- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- I-295-57/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00094-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Stulpinienė, Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Vidos Stonkuvienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2011-02-08 sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-209-11 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. Ž. skundu nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos antrines teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-08 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-209-11 jai suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje ir paskirtas advokatas A. J. Pareiškėjos teigimu, ji nepasitiki paskirtu advokatu, nesutinka, kad jis atstovautų ją baudžiamojoje byloje, advokatas su ja nebuvo susisiekęs, nesusipažino su byla, neišdėstė savo pozicijos. Argumentuoja, kad Tarnyba, pažeisdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į jos siūlymą dėl konkretaus advokato ir užkirto galimybę turėti tinkamą gynėją, kuris jai priklauso pagal BPK 51 straipsnį. Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nurodyta, jog sprendimas galioja tik iki 2012-02-13, advokatas paskirtas tik jos atžvilgiu atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o ne iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla teisme, be to, advokatas Tarnybai nepateikė BPK 51 straipsnyje numatyto ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti jai advokatą. Teigia, jog toks sprendimas pažeidžia jos teises, nes turi papildomai rūpintis, kas ją atstovaus teisme. Nurodo, kad advokatas su ja nesudarė atstovavimo sutarties, kurioje būtų nurodyta advokato atsakomybė ir funkcijos. Argumentuoja, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo ar paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali jos teikti konkrečioje byloje. Taip pat nurodo, kad jai nepriimtinos skundžiamame sprendime nurodytos sąlygos, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas, jeigu ji nebendraus ir nebendradarbiaus su advokatu, pateiks neteisingus duomenis apie bylos esmę, turtą ir pajamas, kad privalės sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas numatytais atvejais ir kitos sąlygos. Teigia, jog tokia situacija žemina jos orumą, pažeidžia jos teises, varžo teisę turėti tinkamą gynėją, jai pablogėjo sveikata ir pan., todėl turi būti atlyginta jos patirta neturtinė žala 100 000 Lt ir 5 procentų metinės palūkanos( b.l. 5-10 ).
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja T. Ž. 2011-02-03 prašyme suteikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje nenurodė jokių bylos aplinkybių ir numerio, pateikė tik šaukimą atvykti pas tyrėją apklausai. Tarnyba, siekdama išsiaiškinti bylos aplinkybes, telefonu susisiekė su tyrėja ir tokiu būdu gavo detalesnę informaciją, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalimi. Argumentuoja, kad paskyrė pareiškėjai advokatą, dirbantį Klaipėdos mieste, įrašytą į antinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašą, o pareiškėjos teiginiai apie jo reputaciją yra tik jos pačios subjektyvi nepagrįsta nuomonė, kurios skleidimas turi piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba požymių. Nurodo, jog advokatas pareiškėjai paskirtas ne pagal BPK 51 straipsnio nuostatas, o pagal Įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, nes iki jo paskyrimo nebuvo gautas tyrėjos ar prokuroro nutarimas dėl gynėjo būtinumo, ir ne pati pareiškėja sprendžia, ar jai būtinas advokatas. Atsakovės teigimu, pareiškėjos reikalavimas, kad advokatas su ja sudarytų atstovavimo sutartį, taip pat nepagrįstas, nes antrinės teisinės pagalbos teikimo atveju teisės aktai nenumato sutarčių sudarymo. Antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindas baudžiamojoje byloje yra advokato orderis arba Tarnybos sprendimas. Argumentuoja, jog antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai paskyrė ikiteisminio tyrimo ir pirmos instancijos teismo stadijose, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos 2010-05-24 sprendimu Nr. 5 patvirtintomis rekomendacijomis, pagal kurias, siekiant užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimo efektyvumą, stabilumą, kokybę, ekonomiškumą, antrinės teisinės pagalbos teikimas skaidomas bylos stadijomis. Atsakovės teigimu, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad antrinė teisinė pagalba jai paskirta vienam konkrečiam procesiniam veiksmui – jos apklausai. Dėl pareiškėjos argumento, kad jai nepriimtinos skundžiamo sprendimo 6.2 ir 6.6 punktuose nurodytos sąlygos ir pareiškėjos pareigos, argumentuoja, jog šiuose punktuose atkartotos Įstatymo nuostatos ir niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių bei interesų. Sprendimo 6.2. punkto formuluotė identiškai atitinka VGTPĮ 23 str.1d. 1p. numatytą antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindą. Sprendimo 6.6. punkte pareiškėjai yra suteikiama informacija apie Tarnybos teises ir pareiškėjo pareigas antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo atveju. Šis sprendimo punktas atitinka tiek VGTPĮ įtvirtintas nuostatas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ( 19, 24 str., str. ), tiek teisingumo ministro patvirtintos rekomenduojamos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formos 6.6 punktą. Pažymi, kad visos sprendime nurodytos esminės sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, įtrauktos remiantis teisingumo ministro patvirtinta rekomenduojama sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo forma. Nurodo, kad skundžiamu Tarnybos sprendimu pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, kurioje ji įtariama nusikalstamos veikos padarymu, Tarnyba nepažeidė, o priešingai – padėjo pareiškėjai realizuoti jos teises įtvirtintas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 str.. 3 d., LR Konstitucijos 31 str.6 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. Pareiškėjos nuomonė apie jai paskirtą advokatą nėra pagrindas sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Taip pat argumentuoja, kad pareiškėjai Tarnybos sprendimas negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių, be to nėra civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų LR CPK 6.271, 6.249 - 6.250, 6.246 - 6.247 (b.l. 27-33).
Šalys į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotos tinkamai, todėl byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant ( ABTĮ 48 str. 3 d. ir 79 str.5 d. ).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-08 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-209-11 pareiškėjai T. Ž. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėja pripažinta įtariamąja pagal BK 290 straipsnį dėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo, ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme jai paskirtas advokatas A. J. (b.l. 11-12). Pareiškėja skundžia šį sprendimą, prašo įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą ir paskirti kitą advokatą bei priteisti jai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja prašymą pakeisti paskirtą advokatą kitu advokatu motyvuoja tuo, kad advokatas netinkamai atlieka savo pareigas, su ja nebendrauja, jos neatstovauja, kad advokatas paskirtas ne visam baudžiamajam procesui, o tik jos atžvilgiu atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip pat kad ji nesutinka su skundžiamame sprendime išdėstytomis jos pareigomis, ir advokatas nesudarė su ja sutarties, kurioje būtų nurodytos advokato pareigos.
Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji ginčija skundžiamą sprendimą iš esmės tuo, jog jos netenkina paskirtas advokatas A. J. Ji taip pat skundą motyvuoja teise turėti advokatą pagal BPK 51 straipsnį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į tarnybą prašydama pakeisti jai paskirtą advokatą. Taip pat nėra duomenų, kad ir advokatas būtų pateikęs tokį prašymą. Pareiškėja prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nurodė, jog prašo advokato, dirbančio Klaipėdos mieste (b.l. 34-38). Būtent toks advokatas jai ir buvo paskirtas. Pareiškėja prašymą pakeisti paskirtą advokatą kitu grindžia tuo, kad advokatas, jos teigimu, su ja nebuvo susisiekęs, nesusipažino su byla, neišdėstė savo pozicijos, jos neatstovauja ir nebendrauja, tačiau nei Tarnybai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų teiginius dėl advokato negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jai atstovauti. Priešingai, iš faktinės situacijos matyti, jog advokatas T. Ž. paskirtas 2011-02-08 sprendimu, o jau 2011-03-10 ji padavė skundą teismui. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja yra iš anksto neigiamai nusiteikusi prieš jai paskirtą advokatą ir pati net neketina su juo bendradarbiauti. Tai akivaizdu ir iš pareiškėjos skundo turinio. Tuo tarpu, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši nuostata suponuoja, kad asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuotas to paties įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslus ir suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Būtent šios įstatymo nuostatos, nustatančios pareiškėjos pareigas, yra perrašytos skundžiamame sprendime, su kurio punktais pareiškėja nesutinka. Dėl šios priežasties pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas dėl skundžiamo sprendimo nuostatų, įtvirtinančių jos pareigas, pakeitimo. Pareiškėjos argumentas, kad advokatas su ja nesudarė sutarties, kurioje būtų aptartos advokato pareigos, taip pat pripažintinas nepagrįstu. Tarnybos sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą bei jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas (Įstatymo 18 straipsnio 6 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Tarnybai nėra nustatyta pareiga pareiškėjo prašymu pakeisti paskirtą advokatą. Absoliučią teisę pasirinkti advokatą pareiškėja turėtų, jeigu pati sudarytų sutartį su advokatu ir mokėtų jam už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu, T. Ž. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią jai mokėti nereikia. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, tuo labiau negali būti absoliuti teisė pareiškėjai pačiai pasirinkti advokatą, teiksiantį jai antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjai argumentuojant, kad neužtikrinta galimybė jai turėti gynėją baudžiamojoje byloje pagal BPK 51 straipsnį, pažymėtina, kad šis straipsnis įtvirtina atvejus, kai gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas. Tai iš esmės yra atvejai, kad asmuo (įtariamasis, kaltinamasis) dėl objektyvių galimybių negali pats tinkamai gintis arba pats pasirūpinti savo gynėju. Tai asmens fiziniai, psichiniai trūkumai, kitos objektyvios priežastys (kalbos nemokėjimas), tam tikri baudžiamojo proceso ypatumai ir pan. T. Ž. nepriklauso nei vienam asmenų ratui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo atveju gynėjo dalyvavimas nėra būtinas. Pareiškėjai argumentuojant, jog nėra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuoto nutarimo, kuriuo gynėjo dalyvavimas būtų pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, jog tokio nutarimo ir neturi būti, o pareiškėjai advokatas paskirtas jos prašymu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Pareiškėja taip pat argumentuoja, kad advokatas skundžiamu sprendimu jai paskirtas tik ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, o pats ginčijamas sprendimas galioja tik vienerius metus. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, jeigu teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus, tarnybos praėjus metams nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos kasmet patikrina, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, remdamasi nauja metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų, praėjusių nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pabaigos, privalo pranešti pareiškėjui, kad šis turi deklaruoti savo turtą ir pajamas, jeigu nori toliau gauti antrinę teisinę pagalbą (18 straipsnio 9 dalis). Nors Įstatyme tiesiogiai ir nėra įtvirtintas sprendimo, kuriuo asmeniui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, galiojimo terminas, tačiau iš šių Įstatymo nuostatų akivaizdu, jog sprendimai yra peržiūrimi praėjus vieneriems metams nuo jų priėmimo patikrinant, ar nepasikeitė asmens turtinė padėtis, kuri yra vienas iš kriterijų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėjai sprendimu paskirtas advokatas iki 2012-02-13. Pareiškėjai argumentuojant, kad advokatas jai paskirtas ne visam baudžiamajam procesui, pažymėtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos (kurios nuostatai ir sudėtis patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-09-08 įsakymu Nr. 1R-347) 2010-05-24 sprendimu Nr. 5 patvirtintomis rekomendacijomis, pagal kurias, siekiant užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimo efektyvumą, stabilumą, kokybę, ekonomiškumą, antrinės teisinės pagalbos teikimas skaidomas bylos stadijomis: 1) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui pirmosios instancijos teisme; 2) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui apeliacinės instancijos teisme; 3) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui kasacinės instancijos teisme; 4) procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui vykdymo procese ir t.t. Be to, Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, jog antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Pareiškėjai pageidaujant vieno advokato visose proceso stadijose, Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją, ankstesnėje stadijoje (procesiniame veiksme) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam. Aiškinant šias normas lingvistiškai, pažymėtina, jog žodis „paprastai“ nereiškia būtinai ar privalomai.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad advokatas A. J. negali T. Ž. teikti antrinės teisinės pagalbos. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-08 sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-209-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti naują sprendimą ir paskirti kitą advokatą pareiškėjai nėra teisinio pagrindo, nes ginčijamu sprendimu T. Ž. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas. Pareiškėja teismui nepateikė jokių dokumentų ar kitokių įrodymų, kad sprendimu paskirtas advokatas, negalėtų jai teikti antrinės teisinės pagalbos.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civiliniame kodekse. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus keturis elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (Civilio kodekso 6.246 str.); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilio kodekso 6.247 str.); kaltę (Civilio kodekso 6.248 str.); teisės pažeidimu padarytą žalą. Šie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėja turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais – patirtu sukrėtimu, nemiga, širdies priepuoliais, depresija ir kt. Kadangi pareiškėja jokių įrodymų nepateikė, todėl darytina išvadą, kad atsakovo – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – veiksmuose nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.
Pareiškėja skundu prašo priteisti 5 procentų metinių palūkanų. Kaip jau minėta teismo sprendime, nenustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Pareiškėja prašo atsižvelgti į minėtus pažeidimus, akivaizdžiai trukdant siekti teisingumo byloje ir už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir teisių pažeidimą kreiptis į prokuratūrą, pranešant dėl tokių pažeidimų. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija pareiškėjos prašyme nurodytų pažeidimų nenustatė, todėl kreiptis į prokuratūrą nėra pagrindo.
Įvertinus visą bylos rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjos T. Ž. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.