Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-1696/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
2-1696/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Linas Agro“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“
Atsakovas
D. B., I. B., M. B., R. B.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1696/2013Procesinio sprendimo kategorija: 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Linas Agro“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo akcinės bendrovės „Linas Agro“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1591-673/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B. ir R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (actio Pauliana).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2010 m. gegužės 24 d. ieškovas UAB „Baltic Agro“ pareiškė actio Pauliana atsakovams D. B., I. B., M. B. ir R. B., prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2009 m. liepos 8 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. 1-3398, sudarytą tarp D. B. bei I. B., kuria D. B. perleido savo žmonai žemės sklypą, esantį Beinaičių k., Kėdainių r., unikalus Nr. 5310-0002-0158; 2009 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-2408, kuria D. B. padovanojo savo broliui M. B. žemės sklypus, esančius Beinaičių k., Kėdainių r., unikalūs Nr. 5310-0002-0238, Nr. 5310-0003-0024, Nr. 4400-1647-7551 ir Nr. 4400-1143-3071; 2009-05-25 dovanojimo sutartį Nr. 1-2407, kuria D. B. padovanojo savo broliui M. B. žemės sklypą, esantį Beinaičių k., Kėdainių r., unikalus Nr. 4400-1084-5440; 2009-03-24 dovanojimo sutartį Nr. 1-1191, kuria D. B. padovanojo savo broliui M. B. žemės sklypą, esantį Beinaičių k., Kėdainių r., unikalus Nr. 4400-1020-2190; 2009-05-05 dovanojimo sutartį Nr. 1-2029, kuria D. B. padovanojo savo motinai R. B. žemės sklypus, esančius Pelėdnagių k., Kėdainių r., unikalus Nr. 5350-0013-0127 ir unikalus Nr. 4400-0910-3737; taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovui nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos būtų nukreiptas išieškojimas UAB „Baltic Agro“ naudai.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinio pareiškimu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą atsakovo D. B. neatlygintinai perleistiems žemės sklypams.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą atsakovei I. B., priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. 5310-0002-0158, esančiam Beinaičių k., Kėdainių r., atsakovui M. B. priklausantiems žemės sklypams, unikalūs Nr. 5310-0002-0238, Nr. 5310-0003-0024, Nr. 4400-1647-7551, Nr. 4400-1143-3071, Nr. 4400-1084-5440, Nr. 4400-1020-2190, esantiems Beinaičių k., Kėdainių r., atsakovei R. B. priklausantiems žemės sklypams, unikalūs Nr. 5350-0013-0127 ir Nr. 4400-0910-3737, esantiems Pelėdnagių k., Kėdainių r., uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.

2010 m. rugpjūčio 17 d. civilinė byla pagal ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B. ir R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) perduota nagrinėti D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo UAB „Baltic Agro“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. B2-324-198/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B. ir R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) nutraukti.

2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas bankrutuojančią D. B. individualią įmonę „Verslomatas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2013 m. kovo 28 d. Panevėžio apygardos teisme gautas pareiškėjo AB „Linas Agro“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo M. B. priklausantiems žemės sklypams, unikalūs Nr. 5310-0002-0238, Nr. 5310-0003-0024, Nr. 4400-1647-7551, Nr. 4400-1143-3071, Nr. 4400-1084-5440, Nr. 4400-1020-2190, esantiems Beinaičių k., Kėdainių r. Pareiškėjas nurodė, kad yra bankrutavusios D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ kreditorius, todėl suinteresuotas apribojimų skolininko M. B. žemės sklypams, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, panaikinimu. Pareiškėjas teigia, kad byla dėl sandorių nuginčijimo yra nutraukta, D. B. įmonės bankroto byloje jokių kitų reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo nėra pareikšta, todėl M. B. turtui laikinosios apsaugos priemonės yra nebereikalingos ir panaikintinos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ administratorius A. T. atsiliepimu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesutiko bei prašė prašymą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad bankroto byla Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi iškelta individualiai D. B. įmonei „Verslomatas“, todėl išieškojimas dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo yra nukreipiamas į įmonės savininko ir jo sutuoktinės asmeninį turtą, nes įmonė įsteigta santuokos metu. Žemės sklypai, kuriems pareiškėjas prašo panaikinti areštą, dar iki bankroto bylos iškėlimo D. B. ir jo sutuoktinės buvo padovanoti D. B. broliui M. B.. Bankrutavusios IĮ „Verslomatas“ kreditorių susirinkimui pritarus bus kreipiamasi į teismą dėl šių dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis. Teismui patenkinus ieškinį šie žemės sklypai bus parduodami varžytynėse, gautos lėšos panaudotos įmonės kreditorių reikalavimams padengti, tarp jų ir įmonės kreditoriaus AB „Linas Agro“ 22 638,36 Lt dydžio finansiniam reikalavimui.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjo AB „Linas Agro“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi M. B. priklausantiems žemės sklypams, panaikinimo atmesti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra bankrutavusios D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ kreditorius, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 22 638,36 Lt.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ne tik kreditorius AB „Linas Agro“, bet ir kiti bankrutuojančios įmonės kreditoriai yra suinteresuoti, kad jų kreditoriniai reikalavimai būtų patenkinti iš bankrutavusios įmonės turto griežtai laikantis Įmonių bankroto įstatymo nustatytos tvarkos, todėl atsižvelgdamas į bankroto bylose dominuojantį viešąjį interesą, bei siekdamas nepažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip bankrutavusios IĮ „Verslomatas“ kreditorius, nėra bylos, kuri buvo prijungta prie bankroto bylos šalis, todėl manydamas, kad jo teises pažeidžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl pažeistų teisių gynimo.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas AB „Linas Agro“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – panaikinti 2010 m. birželio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones M. B. priklausantiems žemės sklypams, unikalūs Nr. 5310-0002-0238, Nr. 5310-0003-0024, Nr. 4400-1647-7551, Nr. 4400-1143-3071, Nr. 4400-1084-5440, Nr. 4400-1020-2190, esantiems Beinaičių k., Kėdainių r.

Apeliantas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurias pareiškėjas prašo panaikinti, buvo taikytos ne bankroto byloje, o kitoje civilinėje byloje dėl sandorių nuginčijimo, kuri Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi buvo nutraukta ieškovui UAB „Baltic Agro“ atsisakius nuo ieškinio. Apelianto nuomone, nutraukus bylą dėl sandorių nuginčijimo nebeliko jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones I. B., M. B. ir R. B. turto atžvilgiu, nes naujų reikalavimų M. B. bankroto byloje nėra pareikšta. AB „Linas Agro“ pažymėjo, kad yra išieškotojas vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. B.. Kadangi dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių M. B. žemės sklypams, vykdymo procese į šiuos žemės sklypus negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl AB „Linas Agro“ yra suinteresuotas apribojimų skolininko turtui panaikinimu. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl viešojo intereso ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų gynimo, kadangi po bankroto bylos iškėlimo beveik 3 metus jokių bylų dėl galimai nesąžiningų turto perleidimo sandorių iškelta nebuvo. Vienintelė byla dėl nesąžiningų turto perleidimo sandorių buvo nutraukta, o po jos nutraukimo kreditoriai su savarankiškais reikalavimais į teismą nesikreipė. Apelianto manymu, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių komitetas iki šiol nėra įpareigojęs bankroto administratoriaus ginčyti šiuos sandorius, todėl vien ketinimai ateityje reikšti ieškinius negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia išieškotojo AB „Linas Agro“ teises ir teisėtus interesus įstatymo nustatyta tvarka išieškoti priteistas lėšas iš skolininko M. B..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo bankrutuojančios D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ administratorius A. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė AB „Linas Agro“ atskirąjį skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis priimta griežtai laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atmestas pareiškėjo AB „Linas Agro“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo AB „Linas Agro“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skolininko M. B. turtui atmetė motyvuodamas tuo, kad turto arešto panaikinimas pažeis viešąjį interesą ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia aplinkybėmis, kad jis yra suinteresuotas apribojimų skolininko turtui panaikinimu bei tuo, kad nutraukus civilinę bylą, kurioje buvo taikytos prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės, neišliko teisinio pagrindo šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti skolininko M. B. turtui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė D. B. individualiai įmonei „Verslomatas“ iškelti bankroto bylą; bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirti A. T.; taikyti areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei kitam ilgalaikiam materialiam turtui, piniginėms lėšoms, uždraudžiant įmonei turtą parduoti, dovanoti ar kitais būdais perduoti disponuoti tretiesiems asmenims. 2010 m. rugpjūčio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme pradėta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B. ir R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) perduota nagrinėti D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui.

Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Minėto straipsnio antroji dalis numato, kad teismas gali panaikinti savo iniciatyva laikinąsias apsaugos priemones: kai būtina apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas gavo pareiškėjo AB „Linas Agro“ prašymą panaikinti skolininkui M. B. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui (šešiems žemės sklypams) pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą.

Pareiškėjas nėra civilinės bylos, kuri buvo prijungta prie D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ bankroto bylos, dalyvis, tačiau tai jam neužkerta kelio kreiptis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo į teismą.

Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, jeigu jo teisės pažeidžiamos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jis turi teisę kreiptis į teismą su atskiru pareiškimu dėl jo pažeistų teisių gynimo, t. y. arešto skolininko turtui panaikinimo ginčo teisenos nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi bei 149 straipsnio 1 ir 3 dalimis, į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo gali kreiptis tiek dalyvaujantys byloje asmenys, tiek kiti suinteresuoti asmenys bei byloje nedalyvaujantys asmenys, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas AB „Linas Argo“ ir nėra byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau jis yra suinteresuotas asmuo, kadangi nepaisant to, jog civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B. ir R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo jis nėra pareiškęs jokio materialaus reikalavimo, tačiau jo naudai yra vykdomas 22 638,36 Lt dydžio įsiskolinimo išieškojimas iš skolininko M. B., kurio turtas nurodytoje byloje yra areštuotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėjas AB „Linas Argo“ gali savo pažeistas teises ginti ginčo teisenos tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo AB „Linas Argo“ prašymą iš esmės. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynybos būdo ginčo teisenos tvarka yra tik rekomendacinio pobūdžio, neįpareigojantis pareiškėjo ginti savo galimai pažeistas teises būtent šiuo konkrečiu būdu bei neturintis įtakos prašymo išnagrinėjimui iš esmės rezultatui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, manydamas, kad skolininko turto areštu yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės, pagrįstai CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, kurio žinioje yra byla su prašymu panaikinti skolininko M. B. nekilnojamojo turto areštą.

Apeliacinis teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad nutraukus civilinę bylą, kurioje buvo taikytos prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės, neišliko teisinio pagrindo šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti skolininko M. B. turtui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas bankroto bylose dominuojantis viešasis interesas ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalimis klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas išsprendžia bylą išnagrinėjus iš esmės. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nuspręsta priimant galutinį teismo sprendimą, šis klausimas gali būti išsprendžiamas priimant nutartį.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Baltic Agro“ atsisakymą nuo ieškinio priimti ir civilinę bylą Nr. B2-324-198/2011 pagal ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B. ir R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo nutraukti. Spręsdamas klausimą dėl atsisakymo nuo ieškinio priėmimo ir bylos nutraukimo teismas nepasisakė dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Bylos duomenys nepatvirtina suinteresuoto asmens bankrutavusios D. B. IĮ „Verslomatas“ administratoriaus A. T. teiginių dėl kreipimosi į teismą dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog vien ketinimai ateityje reikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nesudaro pagrindo išvadai palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtoje byloje. Pagal bylos duomenis beveik per 3 metus nuo bankroto bylos iškėlimo bankrutavusios D. B. IĮ „Verslomatas“ administratorius nepasinaudojo galimybę ginčyti šiuos sandorius. Pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo bankrutavusios D. B. IĮ „Verslomatas“ administratorius A. T. nenurodė duomenų dėl minėtų sandorių konkretaus ginčijimo teisme.

Apeliacinis teismas dėl nurodytų aplinkybių sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones išnykus jų taikymo pagrindui.

Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, pareiškėjo AB „Linas Agro“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Linas Agro“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą M. B. priklausantiems žemės sklypams, unikalūs Nr. 5310-0002-0238, Nr. 5310-0003-0024, Nr. 4400-1647-7551, Nr. 4400-1143-3071, Nr. 4400-1084-5440, Nr. 4400-1020-2190, esantiems Beinaičių k., Kėdainių r.

Pranešti apie priimtą nutartį Turto arešto aktų registrui.

Teisėjas Kazys Kailiūnas