Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Iš pateiktų gimimų liudijimų matyti, kad atsakovai A. A. ir R. J. yra nepilnamečių vaikų V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), R. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametei R. A. terminuotai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimo ir bylos medžiagos matyti, kad atsakovų šeima Skyriui tapo žinoma nuo (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesio, kai atsakovė R. J. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl atsakovo R. A. smurtavimo jos atžvilgiu vaikų akivaizdoje. Skyriaus darbuotojai nustatė, kad tėvai ne visuomet gali ir sugeba pasirūpinti vaikais be specialistų pagalbos. Atsakovas į namus parsivesdavo pašalinius asmenis, su jais girtaudavo, smurtaudavo prieš savo vaikus ir jų motiną, iš mokyklos buvo gauti pranešimai dėl vaikų pedikuliozės. Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl smurto, piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių trūkumo šeimoje. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovų šeimai Skyrius pagalbą teikė (duomenys neskelbtini) metais, socialinio darbuotojo identifikuotos pagrindinės problemos šeimoje – tėvų, tai yra motinos ir tėvo piktnaudžiavimas alkoholiu, socialinių įgūdžių stoka planuojant šeimos biudžetą (ima greituosius kreditus, negeba laiku mokėti paskolas), tėvas nedirba ir neieško darbo. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei skirtas socialinis būstas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Atvejo vadybos posėdžio metu nustatyta, kad atsakovams trūko socialinių ir tėvystės įgūdžių, dėl sveikatos problemų atsakovė R. J. negebėjo patenkinti vaikų poreikių, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, ji patirdavo psichologinį smurtą iš R. A. ir savo vaikų, šeimai trūko finansinio raštingumo. (duomenys neskelbtini) 17 val. 29 min. Skyrius elektroniniu paštu gavo pranešimą dėl neprižiūrimų R. A. ir R. J. vaikų. Pranešime buvo nurodyta, kad dienos metu socialinė darbuotoja ir atvejo vadybininkė, namuose rado vienus vaikus, namuose šalta, krosnis tik ką pakurta, vaikai dar nieko tą dieną buvo nevalgę (trečia valanda dienos) ir neturėjo maisto. Atsakovė kartu su sūnumi K. A. nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje, o vaikų tėvas didesnę laiko dalį praleido pas draugę (duomenys neskelbtini) rajone ir teigė, kad jam sudėtinga rūpintis dvejomis šeimomis. (duomenys neskelbtini) atliktas vaikų situacijos vertinimas ir nustačius realų pavojų ir apsaugos šeimoje augantiems vaikams poreikį, nepilnamečiai vaikai laikinai buvo apgyvendinti pas budinčią globotoją. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-2215-322/2020 davė leidimą paimti vaikus iš šeimos ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nepilnamečiams vaikams globėju (rūpintuoju) paskirtas Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, o vaikų globos (rūpybos) vieta nustatyta pas budinčią globotoją D. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Paėmus vaikus atsakovų šeimai buvo teikiama intensyvi pagalba. Iš ieškovė atstovės paaiškinimo, taip pat atsakovės paaiškinimo bylos nagrinėjimo metu matosi, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės buvo nepajėgi vykdyti mobiliosios komandos rekomendacijas, (duomenys neskelbtini) ji apgyvendinta Kelmės rajono socialinių paslaugų centro grupinio gyvenimo namuose, kur jai buvo teikiamos socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia paslaugos. Atsakovas, paėmus vaikus iš šeimos, su mobiliosios komandos vyriausiomis specialistėmis nebendradarbiavo, jų rekomendacijas vykdė tik iš dalies, nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, gyveno su kita šeima (duomenys neskelbtini) mieste.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

CK 3.179 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė R. J. su nepilnamečiais vaikais negyvena nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) dėl negalios nuo vaikystės neterminuotai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Atsakovė šiuo metu nesugeba pasirūpinti savo sveikata be kompetentingų specialistų pagalbos. Socialinei darbuotojai ir atvejo vadybininkei ji nurodė, jog nori, kad vaikai grįžtų gyventi į namus, tačiau supranta, kad negebės užtikrinti tinkamos jų priežiūros ir auklėjimo, nepavyks drausminti vaikų, nustatyti jiems elgesio ribas, užtikrinti jų ugdymosi poreikius ir saugumą. Atsakovė raštiškame paaiškinime nurodė, kad ji nori gyventi viena, tačiau nori turėti galimybę bendrauti su savo vaikais, mano, kad vaikams geriau augti pas globotoją. Atsakovė daug metų turi sveikatos problemų, dėl kurių ji nesėkmingai įgyvendina motinos valdžią. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas vaikus atskirti nuo atsakovės, nes ji dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl savo ligos, taip pat dėl socialinių įgūdžių stokos, o ne dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais bei su jais gyventi (CK 3.179 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas R. A. vaikams išlaikymo neteikia, neieško būsto, tinkamo gyventi kartu su vaikais, niekur nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, tačiau nėra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais, nes juos lanko, bendrauja su jais telefonu, atvykdamas į susitikimus su vaikais atveža lauktuvių. Pažymėtina, kad pradėjo lankyti pozityviosios tėvystės kursus ir psichologo konsultacijas, todėl netikslinga atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią, o pakanka tokią priemonę kaip tėvų valdžios apribojimas, taikyti laikinai.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).