Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-874/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-14
Bylos Nr.
1-100-874/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-874/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09104-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.9.8; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei,mažamečio nukentėjusiojo atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,mažamečio nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą A. S.,kaltinamajai M. P.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. laikotarpiu nuo 2019-12-16 iki 2022-03-15, tikslus laikas nenustatytas, piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametį globotinį R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra, laikotarpiu nuo 2019-12-16 iki 2022-03-01, tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų sudavė nukentėjusiajam R. G. smūgius diržu per nugarą, sėdmenis, rankas, pešė už plaukų, vertė nukentėjusįjį klūpėti ant kelių, vadino žeminančiu žodžiu „durnius“, laikotarpiu nuo 2022-03-01 iki 2022-03-15, tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam R. G. ne mažiau kaip 5 smūgius diržu per nugarą, tempė ir suko kairę ausį, rankomis suėmusi už plaukų, išpešė nukentėjusiajam plaukų kuokštą, šaukė, sakydama, kad jis „durnius“, pirštais sugnybė ir nagais įdrėskė dešinį skruostą ir kaklą, liepė padėti ant stalo rankas ir diržu sudavė smūgius per pirštus, liepė klūpėti ant sužalotų kelių, 2022-03-15 nuskuto mašinėle jam plaukus, padarydama sužalojimus galvoje, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu: odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, kakle, pakaušyje, dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame momenyje, dešiniame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žande, smakre, nugaroje, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaros juosmeninėje srityje, kairėje klubinėje srityje, dešinio kelio-blauzdos srityje, kairio kelio-blauzdos srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniame petyje, nugaroje, odos nubrozdinimus atsidalinusiais šašais dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, smakre, veido dešinėje, dešiniame petyje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, nugaroje, be to, sistemingai naudodama fizinį ir psichinį smurtą, išskirdama nukentėjusįjį R. G. iš savo vaikų ir ribodama jam maistą, sukėlė mažamečiam globotiniui R. G. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8).

Kaltinamoji M. P. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, pripažino vieną kartą R. paklupdžiusi ir kirpimo mašinėle netyčia padariusi įbrėžimus, kai kirpo plaukus, taip pat vieną kartą „nusukusi“ ausį. Parodė, kad R. paėmė pas save 3 dienų amžiaus. Po to, vaiką atidavė biologinei mamai, gyveno pas močiutę. Ji R. prižiūrėdavo, duodavo valgyti. R. labai gerai sutardavo su jos vaikais. Kai R. pradėjo lankyti pirmą klasę, prasidėjo problemos su mokytoja R. S. Kilo konfliktas dėl pratybų sąsiuvinių, nes mokytoja liepė mamoms pačioms važiuoti pirkti pratybų. Ji parašė žinutę, kad mokytoja turėtų nupirkti pratybas. Prasidėjo „karas“, R. grįždavo nepadaręs pamokų, pradėjo vogti, terorizuoti vaikus, tačiau mokytoja jai to nepranešė. Apie tai sužinodavo iš kitos auklėtojos. R. S. be jos leidimo pradėjo leisti R. į būrelius, šis pradėjo jos visiškai nebeklausyti. Mokytoja paskambinusi sakydavo, kad ji privalanti R. nupirkti kompiuterį, telefoną. Ji nusprendė nebebendrauti su mokytoja, skambino socialinei darbuotojai. R. pradėjo ją kaltinti, kad jo mama neatvažiuoja, jį paliko. Kartą R. užrakino duris, kad ji neįeitų ir per langą šaukė, kad ji išeitų, kad nori gyventi su mama. Ji pastebėjo, kad kažkas negerai jos sūnui. Nuvažiavus pas daktarą paaiškėjo, kad jos sūnus jaučia didelę įtampą dėl R., nebenori, kad R. būtų jų namuose, grasino, kad išvažiuos iš namų. R. pradėjo mušti jos mažąjį sūnų. Dėl tokio elgesio ji skirdavo R. bausmes – ramiai pagulėti lovoje arba atimdavo kompiuterį, telefoną, neleisdavo žiūrėti televizoriaus. R. nebeturėjo nei kompiuterio, nei telefono, nes sudaužė pirmą vakarą į radiatorių. Nupirktus akinius R. tyčia sulaužė prie jos akių. R. jai šaukdavo „man nereikia, nieko nepirk, aš tavęs nekenčiu“. Metus laiko gyveno įtampoje, vedė R. pas psichologą. R. pasmaugė jos kačiukus, buvo išdaužęs langus, sukarpydavo patalynę, kažkam atiduodavo jos nupirktus daiktus. Ji apie tai sakė psichologui, koordinatorei, vaiko teisių specialistei. R. labai judrus, todėl buvo sužalojimai, su kuriais vaikas jau atvažiavo pas ją. R. ant rankos nudegimas atsirado, kai jos sūnus lygino drabužius, o R. pastarąjį erzino, vaikai susistumdė ir lygintuvas užkrito R. ant rankos. Paklupdžiusi R. buvo vieną kartą. Kiek kartų tempė R. už ausies nepamena, nes daug laiko praėjo. Diržu nemušė, neturi diržo. Gal su ranka uždavė, kiek kartų nepamena. Kodėl jos sūnus P. sako, kad ji mušė R. diržu, nežino. Kai R. pradėjo blogai elgtis, jai „trūko“ viskas. Jai niekas nepadėjo, buvo viena su trimis vaikais, sutuoktinis gyvena ir dirba užsienyje. Sutuoktinis nematė tų problemų, grįždavo savaitei ir vėl išvažiuodavo. Sudavė R. ranka, nes nebegalėjo, „trūko viskas“. Su R. nuolat konfliktuodavo, paskutinius metus – ištisai. R. pastoviai ant jos šaukė, rėkė, neklausė, išeidavo kada nori. Ji nesusivaldė, nežinojo ką daryti, nemiegojo naktimis, vartojo vaistus. R. globos neatsisakė, nes jį prižiūrėjo nuo gimimo. Kai R. sakė, kad nenori su ja gyventi, ji pastarajam siūlė susidėti daiktus ir išeiti. Siūlė R. važiuoti pas socialines darbuotojas ir pasakyti, kad nenori su ja gyventi, bet R. nenorėjo nei su ja būti, nei išvažiuoti. R. už plaukų nepešė, nes jų praktiškai nebuvo. Ji neturi ilgų nagų, negalėjo jam įdrėksti. Galėjo katinas įdrėksti, nes R. jį tampydavo. R. nesiplaudavo galvos, nesimaudė, atsirado labai daug pleiskanų, prasidėjo kažkokia odos liga. Ji paskambino privačiai daktarei Šiauliuose, pavardės nepamena, ir ši liepė R. nuskusti, vartoti vaistus, specialų šampūną. Pati skuto R. plaukus, nes vežti į kirpyklą buvo gėda, galva buvo su didžiausiais „lopais“ pleiskanų. Ji R. vadindavo „R. B.“ arba „princu“, niekada nevadino nei „durneliu“, nei R. Ji nuo pat R. atvažiavimo į šeimą kiekvieną sykį fotografavo ką daro valgyti, ką R. valgė, nes žinojo, kad R. skųsis dėl maisto. R. nuolat būdavo alkanas ir visada dėl to visiems skųsdavosi. Pirmą dieną, kai atsivežė, R. pradėjo slėpti maistą namuose – už radiatoriaus, po lova. Psichologas sakė, kad R. taip elgiasi, nes anksčiau negaudavo pakankamai valgyti. Ji R. maisto neribojo, nors buvo daktarės rekomendacijos riboti. Daktarės pavardės nepamena, dirbo V. N. klinikoje. Sutinka su psichiatrų išvada, kad abu vienas kitą „pribaiginėjo“, ištisai konfliktavo. Kodėl R. sako, kad ji pastarąjį skriaudė, nežino, negalima R. klausyti, jis fantazuoja. Ant kelių sužalojimai R. atsirado nuo ropojimo. Ji R. pasisodindavo virtuvėje ruošti pamokas, o jos sūnus būdavo kambaryje. Jai nuėjus į kitą kambarį, R. keliais ropodavo į vaikų kambarį arba prie televizoriaus. R. ropodavo keliais, kad nereikėtų daryti pamokų, kad pažiūrėtų televizorių, kompiuterį. Neatsistodavo, nes bijodavo, kad ji pamatys. Paskutiniu metu, kai pradėjo pyktis, ji iš viso nekreipė į R. dėmesio, ar yra kokie sužalojimai, nežiūrėdavo į nieką, nebedarydavo su R. pamokų. Jai su R. nesisekė susitvarkyti metus laiko. Niekur nesikreipė pagalbos, nes tikėjo, kad pati susitvarkys. R. giminės jai sakė „mesti jį lauk, nes iš jo vaiko nebus“, o ji gindavo, sakė, kad dar mažas, išaugs. Visada tikėjo, kad R. „persilauš“. Paskutiniu metu nusprendė, kad patylės abu, nebendraus kokią savaitę, gal bus geriau. Per Kalėdas, nepamena kuriais metais, nupirko R. telefoną, kaip ir savo vaikui, tačiau R. sudaužė telefoną į radiatorių tiesiog jos akyse. R. kompiuterį vežė tvarkyti 5 kartus, po to, trūko kantrybė ir atidavė socialiai remtinai šeimai. Pusryčių vaikai nevalgydavo, nes labai anksti keldavosi. Kai grįždavo iš mokyklos, apie 15 val., pasišildydavo ir pavalgydavo. Kai ji nedirbo, stengėsi pagaminti tam laikui, kada vaikai grįžta, kad būtų karštas maistas. Vaikai mokykloje pietus pavalgydavo ir namuose apie 15 val. Po to, vakarienę apie 19 val. Valgydavo visi kartu prie vieno stalo. Ji įdėdavo maistą į lėkštes. R. visada kartodavo, jei jam skanu būdavo. Miegoti eidavo 21 val. R. visą naktį valgydavo, nemiegodavo, eidavo į virtuvę, dažniausiai imdavo saldumynus. Ant nugaros R. randai liko, nes buvo susižalojęs supdamasis sūpynėmis. Tada R. buvo 7 ar 8 metai. Vyras padarė R. sūpuokles. Vieną sykį trūko „lenciūgas“ ir R. tiesiog nuskrido toli. Į medikus nesikreipė, nes niekas nelūžo. Tada ir atsirado randai. R. įlipdavo į medį ir šokdavo žemyn, visada susibraižydavo šakomis. Su civiliniu ieškiniu sutinka, nes vis tiek neturi iš ko mokėti. Jos vaikams nėra sužalojimų, nes didžiojo jos sūnaus nepaskriausi. Paskutiniu laiku jos sūnus labai su R. pykosi, bet nesimušė. Kaltę pripažįsta iš dalies, daug ko nepamena. Ji R. veždavo pas privačius gydytojus Šiauliuose, kurių pavardes atsisako viešinti. Apie problemas su R. niekam nesakė, nes savo problemų niekada nekelia į viešumą. Įvyko „lūžis“, pavargo, nebegalėjo daugiau. Kai pradėjo dirbti, taip gavosi, kad pradėjo nesutarti su R., pyktis, bet jo nemušė. Tik vieną kartą „susiūto“, ką tada padarė – nepamena. Daug ko nepamena, bet diržu nemušė. R. parodymuose daug netiesos. Prašo atsižvelgti į jos gyvenimo būdą, kad niekada nevartojo jokio alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų. Užtikrina, kad daugiau niekada tai nepasikartos.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. S. parodė, kad nuo 2022-04-08 su žmona yra R. globėjai. Paėmė R. iš budinčios globėjos. R. ant kiekvieno kelio buvo po dvi žaizdas, kurias reikėjo gydyti. Vežė pas daktarą. Per vasarą žaizdos užgijo, dabar yra likę tik randai. Dar pastebėjo ant nugaros linijinius randus, galimai nuo diržo ar dar nuo kažko. Taip pat matė randus ant rankų, buvo nuskusti plaukai. R. turi randelį ant pakaušio, bet sakė, kad tai nuo labai seniai. Yra nudegimas ant rankos nuo lygintuvo. Pirmą kartą su R. bendravo pas budinčią globėją. Vaikas buvo išsigandęs, nebendravo. Paskui buvo karantinas. Pasiėmė R., pabendravę tik du kartus. Buvo įspėti, kad gali būti sutrikimų su mityba, todėl buvo priruošę maisto, bet nieko neįprasto nepastebėjo. R. valgo nemažai, bet nepersivalgo. Saldumynai padėti spintelėje. Lyginant su kitais vaikais, R. mažai jų valgo. R. užmiega sunkiai, bet naktį miega kietai, neatsibunda. Kad R. slaptai valgytų ar kauptų maistą, nepastebėjo. R. turi problemų su dėmesio koncentravimu, buvo stipriai atsilikęs moksle. Dabar jau iš dalies savarankiškai daro namų darbus, vejasi su mokslais. R. nepažino laikrodžio, neturėjo laiko suvokimo, nemokėjo skaičiuoti pinigų, dabar išmoko. R. linkęs į hiperaktyvumą, lankosi pas psichologę, nes buvo tokia rekomendacija. Apie praeitį, gyvenimą pas kaltinamąją arba pas biologinę mamą, R. atsisako kalbėti. Jie turi katiną, su kuriuo R. sutaria gerai. Kartais R. pasako kažką iš praeities, bet bandant gilinti tą temą, „užsidaro“. Psichologės pozicija, kad po praeitį dabar geriau „nesikapstyti“. Stengiasi, kad vaikas būtų laimingas. Jų tikslas nėra, kad R. prisimintų praeitį. Iš pat pradžių nuvedė R. pas daktarą, prašė pažiūrėti galvą dėl pleiskanų, bet šeimos daktarė nieko blogo nematė. Vedė R. pas odos daktarą, prašė pažiūrėti ar ant vaiko galvos nėra kokių dermatitų. Daktaras nieko nerado. Šiuo metu R. plaukai pilnai ataugę. Maudytis R. nemėgsta kaip ir visi vaikai, bet kontroliuojant procesą, susitvarko. Mokykloje su kitais vaikais R. problemų nekyla, bet matyt dėl hiperaktyvumo, vaikai jo vengia. Kai R. elgiasi gerai, vaikai irgi su juo elgiasi gerai. Kad R. vogtų, nepastebėjo, jokių svetimų daiktų pas R. neranda. R. nėra nuolankus vaikas, bet jie to ir tikėjosi. R. specialiai daiktų nelaužo, turi telefoną, kompiuterį, kurie dar sveiki.

Posėdžio metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad dirba mokykloje socialine pedagoge. Kreipėsi į policiją dėl galimai fiziškai skriaudžiamo vaiko. Jai su kolega pietaujant, prie jų prisėdo R. G. Besišnekučiuojant ji atkreipė dėmesį, kad į praretėjusius vaiko plaukus, į rankas, į tai, kad R. labai daug valgė. R. rankos buvo tarsi patinę, atrodė keistai. R. sakė, kad užsigavo. Matėsi, kad vaikas vengia apie tai kalbėti. Po kiek laiko paklausus R. pasakė, kad buvo muštas globėjos. Su globėja ji bendravo tik vieną kartą, skambino, nes R. nuotolinio mokymo metu neprisijungė prie kompiuterio. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė aplinkybes. Po paėmimo iš M. P. šeimos, R. ryškiai pasikeitė, atrodė geriau, atsinešdavo pinigų, pirkdavo ką nori ir nebebuvo tokio beprotiško valgymo. Anksčiau R. suvalgydavo savo porciją ir dar kitų. Kaltinamoji jai nėra skambinusi pasitarti dėl problemų, mokykloje ji tik viena socialinė pedagogė.

Posėdžio metu apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad R. yra jo buvęs mokinys, buvo ir R. treneriu. Jam su kolege valgant valgykloje, prie jų prisėdo R. Pamatė, kad su vaiku kažkas ne taip. R. plaukai buvo išpešti, pakaušyje nebuvo plaukų. Kolegė paprašė R. pakelti rūbus, matėsi įbrėžimai. Tą dieną galvoje sužalojimų nepastebėjo. Tik kitą dieną gal buvo sužalojimas – plaukai buvo nukirpti ir lyg tai ausyje patempimas. Per treniruotes, po to, kai R. atėjo nebuvęs dvi savaites, pastebėjo, kad bėgdamas vaikas tempia koją. R. aiškino, kad griuvo, užsigavo. R. fiziškai nebegalėjo prabėgti, nors šiaip būdavo pakankamai judrus ir sportiškas vaikas. Valgykloje R. tiesiai nesakė, kad yra skriaudžiamas. Tik kitą dieną pas direktorių kažką sakė, kai socialinė pedagogė pasakė „R. tu ten negrįši, sakyk drąsiai“. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kad R. tą dieną atsisėdo prie jų stalo valgyti, daro prielaidą, kad vaikui reikėjo pagalbos, bet pats nieko nesakė, neprasitarė.

Posėdžio metu liudytoja apklausta D. R. parodė, kad 2022 m. kovo viduryje buvo gautas mokyklos pranešimas, jog R. G. galimai patiria globėjos smurtą. Su kolege, VTAS specialiste S. S., vyko į mokyklą susitikti su R. G. R. buvo nusiminęs, labai jaudinosi, pasakojo, kad globėja jį mušė diržu, kad rankų krumpliai grublėti nuo to, kad mušdavo per ant stalo padėtas rankas. Sakė, kad globėjos bijo, kad nebenori gyventi pas ją. R. parodė kelius, jie buvo su kraujosruvomis, surambėjusiomis nuospaudomis. R. įvardijo, kad tai yra nuo ilgo klūpėjimo kampe. Kairėje ausyje buvo sukrešėjusio kraujo žymė. R. sakė, kad dieną prieš globėja jam suko ir tempė ausį. Jam skaudėjo ir jis verkė. Dar sakė, kad tempė už plaukų, sakė, kad globėja rankomis suėmusi už plaukų jį pakelia ir rėkia „durnius“. R. nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, kad apžiūrėtų medikai. Buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš globėjos šeimos. Apie įvykį informavo policiją. Visiems globėjams yra teikiama globos koordinatoriaus pagalba. (Duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre yra globos koordinatorius ir psichologas. Bendravo su kaltinamosios vaikais, norėjo išsiaiškinti ar smurtą patiria ir jie. Vyresnysis kaltinamosios sūnus sakė, kad mama prieš juos nesmurtauja, kad jis su R. sutaria gerai. Pasakojo, kad R. elgiasi netinkamai, vagia maistą ir slepia po spinta, lova. Paklausus, kodėl R. taip elgiasi, atsakė, kad galbūt jo mama netinkamai elgėsi. Sakė, kad jam buvo gaila R., kai mama pastarąjį buvo paklupdžiusi į kampą. Tada jis prašė mamos, kad ši geriau R. paguldytų į lovą nusiraminti. Mažasis kaltinamosios sūnus sakė, kad R. negeras, pridūrė, kad mama mušė R. diržu per užpakalį. Sakė, kad jo mama nemuša. R. yra judrus vaikas, hiperaktyvus, bet nemano, kad jis meluotų. R. vežant iš mokyklos pas laikiną globėją, vaikas buvo atsipalaidavęs, pavalgęs. Paklausus kaip jį globėja vadina, R. atsakė, kad anksčiau buvo R., o dabar „durnius“. R. sakė, kad globėja po Naujų Metų pasidarė pikta.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose psichologu, R. teikė paslaugas, o su kaltinamąją tik žodžiu aptardavo darbinius klausimus. Globėja vaiką atveždavo iš anksto sutartu laiku, nuolatos intensyviai dalyvavo procese. Jis vertino R. adaptacijos globėjos šeimoje procesą, R. psichologinę būseną. R. tai buvo nauja patirtis, bet jis visai neblogai susitvarkė. R. aplinkoje buvo panašaus amžiaus vaikų, viskas atrodė normalu, įprasta kaip vaikui, prieš tai patyrusiam sunkių išgyvenimų, atskirtam nuo biologinių tėvų. R. jam nesiskundė, kad būtų globėjos skriaudžiamas. Nematė požymių, kad R. būtų skriaudžiamas fiziškai ar psichologiškai. Praėjo daug laiko, darbe buvo daug individualių konsultacijų, todėl detaliai visko negali atsiminti. Nepamena, kad R. globėja būtų skundusis konkrečiais negerais R. poelgiais. Su R. turėjo 5-7 konsultacijas ir dar, kai vaikas jau buvo paimtas iš M. P., važiavo pas budinčią globėją. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, naudojosi kortele ir teisingai nurodė tai, apie ką klausė tyrėja. Psichologinių konsultacijų metu globėja kalbėjo, kad vaikas nori daug valgyti ir jis paaiškino, kad kai vaikas ateina iš aplinkos, kur buvo ribojamas maistas ar buvo maisto trūkumas, tai normalu. Konsultacijų metu R. neišsakė smurto atvejų, jautėsi ganėtinai drąsiai. Kai atvyko į namus pas laikiną globėją A. V., padėjo R. stabilizuoti emocinę būseną, suprasti susiklosčiusią situaciją, padėti susitvarkyti su jausmais. Kiek pamena, R. lengvai įsiliejo į naują aplinką, noriai dalyvavo užsiėmime. Pamena, kad R. buvo trumpai nukirpti plaukai, sužalojimų nepamena. Po to, R. iškeliavo į kitą šeimą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tada galėjo naudotis turima medžiaga. Paskutinės konsultacijos metu R. neklausė apie smurtą, nes nenorėjo vaiko grąžinti į tą būseną. Jo darbas buvo tik padėti vaikui adaptuotis naujoje aplinkoje.

Posėdžio metu liudytoja apklausta R. S. parodė, kad buvo R. mokytoja, kol šis ėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Iš pradžių su kaltinamąja bendravo normaliai. Nuotolinio mokymosi metu kaltinamoji nemaloniai elgėsi su R., per nuotolinę pamoką pradėjo šaukti ant R., išgąsdino kitus vaikus. Tai buvo pirmasis incidentas. Tuo laikotarpiu, kai R. buvo primuštas, globėja jai pranešė, kad R. serga, bet R. jai sakė, kad nesirgo tomis dienomis, kai nebuvo mokykloje. R. buvo linksmas vaikas, gal šiek tiek padykęs, bet po ilgo nebuvimo mokykloje, atėjo šlubuodamas, matėsi, kad išpešti galvos plaukai, lyg muštos rankytės. Su socialine darbuotoja bandė kalbinti R., jį apžiūrėjo ir pamatė, jog keliai buvo „baisingi“. Labiau paklausinėjus R. pasakė, kad jam liepdavo ir klūpėti, ir gulėti lovoje, kad maisto neduodavo valgyti. Ji apie pusantrų metų buvo R. mokytoja. R. moka ir pameluoti, ir visokių aibių pridaryti, tačiau pasakymas, kad jam neduodavo valgyti, šiek tiek įtikino, nes vaikas po ilgo nebuvo mokykloje grįžo labai sulysęs. R. beveik visą mėnesį nebuvo mokykloje. Po to, atrodė labai sulysęs, plaukai išpešti. Anksčiau nebuvo pastebėjusi, kad R. būtų problemų su galvos oda, R. plaukai buvo vešlūs, gražūs. Grįžus po to mėnesio, R. emocinė būsena buvo pablogėjusi, vaikas tapo labai verksmingas. Kai vaikas labiau atsiskleidė, pasakė, jog buvo mušamas jei neklausydavo, o kai globėja išeidavo į darbą, pastarosios vaikai prižiūrėdavo, kad jis nepasiimtų valgyti. R. sakė, kad jį mušdavo ir ranka. Sakė, kad globėja norėjo diržu mušti ir kai namuose buvo dėdė, bet dėdė neleido. Ant R. kūno matėsi mušimo žymių, keliai nuo klūpėjimo buvo labai kruvini, nors vaikas sakė, kad bėgant pusbrolis pakišo koją ir jis griuvo. Apie valgymą R. būtent po to mėnesio ir sakė, anksčiau nėra sakęs, tik tiek, kad jis iš mokyklos parsinešdavo duodamus jogurtus. Jai skambino globėja ir prašė neduoti R. į namus neštis jogurtų, nes šis juos slepia tai po lova, tai po spinta. Paklausus ikimokyklinio ugdymo pedagogės ar R. taip valgydavo ir anksčiau, sužinojo, kad berniukas suvalgydavo po 2-3 porcijas antro patiekalo. Gyvenat pas globėją M. P., R. valgymas nepasikeitė, jis visada daug valgydavo. Jeigu draugai nemėgdavo kažkokio maisto, tai R. pasiimdavo ir suvalgydavo jų porcijas. Nukirptus plaukus ji pamatė kitą dieną, kai R. atėjo į mokyklą. R. plaukai buvo trumpai nuskųsti. Klausė R. kodėl, šis atsakė, kad teta nuskuto, kad geriau atrodytų. Matėsi, kad yra įdrėksta ir galvoje, ir ant kaklo, ant rankų. Pakėlus marškinėlius, matėsi, kad nugara mušta. R. sakė, kad teta mušė. R. pasakodamas neverkė, bet matėsi iš veido, kad nuliūdęs, balsas buvo drebantis, su baime. Po šių įvykių R. dar lankė klasę, o balandžio viduryje R. pasiėmė. Gyvenat pas laikiną globėją, R. atsigavo, tapo žvalesnis, linksmesnis, atviresnis, išmoko daugybos lentelę, namų darbai būdavo padaromi. Vagiliavimo fakto ji nepamena, tik teta skambino, sakydama, kad R. parsinešė pinigų. Buvo atvejis, kad R. prašė vaikų centų. Tada su vaikais aiškinosi, kad dalintis pinigais negalima. Globėja vienintelį kartą kreipėsi į ją, prašydama neduoti R. jogurtų, bet ji paaiškino, kad tai skiriama valstybės ir jie negali vaikui neduoti. Mokytoja dirba 29 metus ir tai pirmas kartas, kai matė taip sužalotą vaiką. R. mokykloje buvo kaip ir visi vaikai, draugiškas, su visais bendravo, nebuvo linkęs kažką daryti kitaip nei kiti vaikai. Kai pasakojo apie tetą, kad skriaudžia, R. buvo liūdnas, drebėjo lyg iš baimės.

Posėdžio metu apklausta liudytoja I. V. parodė, kad yra budinti globėja. R. G. 2022 m. kovo 16 d. buvo atvežtas pas ją ir gyveno iki balandžio vidurio. Vaikas buvo tylus, ramus. Iš pradžių R. visada parėjęs klausdavo ar gaus šiandien valgyti, o mėnesio gale jau buvo ramus, jei kažkas nepatikdavo, tai pasakydavo, kad šito nevalgys. Paklausus apie ankstesnę globėją, sakydavo, kad mušė, pešė plaukus, kad neduodavo jam valgyti. Gydė abiejų kojų kelius, nes buvo stiprus sužalojimas. R. sakė, kad vyresnysis globėjos vaikas pakišo koją ir jis pargriuvo. Labai skaudūs buvo sužalojimai ant kojų, ilgai gydė. R. sakė, kad ranką irgi vyresnysis globėjos vaikas lygintuvu sužalojo, bet netyčia. R. visur turėjo mėlynių, sakė, kad pargriuvo, atsitrenkė pats. Gydytojui rodė galvą, kurioje buvo toks „plėmas“. Buvusi globėja buvo pranešusi, kad tai gali būti galvos grybelis, bet gydytojas patikino, kad nėra jokio odos grybelio ir niekada nėra buvę. R. sakė, kad globėja pešdavo plaukus ir dar nagais draskydavo kaklą, veidą, žandus, liepdavo klūpėti ant kelių. Nepastebėjo, kad R. būtų linkęs fantazuoti. Vaikas tingėdavo daryti namų darbus, bet kad išsigalvotų kažką, nebuvo. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Posėdžio metu apklausta liudytoja S. S. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Gavę iškvietimą į mokyklą, nuvyko ir apklausė vaiką R. G. Vaikas papasakojo apie smurtą šeimoje. Iki iškvietimo į mokyklą, nebuvo gavę jokių duomenų, kad globėjos M. P. šeimoje vyksta kažkas negerai. 2022 m. sausio mėnesį bendravo su kaltinamąja ir R. Kai R. buvo nustatyta nuolatinė globa, pas globėją lankydavosi kartą metuose, o paslaugas šeimai teikė globos koordinatorė. Kai lankėsi sausio mėnesį, R. buvo linksmas, apie jokį smurtą nekalbėjo. Kai mokykloje apsiklausė R. kovo mėnesį, klausė kas pasikeitė per tuos kelis mėnesius, kas atsitiko. Vaikas įvardino, kad situacija šeimoje pradėjo keistis, globėjai įsidarbinus. Kai lankydavosi globėjos šeimoje, bendraudavo su vaiku, su globėja, jokių pastebėjimų nebuvo. Kai R. paėmė iš smurtaujančio patėvio ir biologinės mamos, vaikas buvo labai susigūžęs, prašė pagalbos, mažai bendravo, buvo išsigandęs, o globėjos šeimoje R. atsiskleidė, tapo linksmesnis, pradėjo keistis į gerąją pusę. Klausdavo ir globėjos, ir vaiko ar viskas gerai, ar reikia kokių paslaugų, globos centro užsiklausdavo kaip sekasi, jokių nusiskundimų iš niekur negavo. Ir mokyklos užsiklausdavo, ir medikų, kartą metuose darydavo užklausas visoms toms įstaigoms ir jokios informacijos, kad vaikas būtų skriaudžiamas ar neprižiūrėtas, negavo. Kai lankydavosi šeimoje, dažniausiai globėja išeidavo į virtuvę, o su vaiku kalbėdavosi svetainėje be globėjos. R. rodydavo žaislus, lovą. Po to, ateidavo globėja ir be R. su globėja pasikalbėdavo. Vaikas visada būdavo žvalus, jokių pastebėjimų, kad būtų kažkas negerai nebuvo. Kai R. matė mokykloje, vaikas buvo su smurto žymėmis. Vaiką apsiklausė, paėmė iš mokyklos ir nebegražino globėjai. Bendraujant su R., juo patikėjo, nes matėsi išrautų palukų žymės, ant rankų, ant nugaros smurto žymės. R. pasakojo, kad globėja diržu mušė, per rankas mušė, kad už plaukų tempė, kad ausį suko, į žandą su nagais įgnybė. Visos tos žymės buvo ir tikrai patikėjo, kad vaikas patyrė smurtą. Vaikas pasakojo ir apie maisto nedavimą, kad tik duoną ir vandenį gavo. Važiuojant automobiliu, R. jautėsi drąsiau, sakė, kad gal kažką ir valgydavo. Kai atvažiuodavo pas globėją, pažiūrėdavo virtuvėje, maisto būdavo pilna. Kai vykdavo aplankyti šeimą, dėl atvykimo su globėja laiką sutardavo iš anksto, kad vaikas būtų namuose, kad apsilankymas vyktų sklandžiai.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, bet jis sutinka duoti parodymus. Mano, kad kaltinimas yra nepagrįstas, šeimoje niekada nebuvo smurto. Mano, kad R. mokytoja „užsisėdo“ jo žmoną. Jis dalyvaudavo R. auklėjime, kai būdavo namuose. Jis dirba užsienyje du mėnesius, po to, 2-3 savaites ar mėnesį būna namuose. Auklėjant diržo nenaudoja. Grįžęs turi galimybę pasidžiaugti su vaikais – keliauja, žaidžia. Valgymo įpročiai šeimoje normalūs. Jeigu R. neklausydavo, turėdavo skaityti, pietų miegoti, penktadieniais neleisdavo filmukų žiūrėti, prie kompiuterio. Tokios buvo bausmės. Klūpėjimas kaip bausmė nebuvo taikoma, bent jis nepamena. Su R. globa buvo visko – ir gerai, ir kaprizų, ir pasipykdavo, ir tekdavo pabarti. Kai būna išvykęs, su šeima bendrauja kiekvieną vakarą vaizdo kameros pagalba. Kaltinime nurodytu laiku nebuvo namuose, po Naujų Metų išvyko dirbti į užsienį. Bendraudamas pastebėjo R. nudegintą ranką, daugiau nieko nepastebėjo. Kartais žmona sakydavo, kad nesusitvarko su R. dėl pamokų, dėl pinigų vogimo ir dėl maisto, kad pastoviai rasdavo už lovos primesta maisto likučių. Sutuoktinė jam nėra sakiusi, kad dėl R. yra psichologiškai išsekusi, kad jai labai sunku. Nėra buvę, kad jam matant sutuoktinė būtų norėjusi mušti R. Garantuoja, kad sutuoktinė nekėlė ir nekels rankos prieš vaiką.

Posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. parodė, kad dirba V. N. klinikoje gydytoja, kaltinamoji yra jos pacientė. R. kaltinamoji buvo atvedusi profilaktiškai prieš mokyklą. Vėliau R. jau atvedė kita globėja. Dėl vaiko mitybos sutrikimų kaltinamoji į ją nesikreipė, ji jokių rekomendacijų neteikė. Taip pat į ją nesikreipė dėl R. odos ar plaukų problemų.

Posėdžio metu liudytoja apklausta I. J. parodė, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio yra kaltinamosios šeimos globos koordinatorė. Kaltinamoji buvo atsakinga globėja, tarpininkavimo reikėjo tik santykiuose su mokykla, kai paskambino socialinė pedagogė ir pasakė, kad R. neprisijungia prie pamokų nuotoliniu būdu. 2020 m. rugsėjo mėnesį kaltinamoji kreipėsi dėl R. elgesio problemų, spalio mėnesį psichologas pradėjo teikti konsultacijas. 2021 m. gruodžio mėnesį vykusio susitikimo metu globėja suteikė informaciją, kad R. vagiliauja, prašo maisto iš kitų berniukų. Tada taip pat nukreipė pas psichologą B. Jos manymu M. P. labai atsakingai vykdė globėjos pareigas, maisto namuose būdavo daug. Ji ne kartą yra bendravusi su R. nedalyvaujant M. P. Berniukas buvo linksmas, žingeidus, daug kalbantis, tik paklausus apie biologinę mama, nutildavo. Jai buvo keista, kai sužinojo, kad R. paėmė iš globėjos šeimos dėl smurto. Kai 2022-03-16 vyko vaiko paėmimas, R. pasakė, kad susipyko su mama. Jos vertinimu vaiko išvaizda nebuvo pasikeitusi, tik plaukai nuskusti. R. sakė, kad mama nuskuto. M. P. namuose ji lankydavosi kartą per du mėnesius, kartais ir kas mėnesį. M. P. jai niekada nėra sakiusi, kad nesusitvarko su R., kad kas nors blogai. M. P. visada lankė visas programas, savipagalbą.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti mažamečio nukentėjusiojo R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Mažametis nukentėjusysis parodė, kad M. P. yra jo teta. Pas M. gyveno blogai, jį mušė diržu ir liepė klūpėti ant grindų. Su diržu mušė per nugarą, kiek kartų neatsimena. Jam skaudėjo, jis verkė. Kiek kartų liepė klūpėti kampe, nepamena. Jam skaudėjo kelius, buvo žymės ant „kelienų“, ilgai skaudėjo. Kai pradėjo gyventi pas tetą, iš pradžių to nebuvo. Galvoje jam buvo išpešti plaukai, juos pešiodavo M. Yra 10 kartų pešusi. Nepamena ar gydytojas jį apžiūrėjo. Teta yra vieną kartą gnybusi į žandą. Jam skaudėjo. Ant rankos yra nudeginta, pusbrolis netyčia uždėjo lygintuvą. Jis beveik nėjo į lauką, nes neleisdavo M., ant sūpynių nesisupo ir nuo jų nėra nukritęs. Valgyti jam nieko neduodavo, pavalgydavo du kartus mokykloje. Kai pusbroliai valgydavo, jam liepdavo gulėti lovoje. Katinas nėra jam nei įkandęs, nei sudraskęs. Pusbroliai su juo nežaisdavo. Jis kiekvieną dieną turėdavo klūpėti. N. tėtis gerai su juo elgdavosi, duodavo valgyti. Dėdė nematydavo, kai jis klūpėdavo, būdavo išvažiavęs į užsienį. N. yra nudeginęs jam lygintuvu ranką, yra pakišęs koją ir jis nugriuvo, skaudėjo kelius. M. yra sužalojusi jam rankas mušdama diržu, jam skaudėjo, verkė. Diržas buvo plonas, nepamena ar su sagtimi. Iš mokyklos parsinešdavo jogurtų, sūrelių, kad turėtų ką valgyti. Ant ausyčių sužalojimus padarė M., kirpdama plaukus įkirpo į vieną ausį. Jam skaudėjo. Anksčiau jį kirpdavo kirpykloje (1 t., b. l. 151–152);

Be pačios kaltinamosios dalinio prisipažinimo, duotų parodymų, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų M. P. kaltė, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 163 straipsnyje, įrodyta bylos medžiaga:

(Duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) klasės mokinio R. G.“, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 15 d. mokyklos valgykloje socialinė pedagogė G. K. atkreipė dėmesį į prie jų stalo atsisėdusio R. rankas ir plaukus. R. viršugalvio plaukai galimai buvo išrauti, rankų pirštukai patinę, ant kairės rankos matėsi nudegimo žymė. Paklausus vaiko kas nutiko pirštukams, šis atsakė, kad per pirštukus ir nugarą muša teta diržu. Klausinėjamas apie galimai patiriamą smurtą, R. atsargiai bandė išsisukinėti, tačiau padrąsintas pradėjo pasakoti apie tetos daromą psichologinį ir fizinį smurtą. Berniuko teigimu teta liepia eiti į kampą klūpėti arba į lovą gulėti. Ant berniuko kelių matėsi sužalojimo ar galimai klūpėjimo žaizdos. Buvo pastebėta, kad berniukas daug ir godžiai valgė. Paklaustas ar taip valgo ir namuose, atsakė, jog namuose visai nevalgo, nenori, o be to, jam ir draudžiama. Kovo 16 d. R. atėjo į mokyklą nuskustais plaukais, ant kairės ausies ir kairiojo skruosto matėsi įdrėskimo žymės. Berniukas pasakė, kad jam atliekant namų darbus, teta priėjo ir tempė už ausies bei žnybė į žandą. Berniukas nurodė, kad norėtų gyventi kitoje šeimoje. R. mokytojos R. S. teigimu, R. nuo mokslo metų pradžios neturėjo reikiamų sąsiuvinių ir sportinės aprangos iki spalio vidurio. 2022 m. sausio pabaigoje R. globėja M. P., atvykusi į mokyklą pasiimti R. iš sporto būrelio, pradėjo ant globotinio šaukti, išgąsdindama kitus šalia esančius vaikus, R. iš treniruotės grįžo išsigandęs ir verkdamas. M. P. nurodė, kad 2022 m. vasario 9–11 d. R. nuotolinėse pamokose nedalyvaus, tik atsiųs darbus. Darbus vaikas atsiųsdavo vakare apie 21 val., nors buvo sakoma, kad darbai turi būti atsiųsti iki 17 val. Nuo 2022 m. vasario 21 d. iki kovo 4 d. R. mokyklos nelankė, globėja pranešė, kad R. serga bronchitu. Kovo 7 d. R. į mokyklą atėjo sulysęs, labai išsigandęs, verksmingas, šlubavo, matėsi sumuštos rankytės, lyg išrauti plaukai (1 t., b. l. 28–35);

2022-03-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio patalpose kaltinamoji fiziškai ir psichiškai gniuždė mažametį globotinį R. G. ir padarė jam nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, smurtavo mažamečio atžvilgiu (1 t., b. l. 36–37, 39–52);

2022-03-16 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6IGP-937 nurodyta, kad bendraujant su R. G., vaikas paaiškino, jog teta sekmadienio vakare, einant miegoti, jį 5 kartus mušė diržu per nugarą. Jam skaudėjo, jis verkė. Anksčiau yra mušusi diržu per pirštus. Vakar teta nuskuto jam plaukus, nors jis nenorėjo. Taip pat, darant namų darbus, teta jam tempė ir suko kairę ausį. Jam skaudėjo, jis verkė. Teta abiem rankom paimdavo jį už plaukų ir pakeldavo nuo grindų, šaukdama „durnius“. Užvakar teta jam suspaudė nagais žandą, jam skaudėjo. Jam labai skauda keliai, kai teta paklupdo ant grindų ir liepia ilgai klūpėti. Teta neduoda jam maisto, leidžia paimti tik duonos ir vandens. Jis nori valgyti. Nenori gyventi pas tetą, nes jos bijo. Anksčiau teta jį vadindavo R., o dabar „durniumi“ (1 t., b. l. 96–99);

2022-03-16 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6IGP-930 nurodyta, kad bendraujant su N. P., vaikas paaiškino, kad su R. sutaria, nors šis elgiasi keistai, naktimis iš šaldytuvo paimtą maistą slepia po spinta, lova. Jo mama, supykusi dėl netinkamo elgesio, R. paguldo į lovą nusiraminti arba liepia skaityti bei rašyti. R. tai nepatinka, jis verkia. Yra matęs, kaip mama R. paklupdo į kampą. Jam R. būna gaila ir jis prašo mamos geriau skirti bausmę – pagulėti lovoje. Jo nei mama, nei tėvas nėra niekada mušę (1 t., b. l. 100–103);

2022-03-16 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6IGP-935 nurodyta, kad bendraujant su P. P., vaikas paaiškino, kad R. yra negeras, kad matė kaip mama mušė R. diržu per užpakalį. Jo mama nemuša (1 t., b. l. 104–107);

2022-03-17 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-498 nurodyta, kad 2022-03-17 globėja M. P. atsisakė nepilnamečio R. G. globos, R. nuo 2022-03-16 laikinai apgyvendintas (Duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre (1 t., b. l. 108–121);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 358/2022(04), kurioje nurodyta, kad R. G. mažiausiai 26 trauminių poveikių metu padaryti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kakle, pakaušyje, dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame momenyje, dešiniame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žande, smakre, nugaroje, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaros juosmeninėje srityje, kairėje klubinėje srityje, dešinio kelio-blauzdos srityje, kairio kelio-blauzdos srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniame petyje, nugaroje, odos nubrozdinimai atsidalinusiais šašais dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, smakre, veido dešinėje, dešiniame petyje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvos dešiniame antakyje, nugaroje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. R. G. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros; odos nubrozdinimai kakle, pakaušyje, dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame momenyje, dešiniame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žande, smakre, nugaroje, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, nugaroje padaryti prieš 3-5 paras ik apžiūros; odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaros juosmeninėje srityje, kairėje klubinėje srityje galėjo būti padaryti prie 5-7 paras iki apžiūros, odos nubrozdinimai atsidalinusiais šašais dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, smakre, veido dešinėje, dešiniame petyje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, nugaroje galėjo būti padaryti prieš 1-2 sav. iki apžiūros; odos nubrozdinimai dešinio kelio-blauzdos srityje galėjo būti padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros (1 t., b. l. 171–172);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1325/2022(04), kurioje nurodyta, kad R. G. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, dešinio kelio-blauzdos srityje padaryti kontaktuojant su bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais, šių sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir klausime nurodytomis aplinkybėmis (ilgas klūpėjimas ant grindų), sritis, kuriose nustatyti sužalojimai, veikiant spaudimo ir slydimo/trynimo jėgomis (1 t., b. l. 178);

ikiteisminio tyrimo metu apklausto specialisto išvadas pateikusio eksperto T. Š. parodymais, kad tiksliai pasisakyti dėl R. G. odos nubrozdinimų kairio kelio-blauzdos padarymo laiko nėra galimybės dėl uždegiminių pakitimų (1 t., b. l. 181–182);

teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto T. Š. parodymais, kad tvirtina duotas išvadas. R. G. yra nustatyta sužalojimų, kurie gali būti padaromi buku, kietu daiktu – katino nagu, o poveikis – dreskiant, slystant odos paviršiumi ir su juo kontaktuojant tuo pačiu metu. Tai būtų sužalojimai, kurių dydis pakankamai smulkus – 0,1–0,2 cm pločio ir panašūs odos nubrozdinimai. Tokie nubrozdinimai yra kairės plaštakos viduriniame paviršiuje (0,1 cm pločio), taip pat ir kakle, kaklo kairėje ir kaklo užpakaliniame paviršiuje. Kakle esantis nusibrozdinimas 1 cm į dešinę nuo pastarojo, kurio plotis 1,2 cm x 0,5 cm, katino nagu nebūtų padaryta. Taip pat dešinio užausio srityje 0,3 cm x 0,5 cm nubrozdinimas pakankamai platus, mažai tikėtina, kad būtų padarytas katino nagu. Taip pat dešinio liemens srityje 0,4 cm pločio nubrozdinimas negalėtų būti padarytas katino nagais. Kairės ausies kaušelio prievijoklio srityje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje su poodine kraujosruva, poveikis turėjo būti stipresnis, ne tik slystant kontaktuojant paviršiumi, turėjo būti kažkoks stipresnis kontaktas. Taip pat ir nugaroje, III šonkaulio aukštyje yra poodinė kraujosruva, kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje 0,5 cm x 1,2 cm plote. Labai daug sužalojimų. Didesnio pločio sužalojimai turėtų būti padaryti jau kitais daiktais, nes traumuojančios savybės platesnės, nei katės nagas. Viskas, kas turi aplinkinę poodinę kraujosruvą apie nubrozdinimą, jau kitokio kontakto poveikis, turi būti stipresnis trauminis poveikis. Sužalojimų, kurie turėtų konkrečią formą, specifinę diržo sagčiai, iš esmės nenustatyta, kad galima būtų kategoriškiau teigti, jog būtent diržu buvo padaryti. Smulkūs sužalojimai, 0,1 cm, 0,2 cm, smūgiuojant diržo sagtimi, mažai tikėtina, kad būtų padaromi, nebent segamąja dalimi braukiant, yra galimybė padaryti tokius sužalojimus. Tačiau, jeigu sagtimi būtų stipriai smūgiuojama per kūną, tai toje vietoje būtų ne tik nubrozdinimai, bet ir poodinė kraujosruva. Ant kelių R. G. yra nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, dešinio kelio blauzdoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimas gali būti padaromas iš karto arba gali tęstis, kai traumuojantis poveikis yra pakartotinis. Pradinėse gijimo stadijose skausmas jaustųsi pakankamai stiprus, todėl būtų faktorius keliais nešliaužioti. Tolimesnėse stadijose, kai jau pasidengia šašu, skausmas yra kitoks. Skausmas pakankamai stiprus faktorius, kad nešliaužioti. Jo apklausos metu vaikas aiškino, kad nugara ir plaštakų pirštai buvo sužaloti diržu, kad buvo sugriebta pirštais už kaklo, dešinio žando ir buvo priverstas klūpėti ant grindų. Sužalojimai kakle pagal vaiko paaiškinimą, galimi sugriebus pirštais už kaklo, konkrečiai nagais įbrėžiant. Kairės plaštakos odos nubrozdinimai, kaip ir minėjo galėjo būti padaryti kieta buka ribota diržo dalimi – sagties siaurąja metaline dalimi, kuri įsikiša į kitą diržo dalį ir panašiai. Odos nubrozdinamai su kraujosruvomis dešiniame peties užpakaliniame paviršiuje daugiau nugarinėje dalyje, taip pat nugaroje pečių šonkaulių aukštyje, iš esmės galėjo būti padaryti diržu. Diržu suduodant gali atsirasti poodinės kraujosruvos, šiuo atveju būtų galima paaiškinti sužalojimą šiuo daiktu. Nubrozdinimas dešinio žando srityje 1 cm dydžio, yra smuklus, plaštaka nebūtų galima padaryti tokio sužalojimo. Kiti sužalojimai – kairės plaštakos nubrozdinimas taip pat galėjo būti padarytas diržu įbrėžus, nesuduodant tiesioginio smūgio, slystant per tą sritį. Vaiko prieš apžiūrą nurodyti sužalojimo būdai iš esmės neprieštarauja nustatytiems sužalojimams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-143/2022, kuriame nurodyta, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu R. G. galėjo suprasti jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau aktyviai reaguoti į juos (apie galimai patiriamą smurtą pasisakyti kitiems suaugusiems ir prašyti jų pagalbos) jis negalėjo tiek dėl priklausomo santykio nuo įtariamosios, tiek dėl ankstesnių trauminių patirčių, kurių pasėkoje formavosi nesaugus jo prieraišumas (vaiko viduje nėra susiformavęs saugus aplinkinių vaizdas, kuris padėtų jam lengviau pasitikėti ir kliautis kitais); R. G. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu, t. y. duoti apie tai parodymų; ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodymų pilna apimtimi neduoda, ir tam didžiausią įtaką daro emocinė jo būsena (klausimai apie įtariamąją sukelia vaikui stiprų nerimą, su kuriuo jis tvarkosi atsiribodamas; R. G. nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą); nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis tomis aplinkybėmis, kurias R. G. pateikė apklausos metu; R. G. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8); šis sutrikimas kilęs sąsajoje su tiriamais įtariamosios M. P. veiksmais ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; polinkis fantazuoti R. G. nenustatytas – jis nepainioja vaizduotės turinio su realia patirtimi; padidintas įtaigumas R. G. taip pat nenustatytas (2 t., b. l. 19–29);

teisiamojo posėdžio metu apklaustos teismo vaikų ir paauglių psichiatrės ekspertės S. S. parodymais, kad atliko ekspertizę R. G. ir tvirtina savo išvadas. Ekspertizės metu įvertinus tiek bylos medžiagą, tiek psichikos būklės įvertinimą, tiek psichologinį įvertinimą, buvo nustatytas R. G. kitos reakcijos į stiprų stresą, susijęs su tiriamais M. P. veiksmais ir taip pat kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, kurių pradžia siejama su ankstesnėmis trauminėmis patirtimis. Nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas – nesunkus sutrikdymo laipsnis. Tai reiškia, kad sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, truko ilgiau nei 10 dienų. Pats sutrikimas – reakcija į stiprų stresą, pasireiškia ypatingai staigia nuotaikų ir emocijų kaita, neigimu, ryškiomis vengimo reakcijomis, ką matė ekspertizės metu. Tokios pat reakcijos buvo stebimos ir apklausos metu ir tai rodo staigų nuotaikų ir emocijų pasikeitimą, kalbant būtent apie vaiko gyvenimą M. P. namuose. Ekspertizės metu vaikas stengėsi nekalbėti, nes jam buvo per daug sunkus emocinis išgyvenimas, tačiau jisai savo patirtis atskleidė naudodamasis vaizdinėmis priemonėmis. Apibendrinus visus turimus duomenis buvo nustatyta būtent tokia diagnozė. Būtent santykyje su buvusia globėja ir pokalbiai apie ją ir gyvenimu kaltinamosios šeimoje, ir buvo stebimi simptomai, atitinkantys šį sutrikimą. Ekspertizės atlikimui vaikas atvažiavo gyvendamas jau kitoje aplinkoje, pas kitus globėjus, geriau besijaučiantis. Tačiau tos patirtys, kurias R. turėjo būtent kaltinamosios M. P. šeimoje, jam vis tik kėlė stresą ir įtampą, nerimą ir baimę, ir prisiminimus, tačiau laikui bėgant, tokiame mažiuje vaikai linkę stengtis nebegalvoti ir nebenorėti apie tai galvoti. Galimai buvo jo bandymas tokiu būdu tvarkytis su neigiamomis patirtimis. Apklausa buvo anksčiau atlikta ir jo emocinė sumaištis buvo dar pakankamai šviežia, kad jis galėtų apie ją kalbėti. Pati diagnozė nenurodo įvykio trukmės. Ekspertizės metu nenustatyti sutrikimai, dėl kurių R. negalėtų duoti parodymų;

teisiamojo posėdžio metu apklaustos teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės D. P. parodymais, kad atliko ekspertizę R. G. ir tvirtina ekspertizės akto išvadas. R. G. ekspertizės metu nekalbėjo apie įvykius, jam kilo stiprios emocijų reakcijos ir jis kartojo, kad nenori prisiminti blogų dalykų. Peržiūrėjus apklausos vaizdo medžiagą matyti, kad vaikas atsakinėjo pagal savo amžių, pagal savo gebėjimus vartoja jo amžių atitinkantį žodyną. Ji išvadoje rašė, kad pagal savo gebėjimus R. galėtų išsamiau kalbėti apie įvykius ir galimai daugiau papasakoti, bet jį gąsdina emocinė reakcija. Psichiatrė diagnozavo R. reakcijas į stiprų stresą ir tai yra stebima ekspertizės metu. Dėl emocinės būklės, kuri kyla R., kai jis yra klausinėjamas apie galimus bylos įvykius, jam yra sunku duoti parodymus pilna apimtimi. Stebint apklausą, vaikas pateikė aplinkybes pagal savo amžių, pagal savo žodyną, kažkokio poveikio vaikui nenustatyta. Atliekant vaiko mąstymo atminties tyrimą, irgi nenustatyta, kad jam būtų kažkokie sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų atgaminti faktinių aplinkybių. Atliekant mąstymo tyrimą nestebėta, kad vaikas painiotų vaizduotes, jų turinius su realia patirtimi, nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima remtis jo apklausa. Emocinė būsena, kylanti klausinėjant apie bylos įvykius, tikrai rodo, kad galimai buvo traumuojanti aplinka, nes reakcijos yra labai ryškios, jos tiesiog šiaip sau nekyla vaikui. Emocijos, judesys, nerimas – vaikas akivaizdžiai ribojasi. Iš pradžių nebuvo aišku ar būtent ta tema iššaukė tas reakcijas, todėl ekspertizės metu buvo kelis kartus nukreipiama, pvz., pradėjus kalbėti apie kaltinamąją, vaikas ribojasi, kartoja, kad nenori prisiminti blogų dalykų, jo reakcijos akivaizdžiai kyla. Tada norint vaiką šiek tiek nuraminti, užsiimama kita veikla – tuo kas vaikui ramu, malonu. Vaikas ne iš karto grįžta į tą būseną, jam reikia laiko, nes jis susitrikdo, bet po to, vėl atsigauna, dalyvauja. Bet vėl grįžus prie bylos temų, vėl stebimos tos pačios reakcijos, vaikas stipriai reaguoja. Ekspertizės atlikimas apima ne tik tiesioginį kontaktą su vaiku, bet ir bylos analizę. Ir iš liudytojų parodymų matyti, kad vaikas reaguodavo, kai kalba iškildavo apie kaltinamąją, kai mokykloje buvo su juo kalbama. Be to, yra atžymimi pokyčiai, kai buvo pakeista aplinka, kai vaikas atsirado pas kitus globėjus. Mokykloje pastebėjo, kad vaikas tapo drąsesnis, kad jo elgesys keičiasi. Tai irgi galima susieti, kad galimai aplinka, kurioje jis gyveno – kaltinamosios aplinka, galėjo būti traumuojanti. Kad nukentėjęs vaikas pats savo iniciatyva imtų kalbėti apie tai, ieškotų pagalbos ir inicijuotų pokalbį, vaikui nėra būdinga. Vaikas labiau gali reaguoti, kai jo yra klausiama, kai atkreipiamas dėmesys į tai, kas jam nutiko. Tada vaikas gali kai ką pasakyti, bet ir tai ribotai, priklausomai nuo to, kiek jis tuo metu saugiai jaučiasi. Pas R. labai nesaugus prieraišumas kalbant apie galimas traumas ir kaltinamosios aplinkoje, ir prieš tai buvusioje šeimoje. Vaikas „nešasi“ bagažą trauminio patyrimo, dėl kurio jam sunku būti drąsiam, pasitikėti, jausti, kad kita aplinka yra saugi, kad gali ieškoti pagalbos, kalbėti apie tai, kad jam yra sunku. Iš liudytoju apklausto psichologo parodymų susidaro įspūdis, kad psichologo tikslas konsultuojant nebuvo nukreiptas kalbėti apie trauminius patyrimus, tikslas buvo adaptacija, vaiko vertinimas. Jeigu vaikas nėra apie tai paklausiamas, psichologas gali ir nepamatyti, nes apsilankymai buvo pavieniai, nukreipti į kitus tikslus. Kaip R. seksis toliau, labai priklausys nuo to, kur jis dabar gyvena, su kuo gyvena, kaip jaučiasi, kokią pagalbą gauna. Jeigu vaikas yra saugioje aplinkoje, gauna reguliarią psichologinę pagalbą, ugdymo įstaigoje yra stebimas specialistų, reaguojama pagal jo būseną, tai tos pasekmės bus lengvesnės. Pagal atliktus tyrimus vertinat R. mąstymą, jis neturi patologijos, dėl kurios kažkaip fantazuotų ar maišytų realybę su kitais vaizdiniais ir vaizduotes. R. yra konkretesnio mąstymo, jo gebėjimai žemesni, jis nėra drąsus, nepuolantis šnekėti, uždaras. Neįmanoma išvaidinti tos emocinės būsenos, nes reakcijos labai akivaizdžios, aiškios, vaikas dėl tokios būsenos negali komunikuoti apie tai, kas tiksliai vyko. Reakcijos stiprios, vaikui kyla nemalonūs jausmai ir jis ribojasi;

ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais mažamečio liudytojo N. P. parodymais, kad M. P. yra jo mama, sutinka duoti parodymus apie mamą. R. G. yra jo pusbrolis. Mama ir R. nemėgsta vienas kito. Mamai atsibodo, nebepatiko, R. blogai elgėsi, todėl nebegyvena jų šeimoje. Jis gerai sutardavo su R., kartais pasipykdavo. R. laipiodamas po medžius buvo susižeidęs rankas, ausį. Kartais bėgiodamas yra atsitrenkęs, netyčia kaklą, koją ir alkūnę susižeidęs. Yra matęs įdrėskimus ant R. vienos ausies, kraujo įdrėskimus nežymius ant kojų, ant nugaros, veido, kai po medžius laipiojo. Matė sužalojamus ant žando ir ant kaklo. Tie sužalojimai dėl bėgiojimo lauke ir laipiojimo po medžius. Yra matęs, kad R. 2-3 kartus iškrito iš medžio. Jis buvo netyčia nudeginęs R. ranką, kai lygino drabužius, liko žymė. R. supdavosi ant sūpynių, yra nuo jų nušokęs. Tada R. išsinarino koją, būdavo mėlynės. R. nesiskųsdavo, kad skauda, tik verkdavo. R. neklausydavo jo šeimos ir jo. Atsikėlę valgydavo pusryčius, R. valgydavo su visa šeima, tada eidavo į autobusų stotelę. Grįžę iš mokyklos, darydavo pamokas ir žaisdavo. Po to, eidavo valgyti, žiūrėdavo filmus, eidavo į lauką žaisti. Grįžę iš lauko miegodavo pietų, po to, pavalgydavo. R. valgydavo kartu. R. keistai elgdavosi, žaisdavo vienas, sėdėdavo kampe, nenorėdavo eiti į lauką, sakydavo, kad jam nepatinka lauke. R. nenorėdavo žaisti, bet jie priversdavo. R. vogdavo maistą iš šeimos, nemėgo jų šeimos, norėdavo sugriauti šeimą. Yra matęs, kad R. maistą slėpdavo po spinta, lovos krašte. Matė kaip naktį R. ėmė maistą iš šaldytuvo. Mama matė, kad R. ima maistą iš šaldytuvo. R. negalima imti maisto iš šaldytuvo, nes jis nemoka pasidaryti. Yra matęs kaip R. ima pinigus. Jis nėra pakišęs kojos R., kad šis pargriūtų. Visa šeima kerpasi pas kirpėją Šiauliuose ir R. ten kerpasi. Mama kirpo plaukus R. dėl to, kad šis nesiplaudavo galvos, nesiprausdavo, buvo pleiskanų galvoje, todėl nenorėjo vesti pas kirpėją. Nėra matęs, kad R. būtų klūpėjęs namuose, nėra matęs R. galvoje išpešiotų plaukų. Mama juos vadina vardais – N., P., R. (2 t., b. l. 64–66);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos G. K. parodymais, kuriuos liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino davusi teisingus, kad 2022 m. kovo 15 d. mokyklos valgykloje, R. prisėdus prie jų staliuko valgyti, pamatė, kad vaiko viršugalvis yra praplikęs. Jos manymu plaukai negalėjo taip išslinkti dėl kažkokios ligos, jie atrodė lyg būtų išrauti. Taip pat pastebėjo, kad ant R. abiejų rankų pirštų yra pamėlynavimai, jie buvo lyg patinę. Pastebėjo ir žaizdelę, kuri atrodė kaip nudeginimas. R. pasakė, kad žaizdelė atsirado po to, kai brolis N. netyčia jam nudegino ranką lygintuvu, o kiti pamėlynavimai ir patinimai atsirado, kai teta diržu jam sudavė per rankų pirštus. Paprašius parodyti kitus sužalojimus, kuriuos jam yra padariusi teta, R. pakėlė maikutę ir ant nugaros parodė įdrėskimus, kurie, kaip teigė R., buvo padaryti, kai teta jam diržu sudavė per nugarą. 2022 m. kovo 16 d. valgykloje ji pastebėjo, kad R. galvos plaukai yra nuskusti. R. pasakė, kad jam plaukus nuskuto teta, teigdama, kad taip reikia, nors pats R. to nenorėjo. Ant R. galvos taip pat pastebėjo apie 5-7 cm ilgio žaizdelę, kuri atrodė kaip prakirtimas. R. paaiškino, kad teta netyčia užgavo su skutimo mašinėle. Ant R. kairės ausies pamatė sužalojimą, jau pasidengusį šašu. R. teigė, kad teta, ruošiant namų darbus, kovo 15 d. vakare suėmė jam už ausies ir ją patempė. Taip pat ant R. kaklo, pakaušio srityje, ji matė apibraižymų, kuriuos, kaip teigė vaikas, taip pat jam padarė teta. R. paklausus kokias dar bausmes teta jam skirdavo, vaikas atsakė, kad teta liepdavo jam klūpėti kampe ant medinių grindų. Vaikas pakėlė kelnes ir parodė savo „kelėnus“, ant kurių buvo žaizdos. R. teigė, kad žaizdos, ant kurių jau buvo užsidėję šašai, atsirado po to, kai jo brolis N. jam pakišo koją ir jis pargriuvo, o įspaudos, atrodančios, kaip žaizdos, atsirado nuo klūpėjimo. Tomis dienomis ji pastebėjo, kad R. suvalgydavo savo porciją ir dar pasiimdavo kitų vaikų porcijas. R. jai sakė, kad namuose nevalgydavo (2 t., b. l. 69–70);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. M. parodymais, kuriuos liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino davęs teisingus, kad iki 2022 m. kovo mėnesio jis nepastebėjo, jog R. būtų susižalojęs treniruočių metu, taip pat nematė jokių sužalojimų ant vaiko kūno matomų vietų. Pamena, kad R. po žiemos atostogų turėjo grįžti į mokyklą 2022 m. vasario 21 d., bet grįžo tik kovo mėnesio pradžioje. R. mokytoja R. S. jam pasakė, kad R. globėja pranešė, jog R. serga bronchitu ir į mokyklą neateis. Kai R. grįžo į mokyklą kovo mėnesio pradžioje, treniruotėse pastebėjo, kad vaikas yra labai nusilpęs, nebe toks judrus, susižalojęs koją. R. sakė, kad koją užsigavo namuose. 2022 m. kovo 15 d. mokyklos valgykloje, jam pietaujant kartu su G. K., prie jų prisėdo R. G. Jis pastebėjo, kad R. labai greitai ir noriai valgo, R. viršugalvyje buvo didelis plotas išrautų plaukų ir tame praplikime matėsi žaizda. Paklausus kas yra su jo plaukais, R. nedrąsiai, nuleidęs akis, atsakė, kad jam iškirpti plaukai. Paprašius R. parodyti rankas, pamatė mėlynes, raudonas žymes ant R. abiejų rankų pirštų. R. minėjo, kad susitrenkė pirštus, tačiau nieko konkretaus neįvardijo. G. paprašius parodyti nugarą, vaikas pakėlė megztuką ir ant nugaros jie pamatė ne vieną įbrėžimą. Vaikas atsakė, kad katė įbrėžė, kad pats susibraižė. Kai vaiko prašė pakomentuoti sužalojimus, šis atsakinėjo labai nedrąsiai, nuleidęs akis, „mėtydavosi“ teikdamas atsakymus. Tą pačią dieną G. dar bendravo su R. Jam paklausus kaip sekėsi, G. atsakė „čia žiauru“, daugiau nieko nekomentavo. 2022 m. kovo 16 d., jam būnant pas mokyklos direktorių kabinete, atėjo G. su R. R. buvo nuskusti galvos plaukai. Vaikas atsakė, kad jį nukirpo globėja. Pastebėjo, kad ausies srityje yra kaip paplėšimas, įdrėskimas. Vaikas iš pradžių sakė, kad įdrėskė katinas, o perklausus dar kartą, pasakė, kad globėja buvo suėmusi už ausies ir ją tempė. Dar pastebėjo, kad ant R. kaklo matėsi subraižymai, o viršugalvyje pastebėjo dar vieną žaizdelę, kuri atrodė kaip įdrėskimas. Vaikas pasakė, kad nenori grįžti pas globėją, sakė, kad buvo mušamas diržu sekmadienį, kad ruošiant pamokas, globėja tempė už ausies. Kai vaikas apsigyveno pas naują globėją, pirmas kelias dienas valgykloje dar godžiai valgydavo ir pasiimdavo kitų vaikų nesuvalgytas porcijas, tačiau praėjus kelioms dienoms pastebėjo, kad vaikas nuneša savo lėkštę net nesuvalgęs maisto. Matėsi, kad vaikas yra laimingas, besišypsantis, gyrėsi, kad globėja jam nupirko naujus batus, drabužius. R. demonstratyviai rodė ir džiaugėsi, kad globėja jam duoda pinigų, už kuriuos jis nusiperka tai, ko nori (2 t., b. l. 75–77).

Nors teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. P. savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino tik iš dalies, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinti bei ištirti įrodymai visiškai įrodo kaltinamosios kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo. Teismo nuomone kaltinamosios M. P. įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir 163 straipsnį, nes ji laikotarpiu nuo 2019-12-16 iki 2022-03-15, tikslus laikas nenustatytas, piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametį globotinį R. G., sistemingai naudodama fizinį ir psichinį smurtą, išskirdama nukentėjusįjį R. G. iš savo vaikų ir ribodama jam maistą, sukėlė mažamečiam globotiniui nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą – kitas reakcijas į stiprų stresą. Teismo nuomone iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamoji „ne mažiau dešimt kartų“ pešė nukentėjusįjį už plaukų, nes objektyviai ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytas tikslus skaičius kartų, kai kaltinamoji M. P. pešė nukentėjusįjį už plaukų.

Motyvuojamoji dalis

BK 163 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Terminas „ilgas laikas“ turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į vaiko amžių, jo fizinį ir protinį išsivystymą, gebėjimą savimi pasirūpinti ir kitas aplinkybes. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-1073/2021). Nustačius visus būtinus BK 163 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos požymius, svarstytina, kurie vaikui sukelti neigiami padariniai kvalifikuoti atskirai pagal kitus BK straipsnius ir taikomi pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymai (BK 135–140 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-1073/2021).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis. CK 3.163 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas). CK 3.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos tokios vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos, kaip užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji akivaizdžiai piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametį globotinį R. G.

Kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. iš jai pareikšto įtarimo pripažino tik vieną kartą R. trumpam paklupdžiusi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji jau pripažino daugiau kaltinime nurodytų aplinkybių, t. y., kad vieną kartą R. yra paklupdžiusi, kirpimo mašinėle netyčia padariusi įbrėžimus, kai R. kirpo plaukus, taip pat vieną kartą „nusukusi“ ausį. Vėliau kaltinamoji teisiamajame posėdyje duotų parodymų metu jau nurodė, kad nepamena kiek kartų tempė R. už ausies, nes daug laiko praėjo, taip pat jau pripažino, kad gal R. „uždavė su ranka, kiek kartų nepamena“. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad „metus laiko gyveno įtampoje“, „kai pradėjo pyktis, iš viso nebekreipė į R. dėmesio, ar yra kokie sužalojimai, nežiūrėdavo į nieką, nebedarydavo su R. pamokų“, „sudavė R. ranka, nes nebegalėjo, „trūko“ viskas“, „su R. nuolat konfliktuodavo, paskutinius metus – ištisai“, „su R. pykosi, bet jo nemušė, tik vieną kartą „susiūto“, ką padarė – nepamena“, „daug ko nepamena, bet diržu nemušė“. Kaltinamoji iš pradžių teismui teigė, kad apie patiriamas problemas globojant R., sakė psichologui, koordinatorei, vaiko teisių specialistei, vėliau, išklausiusi šių asmenų parodymus, jau teigė, kad apie problemas su R. niekam nesakė, nes savo problemų niekada nekelia į viešumą.

Kad kaltinamoji ilgą laiką piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametį globotinį R. G., sistemingai naudodama fizinį ir psichinį smurtą, ir tai sukėlė mažamečiam globotiniui nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys, kurie pripažįstami įrodymais – mažamečio nukentėjusiojo R. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, mažamečio liudytojo N. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų G. K., A. M., R. S., D. R., I. V., nukentėjusiojo dabartinio globėjo A. S. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados, tyrimą atlikusio ir specialisto išvadas pateikusio eksperto T. Š. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu ir tyrimą atlikusių bei išvadas pateikusių eksperčių S. S. bei D. P. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

Nors kaltinamoji nurodė, kad R. parodymuose daug netiesos, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. G. parodymais, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu išliko nuoseklūs. Vaikas iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė mokytojams G. K., A. M., R. S., Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms, ekspertui T. Š. prieš apžiūrą, ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad R. G. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu, t. y. duoti apie tai parodymų; nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis tomis aplinkybėmis, kurias R. G. pateikė apklausos metu; polinkis fantazuoti R. G. nenustatytas – jis nepainioja vaizduotės turinio su realia patirtimi; padidintas įtaigumas R. G. taip pat nenustatytas. Iš liudytojų duotų parodymų matyti, kad R. G. pasakojimai apie globėjos šeimoje patiriamą smurtą nesukėlė abejonių ir mokytojams, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant nukentėjusiojo R. G. kūno apžiūros metu rasti sužalojimai padaryti mažiausiai 26 trauminių poveikių metu, sužalojimų padarymo laikas nuo 1-3 parų iki 1-2 savaičių iki apžiūros. Apžiūra atlikta 2022-03-18, sužalojimai užfiksuoti iš esmės ant visų vaiko kūno dalių – galvos, kaklo, nugaros, rankų, kojų. Kaltinamoji teigė, kad R. buvo apdraskytas katino, susižalojo nušokdamas nuo sūpynių, laipiodamas po medžius. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas T. Š. nurodė, kad tik dalis smulkių įbrėžimų galėjo būti padaryti katino nagais, kad vaiko prieš apžiūrą nurodyti sužalojimo būdai iš esmės neprieštarauja nustatytiems sužalojimams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamoji nurodė, jog R. netinkamai elgdavosi su katinu, todėl šis jį apdraskė, nors dabartinis R. globėjas nurodė, kad jie taip pat turi katiną ir R. su juo elgiasi gražiai. Kaltinamoji nurodė, kad R. nuo 2022-02-21 nėjo į mokyklą, nes gana sunkiai sirgo, todėl mažai tikėtina, jog vaikas sirgdamas aktyviai žaidė, išdykavo kieme. R. mokytoja (R. S.) ir treneris (A. M.) parodė, kad R. po ilgo nebuvimo (atostogų ir ligos) į mokyklą grįžo labai nusilpęs, nebe toks judrus, šlubuodamas, tapo verksmingas. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis liudytojas N. P. nurodė, kad R. nenorėdavo eiti į lauką, sakydavo, kad jam nepatinka lauke. Todėl nėra pagrindo tikėti kaltinamosios parodymais, kad R. po ligos, kovo mėnesio pradžioje, kai oras lauke dar pakankamai šaltas, taip aktyviai žaidė, išdykavo kieme, jog susižalojo nušokdamas ar nukrisdamas nuo sūpynių ar laipiodamas medžiais, kai tuo tarpu mokykloje treniruotėse nebepajėgė sportuoti. Kaltinamoji taip pat teigė, kad nuo pat R. globos pradžios vaikas labai daug valgė, net naktimis imdavo maistą iš šaldytuvo, nešdavo iš mokyklos, slėpdavo maistą įvairiose vietose, nors maisto namuose visada būdavo pakankamai ir vaikas buvo tinkamai maitinamas. Iš liudytojos I. V. teisme duotų parodymų matyti, kad R., kai pradėjo gyventi pas ją, pirmomis dienomis iš tikrųjų labai daug valgydavo ir vis klausdavo „ar šiandien gaus valgyti“, tačiau vėliau jau net atsisakydavo maisto, kurio nelabai mėgdavo, nors iki tol to nebūdavo. Tai pastebėjo ir mokytojas A. M., apklausoje nurodydamas, kad R. apsigyvenus pas laikiną globėją, vaikas pirmas kelias dienas valgykloje dar godžiai valgydavo ir pasiimdavo kitų vaikų nesuvalgytas porcijas, tačiau praėjus kelioms dienoms pastebėjo, kad vaikas nuneša savo lėkštę net nesuvalgęs maisto. Dabartinis R. globėjas A. S. taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. apsigyvenus jų šeimoje, dėl vaiko valgymo nieko neįprasto nepastebėjo, R. valgo nemažai, bet nepersivalgo, lyginant su kitais vaikais, saldumynų valgo mažai. Todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad globėjos namuose jam nebuvo duodama maisto arba jo duodama nepakankamai ar nevisaverčio (R. teigė, kad jam namuose duodavo tik duonos ir vandens, kad pavalgydavo tik mokykloje). Kaltinamoji teigia, kad visada rūpinosi R. sveikata, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta R. šeimos gydytoja nurodė, jog R. kaltinamoji buvo atvedusi tik profilaktiškai prieš mokyklą, dėl vaiko mitybos sutrikimų, odos ar plaukų problemų, kaltinamoji į ją nesikreipė, ji jokių rekomendacijų šiais klausimais M. P. neteikė. Kaltinamoji posėdžio metu nurodė, kad visada kreipdavosi privačiai į tris gydytojus Šiaulių mieste, tačiau gydytojų pavardžių teismui nurodyti negalėjo. Vėliau kaltinamoji jau nurodė, kad „kai pradėjo pyktis, ji iš viso nekreipė į R. dėmesio, ar yra kokie sužalojimai“. Kaltinamoji tvirtino, kad R. paklupdžiusi kampe buvo tik vieną kartą, o sužalojimai ant vaiko kojų atsirado pastarajam nuolat šliaužiojant ant kelių. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas T. Š. nurodė, kad ant R. kojų nustatyti sužalojimai yra skausmingi ir skausmas turėjo sulaikyti vaiką nuo šliaužiojimo ant kelių. Be to, liudytojais teisme apklausta laikinoji R. globėja ir dabartinis globėjas nenurodė, kad R. būtų linkęs šliaužioti ant kelių, o R. žaizdas ant kelių teko gydyti ilgai, liko randai. Taip pat R. laikinoji globėja ir dabartinis globėjas nurodė, kad gydytojai apžiūrų metu nenustatė R. jokių problemų, susirgimų, susijusių su vaiko galvos oda, dėl kurių kaltinamoji teigė gavusi gydytojo rekomendaciją vaiką nuskųsti plikai, ką ir padarė prieš vaiko valią, kirpimo mašinėle neva netyčia netgi sužalodama vaiką. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms bendraujant su kaltinamosios biologiniais vaikais, N. P. nurodė, kad yra matęs, kaip mama R. paklupdo į kampą (1 t., b. l. 100–103), o P. P. nurodė, kad yra matęs kaip mama mušė R. diržu per užpakalį (1 t., b. l. 104 – 107). Kaltinamoji pati pripažino, kad jau metus laiko nesutarė su globotiniu, jų santykiai buvo įtempti, tačiau apie tai nei karto neužsiminė vaiko teises užtikrinančių institucijų atstovams ar globos koordinatorei.

Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris atlieka, pabrėžtina, nevienkartinius veiksmus, o sistemingai smurtauja prieš mažametį bei neužtikrina jam normalių gyvenimo sąlygų, suvokia tiek savo veikos pavojingumą, tiek tai, jog šia veika sukels pasekmes – ilgalaikį neigiamą poveikį vaiko socialinei adaptacijai ir funkcionavimui, taip pat, kad kils pasekmės vaiko sveikatai. Šiuo atveju byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių nuteistoji galėjo nesuvokti savo veikos, ilgą laiką besitęsusių veiksmų pobūdžio ar kad ji būtų turėjusi pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils. Tai reiškia, kad kaltinamoji M. P. nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia ir jos veikos kvalifikuojamos pagal BK 163 straipsnio, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus tinkamai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai). Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – M. P. neteista (2 t., b. l. 142), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 144–147), dirba (2 t., b. l. 149).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji neteista, iš dalies prisipažino savo kaltę, yra dirbanti, augina du mažamečius vaikus, mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, suteikiant kaltinamajai galimybę pasitaisyti. Įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams, nustatant pareigas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. P. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 177–178).

Mažamečio nukentėjusiojo R. G. įgaliotoji atstovė ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiškė kaltinamajai civilinį ieškinį dėl 7000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl M. P. nusikalstamų veikų R. G. patyrė fizinį skausmą, baimę, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Be to, R. G. konstatuojamas sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, kilęs sąsajoje su M. P. veiksmais ir jis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 158–159).

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Mažamečiam nukentėjusiajam R. G. kaltinamosios neteisėtais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Neabejojama, kad dėl dažno patiriamo fizinio ir psichologinio smurto, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, išgąstį, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, gėdą. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Nagrinėjamu atveju pakanka duomenų konstatuoti, kad nusikalstamomis veikomis pažeista viena iš vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių – R. G. sveikata.

Kaltinamoji dirba, dar yra pakankamai jauno amžiaus, todėl gali imtis visų įmanomų teisėtų priemonių finansinei naudai gauti ir tokių būdų nors šiek tiek kompensuoti globotiniui padarytą skriaudą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais manoma, kad 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam šiuo atveju atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Mažamečiam nukentėjusiajam R. G. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki pilnametystės nustatytinas jo atstovas pagal įstatymą A. S.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmenos su mažamečio nukentėjusiojo ir mažamečio liudytojo apklausų įrašais paliktinos byloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 30 d. pažymos matyti, jog už mažamečiam nukentėjusiajam R. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 795,71 Eur suma (3 t., b. l. 81). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mažamečio nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu buvo padaryti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, todėl jam pagrįstai buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, siekiant, jog nukentėjusysis turėtų kvalifikuotą atstovą ir būtų tinkamai atstovaujami jo interesai. Taigi, pripažinus M. P. kalta dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 163 straipsnyje, padarymo, iš jos valstybės naudai priteistinos nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, 163 straipsnyje, ir nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal BK 163 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. P. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, nustatant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmenas su įrašais palikti byloje.

Nukentėjusiojo R. G. įgaliotosios atstovės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti R. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš M. P., gim. (duomenys neskelbtini), 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos. Nukentėjusiajam R. G. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės nustatyti jo atstovą pagal įstatymą A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamosios M. P. valstybės naudai 795,71 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 71 ct) nukentėjusiajam R. G. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė