Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji M. P. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, pripažino vieną kartą R. paklupdžiusi ir kirpimo mašinėle netyčia padariusi įbrėžimus, kai kirpo plaukus, taip pat vieną kartą „nusukusi“ ausį. Parodė, kad R. paėmė pas save 3 dienų amžiaus. Po to, vaiką atidavė biologinei mamai, gyveno pas močiutę. Ji R. prižiūrėdavo, duodavo valgyti. R. labai gerai sutardavo su jos vaikais. Kai R. pradėjo lankyti pirmą klasę, prasidėjo problemos su mokytoja R. S. Kilo konfliktas dėl pratybų sąsiuvinių, nes mokytoja liepė mamoms pačioms važiuoti pirkti pratybų. Ji parašė žinutę, kad mokytoja turėtų nupirkti pratybas. Prasidėjo „karas“, R. grįždavo nepadaręs pamokų, pradėjo vogti, terorizuoti vaikus, tačiau mokytoja jai to nepranešė. Apie tai sužinodavo iš kitos auklėtojos. R. S. be jos leidimo pradėjo leisti R. į būrelius, šis pradėjo jos visiškai nebeklausyti. Mokytoja paskambinusi sakydavo, kad ji privalanti R. nupirkti kompiuterį, telefoną. Ji nusprendė nebebendrauti su mokytoja, skambino socialinei darbuotojai. R. pradėjo ją kaltinti, kad jo mama neatvažiuoja, jį paliko. Kartą R. užrakino duris, kad ji neįeitų ir per langą šaukė, kad ji išeitų, kad nori gyventi su mama. Ji pastebėjo, kad kažkas negerai jos sūnui. Nuvažiavus pas daktarą paaiškėjo, kad jos sūnus jaučia didelę įtampą dėl R., nebenori, kad R. būtų jų namuose, grasino, kad išvažiuos iš namų. R. pradėjo mušti jos mažąjį sūnų. Dėl tokio elgesio ji skirdavo R. bausmes – ramiai pagulėti lovoje arba atimdavo kompiuterį, telefoną, neleisdavo žiūrėti televizoriaus. R. nebeturėjo nei kompiuterio, nei telefono, nes sudaužė pirmą vakarą į radiatorių. Nupirktus akinius R. tyčia sulaužė prie jos akių. R. jai šaukdavo „man nereikia, nieko nepirk, aš tavęs nekenčiu“. Metus laiko gyveno įtampoje, vedė R. pas psichologą. R. pasmaugė jos kačiukus, buvo išdaužęs langus, sukarpydavo patalynę, kažkam atiduodavo jos nupirktus daiktus. Ji apie tai sakė psichologui, koordinatorei, vaiko teisių specialistei. R. labai judrus, todėl buvo sužalojimai, su kuriais vaikas jau atvažiavo pas ją. R. ant rankos nudegimas atsirado, kai jos sūnus lygino drabužius, o R. pastarąjį erzino, vaikai susistumdė ir lygintuvas užkrito R. ant rankos. Paklupdžiusi R. buvo vieną kartą. Kiek kartų tempė R. už ausies nepamena, nes daug laiko praėjo. Diržu nemušė, neturi diržo. Gal su ranka uždavė, kiek kartų nepamena. Kodėl jos sūnus P. sako, kad ji mušė R. diržu, nežino. Kai R. pradėjo blogai elgtis, jai „trūko“ viskas. Jai niekas nepadėjo, buvo viena su trimis vaikais, sutuoktinis gyvena ir dirba užsienyje. Sutuoktinis nematė tų problemų, grįždavo savaitei ir vėl išvažiuodavo. Sudavė R. ranka, nes nebegalėjo, „trūko viskas“. Su R. nuolat konfliktuodavo, paskutinius metus – ištisai. R. pastoviai ant jos šaukė, rėkė, neklausė, išeidavo kada nori. Ji nesusivaldė, nežinojo ką daryti, nemiegojo naktimis, vartojo vaistus. R. globos neatsisakė, nes jį prižiūrėjo nuo gimimo. Kai R. sakė, kad nenori su ja gyventi, ji pastarajam siūlė susidėti daiktus ir išeiti. Siūlė R. važiuoti pas socialines darbuotojas ir pasakyti, kad nenori su ja gyventi, bet R. nenorėjo nei su ja būti, nei išvažiuoti. R. už plaukų nepešė, nes jų praktiškai nebuvo. Ji neturi ilgų nagų, negalėjo jam įdrėksti. Galėjo katinas įdrėksti, nes R. jį tampydavo. R. nesiplaudavo galvos, nesimaudė, atsirado labai daug pleiskanų, prasidėjo kažkokia odos liga. Ji paskambino privačiai daktarei Šiauliuose, pavardės nepamena, ir ši liepė R. nuskusti, vartoti vaistus, specialų šampūną. Pati skuto R. plaukus, nes vežti į kirpyklą buvo gėda, galva buvo su didžiausiais „lopais“ pleiskanų. Ji R. vadindavo „R. B.“ arba „princu“, niekada nevadino nei „durneliu“, nei R. Ji nuo pat R. atvažiavimo į šeimą kiekvieną sykį fotografavo ką daro valgyti, ką R. valgė, nes žinojo, kad R. skųsis dėl maisto. R. nuolat būdavo alkanas ir visada dėl to visiems skųsdavosi. Pirmą dieną, kai atsivežė, R. pradėjo slėpti maistą namuose – už radiatoriaus, po lova. Psichologas sakė, kad R. taip elgiasi, nes anksčiau negaudavo pakankamai valgyti. Ji R. maisto neribojo, nors buvo daktarės rekomendacijos riboti. Daktarės pavardės nepamena, dirbo V. N. klinikoje. Sutinka su psichiatrų išvada, kad abu vienas kitą „pribaiginėjo“, ištisai konfliktavo. Kodėl R. sako, kad ji pastarąjį skriaudė, nežino, negalima R. klausyti, jis fantazuoja. Ant kelių sužalojimai R. atsirado nuo ropojimo. Ji R. pasisodindavo virtuvėje ruošti pamokas, o jos sūnus būdavo kambaryje. Jai nuėjus į kitą kambarį, R. keliais ropodavo į vaikų kambarį arba prie televizoriaus. R. ropodavo keliais, kad nereikėtų daryti pamokų, kad pažiūrėtų televizorių, kompiuterį. Neatsistodavo, nes bijodavo, kad ji pamatys. Paskutiniu metu, kai pradėjo pyktis, ji iš viso nekreipė į R. dėmesio, ar yra kokie sužalojimai, nežiūrėdavo į nieką, nebedarydavo su R. pamokų. Jai su R. nesisekė susitvarkyti metus laiko. Niekur nesikreipė pagalbos, nes tikėjo, kad pati susitvarkys. R. giminės jai sakė „mesti jį lauk, nes iš jo vaiko nebus“, o ji gindavo, sakė, kad dar mažas, išaugs. Visada tikėjo, kad R. „persilauš“. Paskutiniu metu nusprendė, kad patylės abu, nebendraus kokią savaitę, gal bus geriau. Per Kalėdas, nepamena kuriais metais, nupirko R. telefoną, kaip ir savo vaikui, tačiau R. sudaužė telefoną į radiatorių tiesiog jos akyse. R. kompiuterį vežė tvarkyti 5 kartus, po to, trūko kantrybė ir atidavė socialiai remtinai šeimai. Pusryčių vaikai nevalgydavo, nes labai anksti keldavosi. Kai grįždavo iš mokyklos, apie 15 val., pasišildydavo ir pavalgydavo. Kai ji nedirbo, stengėsi pagaminti tam laikui, kada vaikai grįžta, kad būtų karštas maistas. Vaikai mokykloje pietus pavalgydavo ir namuose apie 15 val. Po to, vakarienę apie 19 val. Valgydavo visi kartu prie vieno stalo. Ji įdėdavo maistą į lėkštes. R. visada kartodavo, jei jam skanu būdavo. Miegoti eidavo 21 val. R. visą naktį valgydavo, nemiegodavo, eidavo į virtuvę, dažniausiai imdavo saldumynus. Ant nugaros R. randai liko, nes buvo susižalojęs supdamasis sūpynėmis. Tada R. buvo 7 ar 8 metai. Vyras padarė R. sūpuokles. Vieną sykį trūko „lenciūgas“ ir R. tiesiog nuskrido toli. Į medikus nesikreipė, nes niekas nelūžo. Tada ir atsirado randai. R. įlipdavo į medį ir šokdavo žemyn, visada susibraižydavo šakomis. Su civiliniu ieškiniu sutinka, nes vis tiek neturi iš ko mokėti. Jos vaikams nėra sužalojimų, nes didžiojo jos sūnaus nepaskriausi. Paskutiniu laiku jos sūnus labai su R. pykosi, bet nesimušė. Kaltę pripažįsta iš dalies, daug ko nepamena. Ji R. veždavo pas privačius gydytojus Šiauliuose, kurių pavardes atsisako viešinti. Apie problemas su R. niekam nesakė, nes savo problemų niekada nekelia į viešumą. Įvyko „lūžis“, pavargo, nebegalėjo daugiau. Kai pradėjo dirbti, taip gavosi, kad pradėjo nesutarti su R., pyktis, bet jo nemušė. Tik vieną kartą „susiūto“, ką tada padarė – nepamena. Daug ko nepamena, bet diržu nemušė. R. parodymuose daug netiesos. Prašo atsižvelgti į jos gyvenimo būdą, kad niekada nevartojo jokio alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų. Užtikrina, kad daugiau niekada tai nepasikartos.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. S. parodė, kad nuo 2022-04-08 su žmona yra R. globėjai. Paėmė R. iš budinčios globėjos. R. ant kiekvieno kelio buvo po dvi žaizdas, kurias reikėjo gydyti. Vežė pas daktarą. Per vasarą žaizdos užgijo, dabar yra likę tik randai. Dar pastebėjo ant nugaros linijinius randus, galimai nuo diržo ar dar nuo kažko. Taip pat matė randus ant rankų, buvo nuskusti plaukai. R. turi randelį ant pakaušio, bet sakė, kad tai nuo labai seniai. Yra nudegimas ant rankos nuo lygintuvo. Pirmą kartą su R. bendravo pas budinčią globėją. Vaikas buvo išsigandęs, nebendravo. Paskui buvo karantinas. Pasiėmė R., pabendravę tik du kartus. Buvo įspėti, kad gali būti sutrikimų su mityba, todėl buvo priruošę maisto, bet nieko neįprasto nepastebėjo. R. valgo nemažai, bet nepersivalgo. Saldumynai padėti spintelėje. Lyginant su kitais vaikais, R. mažai jų valgo. R. užmiega sunkiai, bet naktį miega kietai, neatsibunda. Kad R. slaptai valgytų ar kauptų maistą, nepastebėjo. R. turi problemų su dėmesio koncentravimu, buvo stipriai atsilikęs moksle. Dabar jau iš dalies savarankiškai daro namų darbus, vejasi su mokslais. R. nepažino laikrodžio, neturėjo laiko suvokimo, nemokėjo skaičiuoti pinigų, dabar išmoko. R. linkęs į hiperaktyvumą, lankosi pas psichologę, nes buvo tokia rekomendacija. Apie praeitį, gyvenimą pas kaltinamąją arba pas biologinę mamą, R. atsisako kalbėti. Jie turi katiną, su kuriuo R. sutaria gerai. Kartais R. pasako kažką iš praeities, bet bandant gilinti tą temą, „užsidaro“. Psichologės pozicija, kad po praeitį dabar geriau „nesikapstyti“. Stengiasi, kad vaikas būtų laimingas. Jų tikslas nėra, kad R. prisimintų praeitį. Iš pat pradžių nuvedė R. pas daktarą, prašė pažiūrėti galvą dėl pleiskanų, bet šeimos daktarė nieko blogo nematė. Vedė R. pas odos daktarą, prašė pažiūrėti ar ant vaiko galvos nėra kokių dermatitų. Daktaras nieko nerado. Šiuo metu R. plaukai pilnai ataugę. Maudytis R. nemėgsta kaip ir visi vaikai, bet kontroliuojant procesą, susitvarko. Mokykloje su kitais vaikais R. problemų nekyla, bet matyt dėl hiperaktyvumo, vaikai jo vengia. Kai R. elgiasi gerai, vaikai irgi su juo elgiasi gerai. Kad R. vogtų, nepastebėjo, jokių svetimų daiktų pas R. neranda. R. nėra nuolankus vaikas, bet jie to ir tikėjosi. R. specialiai daiktų nelaužo, turi telefoną, kompiuterį, kurie dar sveiki.

Posėdžio metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad dirba mokykloje socialine pedagoge. Kreipėsi į policiją dėl galimai fiziškai skriaudžiamo vaiko. Jai su kolega pietaujant, prie jų prisėdo R. G. Besišnekučiuojant ji atkreipė dėmesį, kad į praretėjusius vaiko plaukus, į rankas, į tai, kad R. labai daug valgė. R. rankos buvo tarsi patinę, atrodė keistai. R. sakė, kad užsigavo. Matėsi, kad vaikas vengia apie tai kalbėti. Po kiek laiko paklausus R. pasakė, kad buvo muštas globėjos. Su globėja ji bendravo tik vieną kartą, skambino, nes R. nuotolinio mokymo metu neprisijungė prie kompiuterio. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė aplinkybes. Po paėmimo iš M. P. šeimos, R. ryškiai pasikeitė, atrodė geriau, atsinešdavo pinigų, pirkdavo ką nori ir nebebuvo tokio beprotiško valgymo. Anksčiau R. suvalgydavo savo porciją ir dar kitų. Kaltinamoji jai nėra skambinusi pasitarti dėl problemų, mokykloje ji tik viena socialinė pedagogė.

Posėdžio metu apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad R. yra jo buvęs mokinys, buvo ir R. treneriu. Jam su kolege valgant valgykloje, prie jų prisėdo R. Pamatė, kad su vaiku kažkas ne taip. R. plaukai buvo išpešti, pakaušyje nebuvo plaukų. Kolegė paprašė R. pakelti rūbus, matėsi įbrėžimai. Tą dieną galvoje sužalojimų nepastebėjo. Tik kitą dieną gal buvo sužalojimas – plaukai buvo nukirpti ir lyg tai ausyje patempimas. Per treniruotes, po to, kai R. atėjo nebuvęs dvi savaites, pastebėjo, kad bėgdamas vaikas tempia koją. R. aiškino, kad griuvo, užsigavo. R. fiziškai nebegalėjo prabėgti, nors šiaip būdavo pakankamai judrus ir sportiškas vaikas. Valgykloje R. tiesiai nesakė, kad yra skriaudžiamas. Tik kitą dieną pas direktorių kažką sakė, kai socialinė pedagogė pasakė „R. tu ten negrįši, sakyk drąsiai“. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kad R. tą dieną atsisėdo prie jų stalo valgyti, daro prielaidą, kad vaikui reikėjo pagalbos, bet pats nieko nesakė, neprasitarė.

Posėdžio metu liudytoja apklausta D. R. parodė, kad 2022 m. kovo viduryje buvo gautas mokyklos pranešimas, jog R. G. galimai patiria globėjos smurtą. Su kolege, VTAS specialiste S. S., vyko į mokyklą susitikti su R. G. R. buvo nusiminęs, labai jaudinosi, pasakojo, kad globėja jį mušė diržu, kad rankų krumpliai grublėti nuo to, kad mušdavo per ant stalo padėtas rankas. Sakė, kad globėjos bijo, kad nebenori gyventi pas ją. R. parodė kelius, jie buvo su kraujosruvomis, surambėjusiomis nuospaudomis. R. įvardijo, kad tai yra nuo ilgo klūpėjimo kampe. Kairėje ausyje buvo sukrešėjusio kraujo žymė. R. sakė, kad dieną prieš globėja jam suko ir tempė ausį. Jam skaudėjo ir jis verkė. Dar sakė, kad tempė už plaukų, sakė, kad globėja rankomis suėmusi už plaukų jį pakelia ir rėkia „durnius“. R. nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, kad apžiūrėtų medikai. Buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš globėjos šeimos. Apie įvykį informavo policiją. Visiems globėjams yra teikiama globos koordinatoriaus pagalba. (Duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre yra globos koordinatorius ir psichologas. Bendravo su kaltinamosios vaikais, norėjo išsiaiškinti ar smurtą patiria ir jie. Vyresnysis kaltinamosios sūnus sakė, kad mama prieš juos nesmurtauja, kad jis su R. sutaria gerai. Pasakojo, kad R. elgiasi netinkamai, vagia maistą ir slepia po spinta, lova. Paklausus, kodėl R. taip elgiasi, atsakė, kad galbūt jo mama netinkamai elgėsi. Sakė, kad jam buvo gaila R., kai mama pastarąjį buvo paklupdžiusi į kampą. Tada jis prašė mamos, kad ši geriau R. paguldytų į lovą nusiraminti. Mažasis kaltinamosios sūnus sakė, kad R. negeras, pridūrė, kad mama mušė R. diržu per užpakalį. Sakė, kad jo mama nemuša. R. yra judrus vaikas, hiperaktyvus, bet nemano, kad jis meluotų. R. vežant iš mokyklos pas laikiną globėją, vaikas buvo atsipalaidavęs, pavalgęs. Paklausus kaip jį globėja vadina, R. atsakė, kad anksčiau buvo R., o dabar „durnius“. R. sakė, kad globėja po Naujų Metų pasidarė pikta.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose psichologu, R. teikė paslaugas, o su kaltinamąją tik žodžiu aptardavo darbinius klausimus. Globėja vaiką atveždavo iš anksto sutartu laiku, nuolatos intensyviai dalyvavo procese. Jis vertino R. adaptacijos globėjos šeimoje procesą, R. psichologinę būseną. R. tai buvo nauja patirtis, bet jis visai neblogai susitvarkė. R. aplinkoje buvo panašaus amžiaus vaikų, viskas atrodė normalu, įprasta kaip vaikui, prieš tai patyrusiam sunkių išgyvenimų, atskirtam nuo biologinių tėvų. R. jam nesiskundė, kad būtų globėjos skriaudžiamas. Nematė požymių, kad R. būtų skriaudžiamas fiziškai ar psichologiškai. Praėjo daug laiko, darbe buvo daug individualių konsultacijų, todėl detaliai visko negali atsiminti. Nepamena, kad R. globėja būtų skundusis konkrečiais negerais R. poelgiais. Su R. turėjo 5-7 konsultacijas ir dar, kai vaikas jau buvo paimtas iš M. P., važiavo pas budinčią globėją. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, naudojosi kortele ir teisingai nurodė tai, apie ką klausė tyrėja. Psichologinių konsultacijų metu globėja kalbėjo, kad vaikas nori daug valgyti ir jis paaiškino, kad kai vaikas ateina iš aplinkos, kur buvo ribojamas maistas ar buvo maisto trūkumas, tai normalu. Konsultacijų metu R. neišsakė smurto atvejų, jautėsi ganėtinai drąsiai. Kai atvyko į namus pas laikiną globėją A. V., padėjo R. stabilizuoti emocinę būseną, suprasti susiklosčiusią situaciją, padėti susitvarkyti su jausmais. Kiek pamena, R. lengvai įsiliejo į naują aplinką, noriai dalyvavo užsiėmime. Pamena, kad R. buvo trumpai nukirpti plaukai, sužalojimų nepamena. Po to, R. iškeliavo į kitą šeimą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tada galėjo naudotis turima medžiaga. Paskutinės konsultacijos metu R. neklausė apie smurtą, nes nenorėjo vaiko grąžinti į tą būseną. Jo darbas buvo tik padėti vaikui adaptuotis naujoje aplinkoje.

Posėdžio metu liudytoja apklausta R. S. parodė, kad buvo R. mokytoja, kol šis ėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Iš pradžių su kaltinamąja bendravo normaliai. Nuotolinio mokymosi metu kaltinamoji nemaloniai elgėsi su R., per nuotolinę pamoką pradėjo šaukti ant R., išgąsdino kitus vaikus. Tai buvo pirmasis incidentas. Tuo laikotarpiu, kai R. buvo primuštas, globėja jai pranešė, kad R. serga, bet R. jai sakė, kad nesirgo tomis dienomis, kai nebuvo mokykloje. R. buvo linksmas vaikas, gal šiek tiek padykęs, bet po ilgo nebuvimo mokykloje, atėjo šlubuodamas, matėsi, kad išpešti galvos plaukai, lyg muštos rankytės. Su socialine darbuotoja bandė kalbinti R., jį apžiūrėjo ir pamatė, jog keliai buvo „baisingi“. Labiau paklausinėjus R. pasakė, kad jam liepdavo ir klūpėti, ir gulėti lovoje, kad maisto neduodavo valgyti. Ji apie pusantrų metų buvo R. mokytoja. R. moka ir pameluoti, ir visokių aibių pridaryti, tačiau pasakymas, kad jam neduodavo valgyti, šiek tiek įtikino, nes vaikas po ilgo nebuvo mokykloje grįžo labai sulysęs. R. beveik visą mėnesį nebuvo mokykloje. Po to, atrodė labai sulysęs, plaukai išpešti. Anksčiau nebuvo pastebėjusi, kad R. būtų problemų su galvos oda, R. plaukai buvo vešlūs, gražūs. Grįžus po to mėnesio, R. emocinė būsena buvo pablogėjusi, vaikas tapo labai verksmingas. Kai vaikas labiau atsiskleidė, pasakė, jog buvo mušamas jei neklausydavo, o kai globėja išeidavo į darbą, pastarosios vaikai prižiūrėdavo, kad jis nepasiimtų valgyti. R. sakė, kad jį mušdavo ir ranka. Sakė, kad globėja norėjo diržu mušti ir kai namuose buvo dėdė, bet dėdė neleido. Ant R. kūno matėsi mušimo žymių, keliai nuo klūpėjimo buvo labai kruvini, nors vaikas sakė, kad bėgant pusbrolis pakišo koją ir jis griuvo. Apie valgymą R. būtent po to mėnesio ir sakė, anksčiau nėra sakęs, tik tiek, kad jis iš mokyklos parsinešdavo duodamus jogurtus. Jai skambino globėja ir prašė neduoti R. į namus neštis jogurtų, nes šis juos slepia tai po lova, tai po spinta. Paklausus ikimokyklinio ugdymo pedagogės ar R. taip valgydavo ir anksčiau, sužinojo, kad berniukas suvalgydavo po 2-3 porcijas antro patiekalo. Gyvenat pas globėją M. P., R. valgymas nepasikeitė, jis visada daug valgydavo. Jeigu draugai nemėgdavo kažkokio maisto, tai R. pasiimdavo ir suvalgydavo jų porcijas. Nukirptus plaukus ji pamatė kitą dieną, kai R. atėjo į mokyklą. R. plaukai buvo trumpai nuskųsti. Klausė R. kodėl, šis atsakė, kad teta nuskuto, kad geriau atrodytų. Matėsi, kad yra įdrėksta ir galvoje, ir ant kaklo, ant rankų. Pakėlus marškinėlius, matėsi, kad nugara mušta. R. sakė, kad teta mušė. R. pasakodamas neverkė, bet matėsi iš veido, kad nuliūdęs, balsas buvo drebantis, su baime. Po šių įvykių R. dar lankė klasę, o balandžio viduryje R. pasiėmė. Gyvenat pas laikiną globėją, R. atsigavo, tapo žvalesnis, linksmesnis, atviresnis, išmoko daugybos lentelę, namų darbai būdavo padaromi. Vagiliavimo fakto ji nepamena, tik teta skambino, sakydama, kad R. parsinešė pinigų. Buvo atvejis, kad R. prašė vaikų centų. Tada su vaikais aiškinosi, kad dalintis pinigais negalima. Globėja vienintelį kartą kreipėsi į ją, prašydama neduoti R. jogurtų, bet ji paaiškino, kad tai skiriama valstybės ir jie negali vaikui neduoti. Mokytoja dirba 29 metus ir tai pirmas kartas, kai matė taip sužalotą vaiką. R. mokykloje buvo kaip ir visi vaikai, draugiškas, su visais bendravo, nebuvo linkęs kažką daryti kitaip nei kiti vaikai. Kai pasakojo apie tetą, kad skriaudžia, R. buvo liūdnas, drebėjo lyg iš baimės.

Posėdžio metu apklausta liudytoja I. V. parodė, kad yra budinti globėja. R. G. 2022 m. kovo 16 d. buvo atvežtas pas ją ir gyveno iki balandžio vidurio. Vaikas buvo tylus, ramus. Iš pradžių R. visada parėjęs klausdavo ar gaus šiandien valgyti, o mėnesio gale jau buvo ramus, jei kažkas nepatikdavo, tai pasakydavo, kad šito nevalgys. Paklausus apie ankstesnę globėją, sakydavo, kad mušė, pešė plaukus, kad neduodavo jam valgyti. Gydė abiejų kojų kelius, nes buvo stiprus sužalojimas. R. sakė, kad vyresnysis globėjos vaikas pakišo koją ir jis pargriuvo. Labai skaudūs buvo sužalojimai ant kojų, ilgai gydė. R. sakė, kad ranką irgi vyresnysis globėjos vaikas lygintuvu sužalojo, bet netyčia. R. visur turėjo mėlynių, sakė, kad pargriuvo, atsitrenkė pats. Gydytojui rodė galvą, kurioje buvo toks „plėmas“. Buvusi globėja buvo pranešusi, kad tai gali būti galvos grybelis, bet gydytojas patikino, kad nėra jokio odos grybelio ir niekada nėra buvę. R. sakė, kad globėja pešdavo plaukus ir dar nagais draskydavo kaklą, veidą, žandus, liepdavo klūpėti ant kelių. Nepastebėjo, kad R. būtų linkęs fantazuoti. Vaikas tingėdavo daryti namų darbus, bet kad išsigalvotų kažką, nebuvo. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Posėdžio metu apklausta liudytoja S. S. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Gavę iškvietimą į mokyklą, nuvyko ir apklausė vaiką R. G. Vaikas papasakojo apie smurtą šeimoje. Iki iškvietimo į mokyklą, nebuvo gavę jokių duomenų, kad globėjos M. P. šeimoje vyksta kažkas negerai. 2022 m. sausio mėnesį bendravo su kaltinamąja ir R. Kai R. buvo nustatyta nuolatinė globa, pas globėją lankydavosi kartą metuose, o paslaugas šeimai teikė globos koordinatorė. Kai lankėsi sausio mėnesį, R. buvo linksmas, apie jokį smurtą nekalbėjo. Kai mokykloje apsiklausė R. kovo mėnesį, klausė kas pasikeitė per tuos kelis mėnesius, kas atsitiko. Vaikas įvardino, kad situacija šeimoje pradėjo keistis, globėjai įsidarbinus. Kai lankydavosi globėjos šeimoje, bendraudavo su vaiku, su globėja, jokių pastebėjimų nebuvo. Kai R. paėmė iš smurtaujančio patėvio ir biologinės mamos, vaikas buvo labai susigūžęs, prašė pagalbos, mažai bendravo, buvo išsigandęs, o globėjos šeimoje R. atsiskleidė, tapo linksmesnis, pradėjo keistis į gerąją pusę. Klausdavo ir globėjos, ir vaiko ar viskas gerai, ar reikia kokių paslaugų, globos centro užsiklausdavo kaip sekasi, jokių nusiskundimų iš niekur negavo. Ir mokyklos užsiklausdavo, ir medikų, kartą metuose darydavo užklausas visoms toms įstaigoms ir jokios informacijos, kad vaikas būtų skriaudžiamas ar neprižiūrėtas, negavo. Kai lankydavosi šeimoje, dažniausiai globėja išeidavo į virtuvę, o su vaiku kalbėdavosi svetainėje be globėjos. R. rodydavo žaislus, lovą. Po to, ateidavo globėja ir be R. su globėja pasikalbėdavo. Vaikas visada būdavo žvalus, jokių pastebėjimų, kad būtų kažkas negerai nebuvo. Kai R. matė mokykloje, vaikas buvo su smurto žymėmis. Vaiką apsiklausė, paėmė iš mokyklos ir nebegražino globėjai. Bendraujant su R., juo patikėjo, nes matėsi išrautų palukų žymės, ant rankų, ant nugaros smurto žymės. R. pasakojo, kad globėja diržu mušė, per rankas mušė, kad už plaukų tempė, kad ausį suko, į žandą su nagais įgnybė. Visos tos žymės buvo ir tikrai patikėjo, kad vaikas patyrė smurtą. Vaikas pasakojo ir apie maisto nedavimą, kad tik duoną ir vandenį gavo. Važiuojant automobiliu, R. jautėsi drąsiau, sakė, kad gal kažką ir valgydavo. Kai atvažiuodavo pas globėją, pažiūrėdavo virtuvėje, maisto būdavo pilna. Kai vykdavo aplankyti šeimą, dėl atvykimo su globėja laiką sutardavo iš anksto, kad vaikas būtų namuose, kad apsilankymas vyktų sklandžiai.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, bet jis sutinka duoti parodymus. Mano, kad kaltinimas yra nepagrįstas, šeimoje niekada nebuvo smurto. Mano, kad R. mokytoja „užsisėdo“ jo žmoną. Jis dalyvaudavo R. auklėjime, kai būdavo namuose. Jis dirba užsienyje du mėnesius, po to, 2-3 savaites ar mėnesį būna namuose. Auklėjant diržo nenaudoja. Grįžęs turi galimybę pasidžiaugti su vaikais – keliauja, žaidžia. Valgymo įpročiai šeimoje normalūs. Jeigu R. neklausydavo, turėdavo skaityti, pietų miegoti, penktadieniais neleisdavo filmukų žiūrėti, prie kompiuterio. Tokios buvo bausmės. Klūpėjimas kaip bausmė nebuvo taikoma, bent jis nepamena. Su R. globa buvo visko – ir gerai, ir kaprizų, ir pasipykdavo, ir tekdavo pabarti. Kai būna išvykęs, su šeima bendrauja kiekvieną vakarą vaizdo kameros pagalba. Kaltinime nurodytu laiku nebuvo namuose, po Naujų Metų išvyko dirbti į užsienį. Bendraudamas pastebėjo R. nudegintą ranką, daugiau nieko nepastebėjo. Kartais žmona sakydavo, kad nesusitvarko su R. dėl pamokų, dėl pinigų vogimo ir dėl maisto, kad pastoviai rasdavo už lovos primesta maisto likučių. Sutuoktinė jam nėra sakiusi, kad dėl R. yra psichologiškai išsekusi, kad jai labai sunku. Nėra buvę, kad jam matant sutuoktinė būtų norėjusi mušti R. Garantuoja, kad sutuoktinė nekėlė ir nekels rankos prieš vaiką.

Posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. parodė, kad dirba V. N. klinikoje gydytoja, kaltinamoji yra jos pacientė. R. kaltinamoji buvo atvedusi profilaktiškai prieš mokyklą. Vėliau R. jau atvedė kita globėja. Dėl vaiko mitybos sutrikimų kaltinamoji į ją nesikreipė, ji jokių rekomendacijų neteikė. Taip pat į ją nesikreipė dėl R. odos ar plaukų problemų.

Posėdžio metu liudytoja apklausta I. J. parodė, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio yra kaltinamosios šeimos globos koordinatorė. Kaltinamoji buvo atsakinga globėja, tarpininkavimo reikėjo tik santykiuose su mokykla, kai paskambino socialinė pedagogė ir pasakė, kad R. neprisijungia prie pamokų nuotoliniu būdu. 2020 m. rugsėjo mėnesį kaltinamoji kreipėsi dėl R. elgesio problemų, spalio mėnesį psichologas pradėjo teikti konsultacijas. 2021 m. gruodžio mėnesį vykusio susitikimo metu globėja suteikė informaciją, kad R. vagiliauja, prašo maisto iš kitų berniukų. Tada taip pat nukreipė pas psichologą B. Jos manymu M. P. labai atsakingai vykdė globėjos pareigas, maisto namuose būdavo daug. Ji ne kartą yra bendravusi su R. nedalyvaujant M. P. Berniukas buvo linksmas, žingeidus, daug kalbantis, tik paklausus apie biologinę mama, nutildavo. Jai buvo keista, kai sužinojo, kad R. paėmė iš globėjos šeimos dėl smurto. Kai 2022-03-16 vyko vaiko paėmimas, R. pasakė, kad susipyko su mama. Jos vertinimu vaiko išvaizda nebuvo pasikeitusi, tik plaukai nuskusti. R. sakė, kad mama nuskuto. M. P. namuose ji lankydavosi kartą per du mėnesius, kartais ir kas mėnesį. M. P. jai niekada nėra sakiusi, kad nesusitvarko su R., kad kas nors blogai. M. P. visada lankė visas programas, savipagalbą.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti mažamečio nukentėjusiojo R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Mažametis nukentėjusysis parodė, kad M. P. yra jo teta. Pas M. gyveno blogai, jį mušė diržu ir liepė klūpėti ant grindų. Su diržu mušė per nugarą, kiek kartų neatsimena. Jam skaudėjo, jis verkė. Kiek kartų liepė klūpėti kampe, nepamena. Jam skaudėjo kelius, buvo žymės ant „kelienų“, ilgai skaudėjo. Kai pradėjo gyventi pas tetą, iš pradžių to nebuvo. Galvoje jam buvo išpešti plaukai, juos pešiodavo M. Yra 10 kartų pešusi. Nepamena ar gydytojas jį apžiūrėjo. Teta yra vieną kartą gnybusi į žandą. Jam skaudėjo. Ant rankos yra nudeginta, pusbrolis netyčia uždėjo lygintuvą. Jis beveik nėjo į lauką, nes neleisdavo M., ant sūpynių nesisupo ir nuo jų nėra nukritęs. Valgyti jam nieko neduodavo, pavalgydavo du kartus mokykloje. Kai pusbroliai valgydavo, jam liepdavo gulėti lovoje. Katinas nėra jam nei įkandęs, nei sudraskęs. Pusbroliai su juo nežaisdavo. Jis kiekvieną dieną turėdavo klūpėti. N. tėtis gerai su juo elgdavosi, duodavo valgyti. Dėdė nematydavo, kai jis klūpėdavo, būdavo išvažiavęs į užsienį. N. yra nudeginęs jam lygintuvu ranką, yra pakišęs koją ir jis nugriuvo, skaudėjo kelius. M. yra sužalojusi jam rankas mušdama diržu, jam skaudėjo, verkė. Diržas buvo plonas, nepamena ar su sagtimi. Iš mokyklos parsinešdavo jogurtų, sūrelių, kad turėtų ką valgyti. Ant ausyčių sužalojimus padarė M., kirpdama plaukus įkirpo į vieną ausį. Jam skaudėjo. Anksčiau jį kirpdavo kirpykloje (1 t., b. l. 151–152);

Be pačios kaltinamosios dalinio prisipažinimo, duotų parodymų, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų M. P. kaltė, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 163 straipsnyje, įrodyta bylos medžiaga:

(Duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus raštu „Dėl (duomenys neskelbtini) klasės mokinio R. G.“, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 15 d. mokyklos valgykloje socialinė pedagogė G. K. atkreipė dėmesį į prie jų stalo atsisėdusio R. rankas ir plaukus. R. viršugalvio plaukai galimai buvo išrauti, rankų pirštukai patinę, ant kairės rankos matėsi nudegimo žymė. Paklausus vaiko kas nutiko pirštukams, šis atsakė, kad per pirštukus ir nugarą muša teta diržu. Klausinėjamas apie galimai patiriamą smurtą, R. atsargiai bandė išsisukinėti, tačiau padrąsintas pradėjo pasakoti apie tetos daromą psichologinį ir fizinį smurtą. Berniuko teigimu teta liepia eiti į kampą klūpėti arba į lovą gulėti. Ant berniuko kelių matėsi sužalojimo ar galimai klūpėjimo žaizdos. Buvo pastebėta, kad berniukas daug ir godžiai valgė. Paklaustas ar taip valgo ir namuose, atsakė, jog namuose visai nevalgo, nenori, o be to, jam ir draudžiama. Kovo 16 d. R. atėjo į mokyklą nuskustais plaukais, ant kairės ausies ir kairiojo skruosto matėsi įdrėskimo žymės. Berniukas pasakė, kad jam atliekant namų darbus, teta priėjo ir tempė už ausies bei žnybė į žandą. Berniukas nurodė, kad norėtų gyventi kitoje šeimoje. R. mokytojos R. S. teigimu, R. nuo mokslo metų pradžios neturėjo reikiamų sąsiuvinių ir sportinės aprangos iki spalio vidurio. 2022 m. sausio pabaigoje R. globėja M. P., atvykusi į mokyklą pasiimti R. iš sporto būrelio, pradėjo ant globotinio šaukti, išgąsdindama kitus šalia esančius vaikus, R. iš treniruotės grįžo išsigandęs ir verkdamas. M. P. nurodė, kad 2022 m. vasario 9–11 d. R. nuotolinėse pamokose nedalyvaus, tik atsiųs darbus. Darbus vaikas atsiųsdavo vakare apie 21 val., nors buvo sakoma, kad darbai turi būti atsiųsti iki 17 val. Nuo 2022 m. vasario 21 d. iki kovo 4 d. R. mokyklos nelankė, globėja pranešė, kad R. serga bronchitu. Kovo 7 d. R. į mokyklą atėjo sulysęs, labai išsigandęs, verksmingas, šlubavo, matėsi sumuštos rankytės, lyg išrauti plaukai (1 t., b. l. 28–35);

2022-03-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio patalpose kaltinamoji fiziškai ir psichiškai gniuždė mažametį globotinį R. G. ir padarė jam nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, smurtavo mažamečio atžvilgiu (1 t., b. l. 36–37, 39–52);

2022-03-16 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6IGP-937 nurodyta, kad bendraujant su R. G., vaikas paaiškino, jog teta sekmadienio vakare, einant miegoti, jį 5 kartus mušė diržu per nugarą. Jam skaudėjo, jis verkė. Anksčiau yra mušusi diržu per pirštus. Vakar teta nuskuto jam plaukus, nors jis nenorėjo. Taip pat, darant namų darbus, teta jam tempė ir suko kairę ausį. Jam skaudėjo, jis verkė. Teta abiem rankom paimdavo jį už plaukų ir pakeldavo nuo grindų, šaukdama „durnius“. Užvakar teta jam suspaudė nagais žandą, jam skaudėjo. Jam labai skauda keliai, kai teta paklupdo ant grindų ir liepia ilgai klūpėti. Teta neduoda jam maisto, leidžia paimti tik duonos ir vandens. Jis nori valgyti. Nenori gyventi pas tetą, nes jos bijo. Anksčiau teta jį vadindavo R., o dabar „durniumi“ (1 t., b. l. 96–99);

2022-03-16 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6IGP-930 nurodyta, kad bendraujant su N. P., vaikas paaiškino, kad su R. sutaria, nors šis elgiasi keistai, naktimis iš šaldytuvo paimtą maistą slepia po spinta, lova. Jo mama, supykusi dėl netinkamo elgesio, R. paguldo į lovą nusiraminti arba liepia skaityti bei rašyti. R. tai nepatinka, jis verkia. Yra matęs, kaip mama R. paklupdo į kampą. Jam R. būna gaila ir jis prašo mamos geriau skirti bausmę – pagulėti lovoje. Jo nei mama, nei tėvas nėra niekada mušę (1 t., b. l. 100–103);

2022-03-16 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6IGP-935 nurodyta, kad bendraujant su P. P., vaikas paaiškino, kad R. yra negeras, kad matė kaip mama mušė R. diržu per užpakalį. Jo mama nemuša (1 t., b. l. 104–107);

2022-03-17 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-498 nurodyta, kad 2022-03-17 globėja M. P. atsisakė nepilnamečio R. G. globos, R. nuo 2022-03-16 laikinai apgyvendintas (Duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre (1 t., b. l. 108–121);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 358/2022(04), kurioje nurodyta, kad R. G. mažiausiai 26 trauminių poveikių metu padaryti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kakle, pakaušyje, dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame momenyje, dešiniame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žande, smakre, nugaroje, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaros juosmeninėje srityje, kairėje klubinėje srityje, dešinio kelio-blauzdos srityje, kairio kelio-blauzdos srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniame petyje, nugaroje, odos nubrozdinimai atsidalinusiais šašais dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, smakre, veido dešinėje, dešiniame petyje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvos dešiniame antakyje, nugaroje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. R. G. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros; odos nubrozdinimai kakle, pakaušyje, dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame momenyje, dešiniame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žande, smakre, nugaroje, kairėje alkūnėje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, nugaroje padaryti prieš 3-5 paras ik apžiūros; odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaros juosmeninėje srityje, kairėje klubinėje srityje galėjo būti padaryti prie 5-7 paras iki apžiūros, odos nubrozdinimai atsidalinusiais šašais dešinio užausio srityje, dešinės ausies kaušelyje, smakre, veido dešinėje, dešiniame petyje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, nugaroje galėjo būti padaryti prieš 1-2 sav. iki apžiūros; odos nubrozdinimai dešinio kelio-blauzdos srityje galėjo būti padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros (1 t., b. l. 171–172);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1325/2022(04), kurioje nurodyta, kad R. G. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, dešinio kelio-blauzdos srityje padaryti kontaktuojant su bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais, šių sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir klausime nurodytomis aplinkybėmis (ilgas klūpėjimas ant grindų), sritis, kuriose nustatyti sužalojimai, veikiant spaudimo ir slydimo/trynimo jėgomis (1 t., b. l. 178);

ikiteisminio tyrimo metu apklausto specialisto išvadas pateikusio eksperto T. Š. parodymais, kad tiksliai pasisakyti dėl R. G. odos nubrozdinimų kairio kelio-blauzdos padarymo laiko nėra galimybės dėl uždegiminių pakitimų (1 t., b. l. 181–182);

teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto T. Š. parodymais, kad tvirtina duotas išvadas. R. G. yra nustatyta sužalojimų, kurie gali būti padaromi buku, kietu daiktu – katino nagu, o poveikis – dreskiant, slystant odos paviršiumi ir su juo kontaktuojant tuo pačiu metu. Tai būtų sužalojimai, kurių dydis pakankamai smulkus – 0,1–0,2 cm pločio ir panašūs odos nubrozdinimai. Tokie nubrozdinimai yra kairės plaštakos viduriniame paviršiuje (0,1 cm pločio), taip pat ir kakle, kaklo kairėje ir kaklo užpakaliniame paviršiuje. Kakle esantis nusibrozdinimas 1 cm į dešinę nuo pastarojo, kurio plotis 1,2 cm x 0,5 cm, katino nagu nebūtų padaryta. Taip pat dešinio užausio srityje 0,3 cm x 0,5 cm nubrozdinimas pakankamai platus, mažai tikėtina, kad būtų padarytas katino nagu. Taip pat dešinio liemens srityje 0,4 cm pločio nubrozdinimas negalėtų būti padarytas katino nagais. Kairės ausies kaušelio prievijoklio srityje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje su poodine kraujosruva, poveikis turėjo būti stipresnis, ne tik slystant kontaktuojant paviršiumi, turėjo būti kažkoks stipresnis kontaktas. Taip pat ir nugaroje, III šonkaulio aukštyje yra poodinė kraujosruva, kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje 0,5 cm x 1,2 cm plote. Labai daug sužalojimų. Didesnio pločio sužalojimai turėtų būti padaryti jau kitais daiktais, nes traumuojančios savybės platesnės, nei katės nagas. Viskas, kas turi aplinkinę poodinę kraujosruvą apie nubrozdinimą, jau kitokio kontakto poveikis, turi būti stipresnis trauminis poveikis. Sužalojimų, kurie turėtų konkrečią formą, specifinę diržo sagčiai, iš esmės nenustatyta, kad galima būtų kategoriškiau teigti, jog būtent diržu buvo padaryti. Smulkūs sužalojimai, 0,1 cm, 0,2 cm, smūgiuojant diržo sagtimi, mažai tikėtina, kad būtų padaromi, nebent segamąja dalimi braukiant, yra galimybė padaryti tokius sužalojimus. Tačiau, jeigu sagtimi būtų stipriai smūgiuojama per kūną, tai toje vietoje būtų ne tik nubrozdinimai, bet ir poodinė kraujosruva. Ant kelių R. G. yra nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, dešinio kelio blauzdoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimas gali būti padaromas iš karto arba gali tęstis, kai traumuojantis poveikis yra pakartotinis. Pradinėse gijimo stadijose skausmas jaustųsi pakankamai stiprus, todėl būtų faktorius keliais nešliaužioti. Tolimesnėse stadijose, kai jau pasidengia šašu, skausmas yra kitoks. Skausmas pakankamai stiprus faktorius, kad nešliaužioti. Jo apklausos metu vaikas aiškino, kad nugara ir plaštakų pirštai buvo sužaloti diržu, kad buvo sugriebta pirštais už kaklo, dešinio žando ir buvo priverstas klūpėti ant grindų. Sužalojimai kakle pagal vaiko paaiškinimą, galimi sugriebus pirštais už kaklo, konkrečiai nagais įbrėžiant. Kairės plaštakos odos nubrozdinimai, kaip ir minėjo galėjo būti padaryti kieta buka ribota diržo dalimi – sagties siaurąja metaline dalimi, kuri įsikiša į kitą diržo dalį ir panašiai. Odos nubrozdinamai su kraujosruvomis dešiniame peties užpakaliniame paviršiuje daugiau nugarinėje dalyje, taip pat nugaroje pečių šonkaulių aukštyje, iš esmės galėjo būti padaryti diržu. Diržu suduodant gali atsirasti poodinės kraujosruvos, šiuo atveju būtų galima paaiškinti sužalojimą šiuo daiktu. Nubrozdinimas dešinio žando srityje 1 cm dydžio, yra smuklus, plaštaka nebūtų galima padaryti tokio sužalojimo. Kiti sužalojimai – kairės plaštakos nubrozdinimas taip pat galėjo būti padarytas diržu įbrėžus, nesuduodant tiesioginio smūgio, slystant per tą sritį. Vaiko prieš apžiūrą nurodyti sužalojimo būdai iš esmės neprieštarauja nustatytiems sužalojimams.