Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-13071-484/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-22
Bylos Nr.: eI3-13071-484/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00777-2025-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: D. K.
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-13071-484/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00777-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminą (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. gegužės 17 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-368 (toliau – Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2028 m. gegužės 20 d.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad Privalomuoju nurodymu ji yra įpareigota atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 332,57 kv. m. iš rytinės ir vakarinės pusės – pašalinti su pamatu tvorą.

Pareiškėja pažymi, kad tvora pastatyta vienoje linijoje, kaip ir visų kitų toje gatvėje esančių žemės sklypų savininkų pastatytos tvoros. Inspekcijos pareigūnai atlikę patikrinimą, nustatė, kad visų toje gatvėje esančių žemės sklypų savininkų, tame tarpe ir pareiškėjos, ribos tiek iš rytinės, tiek ir iš vakarinės pusės patenka į valstybinės žemės sklypą.

Pareiškėja paaiškina, kad su pažeidimu sutinka ir siekia pašalinti pažeidimą, t. y. įteisinti valstybinės žemės, kurioje yra tvora, naudojimą.

Pareiškėjos teigimu, šiuo metu inicijuoti žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir prijungti su jos žemės sklypu besiribojančią valstybinės žemės sklypo dalį, ją iš valstybės įsigyjant nuosavybės teise (nusiperkant) bei tokiu būdu įteisinant minėtos žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumą, negali, kadangi paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje yra valstybinės žemės sklypas, statinio kadastriniai matavimai, įregistruoti viešajame registre – VĮ „Registrų centras“, yra klaidingi. Dėl klaidingai atliktų statinio – (duomenys neskelbtini) gatvė kadastrinių matavimų ji negali rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

Pareiškėja nurodo, kad statinys – (duomenys neskelbtini) gatvė priklauso Marijampolės savivaldybės administracijai. Anot pareiškėjos, ji galės inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu suformuoti įsiterpusius laisvos valstybinės žemės sklypus, numatant sujungimą su tiesiogiai besiribojančiu jos žemės sklypu, tik tada, kai Marijampolės savivaldybės administracija atliks statinio (duomenys neskelbtini) gatvėje kadastrinių matavimų tikslinimo veiksmus.

Pareiškėja prašymo argumentus grindžia Marijampolės savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 12 d. raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės Marijampolėje sklypo“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip statinio, kadastriniai matavimai yra atlikti klaidingai ir kad šiuo metu Marijampolės savivaldybės administracija atlieka naujus (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinius matavimus. Marijampolės savivaldybės administracija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai, Kadastrinių matavimų įregistravimas, gatvės sklypo suformavimas ir pertvarkymo projekto rengimas, sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo darbai atliekami pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir prognozuojama, kad minėti veiksmai užtruks apie 9-10 mėnesių.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji bendrai su kitais (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių žemės sklypų savininkais kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – MB) „Valdo archstudiją“ ir 2025 m. gegužės 5 d. sudarė Sutartį dėl detaliojo plano rengimo Nr. 25/1. MB „Valdo archstudija“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės detaliųjų planų keitimus, koreguojant (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo ribas ir nurodė, kad darbų atlikimo terminas 2 metai.

Pareiškėjos teigimu, Marijampolės savivaldybės administracijos atliekami veiksmai (atlikimo terminas 9-10 mėnesių), tiek ir po to jos atliekami veiksmai užtruks apie 34 mėnesius (10 mėn. + 24 mėn.), todėl prašo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 36 mėnesiams, jį numatant iki 2028 m. gegužės 20 d.

Pareiškėjos tvirtinimu, ji negali įvykdyti Privalomojo nurodymo iki nustatyto termino dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėja veikė bei veikia aktyviai, ėmėsi visų būtinų priemonių pašalinti Privalomuoju nurodymu duotus įpareigojimus, tačiau dėl šiuo metu atliekamų procedūrų per nustatytą terminą objektyviai nebuvo ir nėra galima minėtų veiksmų atlikti. Procedūrų atlikimas yra būtinas ir privalomas, procedūros yra griežtai reglamentuotos teisės aktais ir būtina laikytis nustatytos tvarkos (viešinimo, derinimo ir kt.), nustatytų terminų.

Pareiškėjos vertinimu, pažeidimų pašalinimas yra galimas ir užbaigus visas procedūras bus reali galimybė valstybinio žemės sklypo dalį, kurią ji naudoja, įsigyti (nupirkti) iš valstybės ir prijungti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pareiškėjos prašymą prašo spręsti vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais.

Inspekcija atsiliepime nurodo, kad žemės naudojimo valstybinė priežiūra – Inspekcijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Inspekcijos veiklą bei kompetenciją žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Priežiūros įstatymas), kurio 22 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta žemės naudojimo valstybinės priežiūros apimtis.

Inspekcijos organizuojamos ir vykdomos žemės naudojimo valstybinės priežiūros, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą baigtinį kriterijų sąrašą: 1) ar tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) ar vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; 3) ar nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; 4) ar žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.

Pažymi, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktu, privalo teikti privalomus nurodymus, jei patikrinimo metu nustato žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.

Inspekcijos teigimu, nagrinėjamu atveju žemės naudojimo tvarkos pažeidimas yra nustatytas, jis nėra ginčijamas ir turi būti pašalintas.

Inspekcijos vertinimu, pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jos siekį pašalinti dalį Privalomojo nurodymo, t. y. dėl naudojamos rytinėje pusėje 156,51 m² suformuotos valstybinės žemės ploto, kuris patikėjimo teise priklauso Marijampolės savivaldybei.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ir vakarinėje pusėje naudoja 176,06 m² ploto nesuformuotos valstybinės žemės, kurią Privalomuoju nurodymu yra įpareigota atlaisvinti. Tačiau pareiškėja nenurodo, kokių veiksmų ėmėsi šios nustatyto žemės naudojimo pažeidimo dalies pašalinimui. Byloje duomenų apie tai, jog yra atliekami aktyvūs veiksmai dėl likusios 176,06 kv. m užimtos nesuformuotos valstybinės žemės dalies suformavimo, išsipirkimo ar nuomos, nėra.

Pabrėžia, kad Inspekcija yra suinteresuota, kad žemės naudojimo pažeidimai būtų pašalinti kuo skubiau. Tai yra pagrįstas ir teisėtas Inspekcijos lūkestis, todėl pratęsiamas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimą.

Pareiškėjai pateikus papildomus duomenis, informaciją ar įrodymus, patvirtinančius siekį įvykdyti Privalomąjį nurodymą (įteisinti Privalomuoju nurodymu įpareigotą atlaisvinti neteisėtai naudojamą valstybinės žemės 176,06 kv. m plotą), ir teismui nusprendus pratęsti šio Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminą, Inspekcijos nuomone, prašomas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo terminus. Pareiškėjai į administracinę bylą nepateikus papildomų įrodymų, pagrindžiančių jos siekį įvykdyti Privalomąjį nurodymą pilna apimtimi, pareiškėjos prašymo prašo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje sprendžiamas pareiškėjos prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pagrįstumo klausimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. K. nuosavybės teise valdo 0,0657 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. gegužės 14 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2024 m. gegužės 16 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-284 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog Žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės naudojimo tvarką.

Patikrinimo akte nurodyta, kad Žemės sklypo savininkas nesilaiko nustatytos rytinės ir vakarinės Žemės sklypo ribos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Už Žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora, apjungianti sklypą į vieną plotą, kuriuo naudojasi išskirtinai tik Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Žemės sklypo savininkas savavališkai užėmęs ir naudoja rytinėje pusėje apie 156,51 m² ir vakarinėje pusėje apie 176,06 m² : iš viso 332,57 m² valstybinės žemės.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjai D. K. 2024 m. gegužės 17 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-368, kuriuo pareikalavo iki 2024 m. lapkričio 12 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 332,57 kv. m iš rytinės ir vakarinės pusės – pašalinti su pamatu tvorą.

Pareiškėja 2024 m. lapkričio 8 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Inspekcija 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. RE-571 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminą pratęsė iki 2025 m. gegužės 20 d.

Pareiškėja, nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2028 m. gegužės 20 d.

Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas.

Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar: 1) tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikomasi tikrinamam objektui nustatytų žemės servitutų; 3) vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; 4) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; 5) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.

Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas arba kreiptasi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija. Inspekcija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, turi pareigą pažeidimą padariusiam asmeniui pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Nurodymu nustatomas ne ilgesnis 6 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, tačiau šis terminas gali būti pratęstas Inspekcijos ar teismo sprendimu.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymas, kuriame reglamentuotas žemės naudojimo valstybinės priežiūros procesas, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir kt., įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. Todėl teisėjų kolegija, šioje byloje spręsdama pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, suformuota analogiško pobūdžio administracinėse bylose.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad Inspekcijai nurodžius statytojui savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/2014). Taigi nustačius, jog statytojas siekia įteisinti savavališką statybą, būtina išsiaiškinti priežastis, kliudančias statytojui laiku įvykdyti Inspekcijos nurodymus.

LVAT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš kurių – savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas). Žemės sklypas – tai žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Taigi, žemės savininkai ir kiti naudotojai turi Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą imperatyvią pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai.

Pareiškėja Patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme konstatuotų aplinkybių neginčija. Pareiškėja pripažįsta, kad valstybinėje žemėje, suformuotoje atskiru žemės sklypu, ir valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru sklypu, pastatė tvorą ir naudoja valstybinės žemės 332,57 kv. m plotą neturėdama tam teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės savivaldybės meras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktais, 6 straipsnio 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 24 straipsnio 5 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 247, 248 ir 249 punktais, Marijampolės miesto teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-229 „Dėl Marijampolės miesto bendrojo plano patvirtinimo“, 2024 m. kovo 27 d. priėmė potvarkį Nr. MV-238 „Dėl Marijampolės miesto dalies, apribotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvėmis, (duomenys neskelbtini) upeliu ir užstatyta teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės, detaliojo plano rengimo pradžios, finansavimo ir planavimo tikslų“ (toliau – Potvarkis).

Potvarkiu yra pradėtas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – Marijampolės miesto dalies, apribotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, (duomenys neskelbtini)upeliu ir užstatyta teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės, detaliojo plano rengimas (Potvarkio 1 punktas).

Potvarkio 2 punkte nustatyti planavimo tikslai: 1) detalizuoti Marijampolės miesto teritorijos bendrajame plane nustatytus teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus – sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, skatinančioms alternatyvių energijos šaltinių ir technologijų plėtrą, didinančioms energijos vartojimo efektyvumą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, numatyti teritorijos pertvarkymo galimybes, suformuojant racionalaus dydžio žemės sklypus ir / arba nustatant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus nustatyti ir / ar numatyti galimus žemės naudojimo būdus, atitinkančius Marijampolės miesto teritorijos bendrąjį planą, numatyti teritorijas želdynų plėtrai; 2) nustatyti planuojamos užstatyti teritorijos naudojimo reglamentus, suplanuoti optimalų susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklą, nustatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatyti susisiekimo ir inžinerinėms komunikacijoms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį; 3) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių ir Savivaldybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų.

Kaip matyti iš Potvarkio, planuojamos teritorijos plotas – ~ 51,7 ha.

Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 6 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 256.3.2 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Marijampolės savivaldybės mero 2024 m. kovo 27 d. potvarkį Nr. MV-238 „Dėl Marijampolės miesto dalies, apribotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, (duomenys neskelbtini) upeliu ir užstatyta teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės, detaliojo plano rengimo pradžios, finansavimo ir planavimo tikslų“, 2024 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. DV-237 „Dėl Marijampolės miesto dalies, apribotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, (duomenys neskelbtini) upeliu ir užstatyta teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės, detaliojo plano rengimo planavimo darbų programos patvirtinimo“ patvirtino Marijampolės miesto dalies, apribotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, (duomenys neskelbtini) upeliu ir užstatyta teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės, detaliojo plano rengimo planavimo darbų programą (toliau – ir Įsakymas).

Byloje ginčo, kad pareiškėjos naudojamas vakarinėje pusėje apie 176,06 m² valstybinės žemės plotas, nesuformuotas atskiru žemės sklypu, patenka į detaliuoju planu planuojamos teritorijos plotą – ~51,7 ha, patvirtintą Potvarkiu, nėra.

Pareiškėja 2025 m. gegužės 5 d. sudarė sutartį Nr. 25/1 su MB „Valdo archstudija“ dėl detaliojo plano parengimo, kurio tikslas – suprojektuoti teritorijos pertvarkymo sprendinius ir sudaryti sąlygas naudojamos tiek rytinėje, tiek vakarinėje dalyse valstybinės žemės, suformuotos atskiru žemės sklypu ir nesuformuotos atskiru žemės sklypu, įteisinimui.

Marijampolės savivaldybės administracija 2025 m. birželio 26 d. raštu Nr. SA-7249 (12.25 Mr) pareiškėjos atstovui pateikė informaciją, kad Marijampolės savivaldybės administracijai užbaigus Marijampolės miesto dalies, apribotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, (duomenys neskelbtini) upeliu ir užstatyta teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) rengimą, pareiškėjos atstovo nurodyti asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), turės galimybę susiformuoti jų šiuo metu neteisėtai naudojamus nesuformuotos valstybinės žemės plotus, iš vakarinės žemės sklypų pusės įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų ir rengiamu Detaliuoju planu formuojamų žemės sklypų, išsiperkant šiuos plotelius ir sujungiant su pagrindiniais tiesiogiai besiribojančiais žemės sklypais per šešis mėnesius nuo įsiterpusių žemės sklypų įsigijimo, kaip tai numatyta aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių penktame skirsnyje, bet tik tuo atveju, jeigu bus patikslinti Marijampolės miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai, pažymint šią teritoriją kaip mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną (šiuo metu galiojančiame Marijampolės miesto teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-229 „Dėl Marijampolės miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, savavališkai užimti valstybinės žemės plotai iš vakarų pusės patenka į ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, kuria išskiriamos urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės ir bendram naudojimui pritaikytų atskirųjų želdynų teritorijos) ir savavališkai užimti valstybinės žemės plotai atitiks įsiterpusio ploto sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 7 dalyje.

Marijampolės savivaldybės administracija 2025 m. birželio 26 d. raštu Nr. SA-7249 (12.25 Mr) pareiškėjos atstovą taip pat informavo, kad Marijampolės savivaldybės administracija yra pasirašiusi paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį su rengėjais dėl Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrųjų planų keitimo. Paslaugos turi būti atliktos per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutartis pasirašyta 2024 m. lapkričio 30 d.

Marijampolės savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. SA-11845 (12.7 E) nurodyta, kad Marijampolės savivaldybės administracija neprieštarauja dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo (duomenys neskelbtini) g., siekiant pakeisti teritorijoje galiojančius detaliuosius planus, suformuojant įsiterpusius žemės sklypus valstybinėje žemėje, numatant sujungimą su esamais kitos paskirties žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Marijampolės savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. SA-11845 (12.7 E) pažymėta, kad Marijampolės savivaldybės administracija teritorijų planavimo procesą pradės tik tuomet, kai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre bus įregistruoti atnaujinti (duomenys neskelbtini) gatvės statinio kadastro duomenys.

Taigi bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja aktyviai ir nuosekliai siekia pašalinti valstybinės žemės naudojimo pažeidimus ir valstybinės žemės naudojimą įteisinti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, nepaisant to, kad pareiškėja aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus Privalomajam nurodymui įvykdyti, t. y. įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Pareiškėjos teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi procedūrų, susijusių su valstybinės žemės naudojimo įteisinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę, mano, kad pareiškėjos prašomas Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo laikotarpis yra protingas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminas pratęstinas iki 2028 m. gegužės 20 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. K. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo patenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-368 įvykdymo terminą iki 2028 m. gegužės 20 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė