Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2012-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-869-334/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
1-869-334/2012
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00386-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-869-334/2012(Proceso Nr. 1-76-1-00386-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.9.9.; 2.10.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž., žinodama apie pareigą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą išlaikyti savo vaiką, t.y. mokėti pinigines lėšas savo sūnaus V. A., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 150 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, šios pareigos vengė laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. rugsėjo 28 d., nemokėdama iš jos priteistų piniginių lėšų, neteikdama jokios kitos būtinos materialinės paramos.

Be R. Ž., žinodama apie pareigą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą išlaikyti savo vaiką, t.y. mokėti pinigines lėšas savo sūnaus V. A., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 150 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, šios pareigos vengė laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2010 m. liepos 15 d., nemokėdama iš jos priteistų piniginių lėšų, neteikdama jokios kitos būtinos materialinės paramos.

Kaltinamoji R. Ž., kai jai buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir 164 str., padarymo bei ji buvo apklausta kaip įtariamoji, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 1997 m. liepos mėnesį pradėjo gyventi su A. A., su kuriuo susituokusi nebuvo. (duomenys neskelbtini). gimė sunūs V. A.. Po sūnaus gimimo kartu su A. A. pragyveno apie metus laiko. Gyvenant kartu A. A. pinigų šeimai neskyrė, pinigus laikė pas savo motiną. 2001 metais Panevėžio miesto apylinkės teisme iš A. A. prisiteisė po 150 litų kas mėnesį sūnaus V. A. išlaikymui. Kai prisiteisė pinigus sūnaus išlaikymui, dar gyveno su A. A., o šis, nenorėdamas mokėti pinigų, kai ji buvo namuose išgėrusi, apie tai informavo vaikų teisių apsaugos inspektorius. Po šio pranešimo namuose lankydavosi vaikų teisių apsaugos specialistės ir, kai vėl rado neblaivią, paėmė sūnų V. A., kurį apgyvendino Panevėžio A. B. vaikų namuose. Po šio įvykio su A. A. susipyko ir pradėjo gyventi atskirai. 2002 metais A. A. iš vaikų namų pasiėmė sūnų V. A. ir tais pačiais metais Panevėžio miesto apylinkės teisme sūnaus išlaikymui prisiteisė po 150 litų kas mėnesį. Kai A. A. pasiėmė auginti sūnų V. A., vaiko lankyti negalėjo, nes nežinojo, kur buvęs sugyventinis gyvena. Pats V. A. per mėnesį du-tris kartus atvažiuodavo pas ją į namus, pati taip pat atsiveždavo sūnų ir su juo bendraudavo. Paskutiniu metu sūnų matė 2011 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį. V. A. aplankyti nebuvo nuvažiavusi, nes galvojo, jog to nenori A. A.. Kai sūnus apsigyveno pas savo tėvą A. A., ji pinigų vaiko išlaikymui nėra mokėjusi nei grynais pinigais, nei per banką. A. A. paėmus sūnų iš vaikų namų, atidavė visus sūnaus rūbus, kuriuos turėjo supirkusi, kad sūnus galėtų nešioti paaugęs, t.y. porai metų į priekį. Daugiau sūnui nieko nėra pirkusi, nieko davusi. Nuo 2010 m. liepos mėnesio yra registruota Darbo biržoje ir ieško darbo, ne kartą jai buvo siūlytas darbas, tačiau netinka darbo sąlygos, kadangi viena augina du mažamečius vaikus: V., gim. (duomenys neskelbtini) ir K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš viso turi penkis vaikus, bet trijų vyresnių vaikų pati neaugina. Gyvena iš socialinių pašalpų, kurios skirtos jai ir jos mažiesiems vaikams. Iš pašalpų pinigų V. A. išlaikymui nemokėjo, kadangi pinigų trūkdavo ir su ja kartu gyvenantiems vaikams. Laikotarpiu nuo 2003-02-04 iki 2003-09-28 tikrai nedirbo, nebuvo vaiko auginimo atostogose, nebuvo registruota darbo biržoje, darbo neieškojo. Buvo darbinga, sveikata nesiskundė, pas medikus nesilankė. Laikotarpiu nuo 2008-06-16 iki 2010-07-15 pasibaigus mažosios dukros auginimo atostogoms, t. y. suėjus 3 metams, taip pat niekur nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje, darbo neieškojo. Gyveno iš socialinių pašalpų. Tuo metu buvo darbinga, ligoninėje negulėjo, invalidumo neturėjo. Nuo 2010 m. liepos 16 d. iki dabar yra registruota Panevėžio darbo biržoje. Apie tai, kad iš jos yra priteista po 150 litų kas mėnesį sūnaus V. A. išlaikymui, žinojo. Pinigų nemokėjo, nes neturėjo iš ko. Apie tai, kad sūnaus V. A. išlaikymui pinigus moka Vaikų išlaikymo fondas, žino, apie tai pasisakė pats A. A. (71-73 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. Ž. kaltė įrodoma:

liudytojo A. A. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad maždaug 1995 metais pradėjo draugauti su R. Ž., apsigyveno kartu jam priklausančiame name, susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus V. A.. Gimus sūnui, kartu su kaltinamąja gyveno dar apie dvejus metus, o po to, kadangi R. Ž. parsivedė sugyventinį, išsikraustė gyventi pas savo tėvą, o R. Ž. su vaiku paliko gyventi savo namuose. Gyvenant kartu, dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, išvažiuodavo į darbą, o R. Ž. likdavo namuose, niekur nedirbo, girtuokliavo. Iš žmonių kalbų girdėjo, kad kaltinamoji eidavo pas vyrus, o sūnų palikdavo vieną namuose. Kol gyveno kartu, vienas išlaikė šeimą. 2001 metais sūnaus išlaikymui R. Ž. prisiteisė po 150 litų kas mėnesį. Tuo metu jau dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje ir mokėjo pinigus, kuriuos R. Ž. atsiimdavo bendrovės kasoje. Retkarčiais užsukdavo pas R. Ž. į namus aplankyti sūnaus, pažiūrėti kaip jis auga. Iš žmonių kalbų sužinojo, kad R. Ž. geria, neprižiūri vaiko, todėl kažkas iš vietinių žmonių apie vaiko nepriežiūrą pranešė vaikų teisių apsaugos tarnybai. V. A. iš R. Ž. buvo atimtas ir apgyvendintas Panevėžio A. B. vaikų namuose. Sužinojęs tai, iš karto kreipėsi į Vaikų globos ir rūpybos skyrių, kur buvo išduotas leidimas sūnų pasiimti iš vaikų namų savaitgaliui, o po savaitės ar dviejų, sūnų V. A. pasiėmė auginti. 2002-08-27 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutraukė pinigų išieškojimą iš jo (A. A.) sūnaus naudai ir priteisė po 150 litų iš R. Ž. vaiko išlaikymui. Nuo sprendimo dienos R. Ž. sūnaus išlaikymui pinigų nemokėjo, sūnų paskutinį kartą matė 2002 metais teismo posėdžio metu. R. Ž. nei jam, nei sūnui V. A. nėra skambinusi, kalbėjusi. Pats taip pat R. Ž. nėra matęs nuo teismo posėdžio, kai buvo priteistas išlaikymas. R. Ž. sūnumi nesirūpina, nesiteirauja, nei kur sūnus mokosi, nei kaip jam sekasi. R. Ž. sūnui nėra mokėjusi pinigų, nepirko jokių dovanų, nei rūbų, nei maisto. Kadangi R. Ž. nemokėjo pinigų sūnaus išlaikymui, kreipėsi į antstolį dėl pinigų išieškojimo iš R. Ž.. Iš kaltinamosios per antstolį yra gavęs 100 litų. Po to kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kur kas mėnesį gauna po 150 litų sūnaus išlaikymui (59-60, 61-62 b.l.).

liudytojo A. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2002-09-12 teismo antstolių kontoroje prie Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo užvesta vykdomoji byla remiantis Panevėžio mieto apylinkės teismo vykdomuoju raštu (civilinės bylos Nr. 2-3774-06), išduotu 2002-09-02 dėl materialinio išlaikymo išieškojimo iš R. Ž., išieškotojo A. A. sūnaus V. A. gim. (duomenys neskelbtini) naudai, kas mėnesį mokant po 150 litų iki jo pilnametystės, išieškojimo vykdymą pradėti nuo 2002-07-02. 2003-01-01 likvidavus teismo antstolių kontorą prie Panevėžio miesto apylinkės teismo minėta vykdomoji byla atiteko antstoliui A. B., t.y. jam. R. Ž. išlaikymo pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3774-06, išduotą 2002-09-02, išieškotojo A. A. naudai antstolio A. B. kontoroje nemokėjo. 2009 m. gruodžio 28 d. buvo išieškota 100 litų ir pervesta į A. A. banko sąskaitą. R. Ž. turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl joks turto areštas nebuvo vykdytas. R. Ž. sąskaitos buvo areštuotos, tačiau išieškojimas nebuvo vykdomas, kadangi lėšų, kurias galima areštuoti nebuvo. Į R. Ž. banko sąskaitą buvo pervedamos pašalpos. Lietuvos Respublikos CPK 739 straipsnyje yra nurodyta, iš kokių pinigų sumų negalima išieškoti išlaikymo. Negalima pinigų išieškoti iš valstybinio socialinio draudimo motinystės pašalpos, iš valstybės pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, iš socialinės pašalpos ir R. Ž. įsiskolinimas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3774-06, išduotą 2002-09-02, laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2012-06-01 yra 17750 litų. 2002-10-18 R. Ž. tris kartus pasirašytinai buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą išlaikyti vaiką (66-67 b.l.).

2012-05-18 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (4.2) D2-15048, iš kurio matyti, kad 2008-01-15 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi A. A. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo V. A.. Įvertinus pateiktus dokumentus, 2008-02-25 priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nuspręsta nuo 2008-01-15 V. A. kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. 2008-02-28 Fondu administracija R. Ž. išsiuntė raštą Nr. 1.39-370 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo“ bei priimto sprendimo nuorašą. Skolininkės R. Ž. įsiskolinimas vaikų išlaikymo fondui iki 2012-04-23 sudaro V. A. išmokėtos išmokos – 7582,26 Lt ir 5 procentai metiniu palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (5-7 b.l.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-08-27 sprendimu, iš kurio matyti, kad iš R. Ž. sūnaus V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt, pradedant nuo 2002-07-02 ir tęsiant iki vaiko pilnametystės (15 b.l.).

2012-07-09 antstolio A. B. pažyma Nr. 0025/02/02701, iš kurios matyti, kad R. Ž. alimentų įsiskolinimas iki 2012 m. birželio 1 d. sudaro 17750 litų (35 b.l.).

SODRA duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad R. Ž. vaiko auginimo atostogose buvo laikotarpiais nuo 2001-12-04 iki 2003-02-03, nuo 2003-09-29 iki 2004-12-31, nuo 2008-01-01 iki 2008-06-15 (36 b.l.).

2012-06-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma Nr. R30-799, kurioje nurodyta, kad R. Ž. laikotarpiu nuo 2002-07-02 iki 2003-02-03 buvo laikoma motina, neturinčia vaiko priežiūros atostogų; laikotarpiu nuo 2003-09-29 iki 2004-12-31 motina, neturinčia vaiko priežiūros atostogų; 2005-01-01 iki 2007-12-31 motina, auginančia vaiką iki trejų metų; laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-06-15 asmeniu, auginančiu vaiką iki trejų metų (42, 43-44 b.l.).

2012-06-29 Panevėžio darbo biržos pažyma Nr. S(P27)-1228-(8.16.), kurioje nurodyta, kad R. Ž. Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje įsiregistravo 2010-07-16. Per minėtą laikotarpi jai buvo pasiūlyti darbai: 2011-09-26 UAB „Gelsauga“, tačiau neįdarbinta (pasirinktas kitas kandidatas). Nuo 2012-05-21 iki 2012-06-08 darbo paieška buvo sustabdyta dėl ligos. Nedarbo socialinio draudimo išmoka jai nemokama. Darbo paieška tęsiama (47, 49 b.l.).

2012-07-05 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma Nr. (17.26) SD4-545, kurioje nurodyta, kad R. Ž. nuo 2002-07-02 iki 2007-07-01 Socialinės paramos skyriuje socialinė pašalpa nebuvo mokama. Nuo 2007-07-01 iki 2009-03-01 socialinė pašalpa buvo paskirta ir mokama R. Ž., jos sugyventiniui E. K. ir jos vaikams: sūnui V. K. bei K. K.. Nuo 2009-03-01 iki 2012-02-01 socialinė pašalpa buvo paskirta ir mokama tik R. Ž. dviems vaikams: Virmantui ir Kornelijai. Nuo 2012-02-01 iki 2012-06-01 socialinė pašalpa mokama pačiai R. Ž. ir jos vaikams po 506.68 litų per mėnesį (55, 56-58 b.l.).

Tokiu būdu byloje kaltinamosios kaltė neginčijamai nustatyta ištirtų įrodymų visetu: kaltinamosios R. Ž. įtariamojo apklausoje duotais parodymais, kad savo sūnaus V. A. išlaikymui kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo teismo sprendimu priteistų pinigų, liudytojo A. A. apklausos metu duotais parodymais, kad kaltinamoji vaikui išlaikymo neteikė ir vaiku nesirūpino, liudytojo A. B. apklausos metu duotais parodymais, kad priverstine tvarka iš kaltinamosios vaiko išlaikymui pavyko išieškoti tik 100 Lt, o šiuo metu R. Ž. įsiskolinimas siekia 17750 litų, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais dokumentais, teismo sprendimu, kuriuo iš R. Ž. V. A. priteistas išlaikymas, kitais rašytiniais bylos įrodymais, kurie sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji R. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir 164 str.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

R. Ž. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamosios abi padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), veikos baigtos, tyčinės. Kaltinamoji laikoma neteista (teistumas išnykęs) (81 b.l.), nebausta administracine tvarka (82 b.l.), priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre neregistruota (84 b.l.), pagal gyvenamąją vietą R. Ž. atžvilgiu nusiskundimų negauta (86 b.l.), kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje (45 b.l.), prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytas veikas, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (91 b.l.), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvados, kad kaltinamajai už abi nusikalstamas veikas skirtina bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima įstatymo numatytam šios bausmės minimumui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į tai yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybės sunkinančių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kalta pagal:

- Lietuvos Respublikos BK 164 str. (laikotarpis nuo 2003-02-04 iki 2003-09-28) ir paskirti viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant R. Ž. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- Lietuvos Respublikos BK 164 str. (laikotarpis nuo 2008-06-16 iki 2010-07-15) ir paskirti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant R. Ž. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, R. Ž. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus penkiems mėnesiams, įpareigojant R. Ž. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti R. Ž., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danutė Švitinienė