimo šaltinio netekimą, nes kitos profesijos jis neturi. Be to, jo žmona sunkiai serga, todėl jis yra vienintelis, galintis nuvežti pas medikus. Nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. gavo pažymėjimą, patvirtinantį atestaciją pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti jo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu A. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą buvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų. Apeliantas taip pat mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas A. A. neišaiškino teisių ir pareigų. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes su teisėmis ir pareigomis asmuo buvo pasirašytinai supažindintas surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3). Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, nebuvo sudarytos sąlygos teikti paaiškinimus, prašymus ir papildomus įrodymus, tačiau A. A. neįvardija, ką pirmosios instancijos teismas nutarime neteisingai nurodė iš jo paaiškinimų, be to, nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo iki teismo posėdžio buvo trys savaitės, kurios buvo pakankamas laiko tarpas įvairiems prašymams ir papildomiems įrodymams teikti, todėl šioje byloje teismo posėdžio protokolo nebuvimas laikytinas formaliu procesinio pobūdžio pažeidimu, nesudarančiu pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato (b. l. 12) galima matyti, kad jo patikra buvo atlikta 2009 m. birželio 29 d., o A. A. girtumas buvo nustatytas 2009 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nepraėjus net dviems mėnesiams po patikros, todėl nenustačius jokių matavimo priemonės panaudojimo tvarkos pažeidimų, pagrindo netikėti alkotesterio rodmenimis nėra.

Pabrėžtina, kad įvertinus alkotesterio rodmenų paklaidą apelianto atžvilgiu, nustatytas girtumas vis tiek lieka, t. y. 0, 45 promilių neblaivumas, kuris užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, todėl faktas, kad pirmosios instancijos teismas savo nutarime nepasisakė dėl alkotesterio rodmenų paklaidos, jokios įtakos jo teisėtumui neturi.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą, juolab, kad apeliantas dirba elektromontuotoju-santecniku (b. l. 21).

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis sergančia žmona, nuoširdus gailėjimasis, atestacija pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, prieš pradėdamas vairuoti automobilį neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas