Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-136-223/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
e2-136-223/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06647-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Atsakovas
V. V., Viešame teismo
Ieškovas
Uždaros akcinės bendrovės „4finance“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-136-223/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06647-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2(S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant atsakovui V. V.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui V. V. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Ieškovė UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 217,22 Eur negrąžintos paskolos, 337,14 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2011 m. birželio 21 d. nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (toliau – taip pat ir sutartis) Nr.89454801, kuria šalys susitarė, kad ieškovė paskolins atsakovui 217,22 Eur sumą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti 2011-07-21. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir 2011-06-21 pervedė atsakovui 217,22 Eur. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir skolos laiku negražino. CK 6.784 straipsnio 1dalyje yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.784 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Gal ir sutiktų su skolos suma, tačiau su palūkanomis tikrai nesutinka. Ieškovės nurodytų piniginių lėšų negavo ir jomis nepasinaudojo. Maždaug tuo laiku, kai ieškovė nurodo, kad jam buvo suteikusi paskolą, jis buvo savo asmens dokumentus ir sąskaitos elektroninius duomenis davęs kitam asmeniui, kuris gal būt tuo ir pasinaudojo. Konkrečiai nieko apie šiuos faktus nurodyti negali. Prašo sumažinti priteistinas palūkanas arba nuo jų visiškai atleisti. Skolą gal ir sutiktų sumokėti visą, bet prašo jos mokėjimą išdėstyti 12-os mėnesių laikotarpiui, nes jo turtinė padėtis yra sunki, jis gauna tik 89 Eur pensiją, kitų pajamų ir jokio nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto neturi.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2011 m. birželio 21 d. nuotoliniu būdu per sistemą smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 89454801, kuria šalys susitarė, kad ieškovė paskolins atsakovui 217,22 Eur sumą 30 dienų terminui su 218,87 proc. dydžio metine palūkanų norma. Iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad į jo sąskaitą ieškovė 2011-06-21 pervedė 750 Lt (217,22 Eur).

Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą paskolą sutartyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, atsakovas šios aplinkybės taip pat nenurodė. Nors atsakovas teigia, kad piniginių lėšų iš ieškovės negavo, jo paaiškinimai vertintini kritiškai kaip nelogiški, nepaaiškinami, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Atsakovas skirtingu laiku žodžiu ir raštu davė skirtingus vienus kitiems prieštaraujančius paaiškinimus, jie nenuoseklūs ir prieštarauja rašytinei bylos medžiagai, todėl atmestini. Ta aplinkybė, kad į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 217,22 Eur byloje yra visiškai įrodyta ir jokių abejonių nekelia ( CPK 178-179 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad net pats atsakovas negalėjo įtikinamai paaiškinti kokiu būdu pinigai pateko į jo sąskaitą ir kokiu būdu jie buvo paimti iš sąskaitos, kas galėjo pasinaudoti atsakovo sąskaita. Teismo posėdžio metu išklausytos liudytojos J. B. paaiškinimai esminės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, nes tiesioginės informacijos apie kredito atsakovui suteikimo aplinkybes ji paaiškinti nieko negalėjo, o daugiau rėmėsi savo samprotavimais arba girdėtais faktais iš atsakovo žodžių. Dėl šių aplinkybių liudytojos paaiškinimais nesiremtina. Taigi, faktinis ieškinio pagrindas yra pilnai įrodytas.

Atsakovui laiku negrąžinus ieškovės suteiktos paskolos, atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę ir dėl šios priežasties teismas ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti 217,22 Eur skolos, 337,14 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino laiko pagrįstu ir tenkina (CK 6.38 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Taigi, tarp ieškovės ir atsakovo sudarytai paskolos sutarčiai taikomas Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), įsigaliojęs 2011-04-01 (2010-12-23 Nr. XI-1253). O būtent, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Priežiūros institucija pagal vartojimo kredito gavėjo prašymą, pateiktą šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, arba teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 22 straipsnio 3 dalis ). VKĮ 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta Bendrosios vartojimo kredito kainos sąvoka – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma – tai vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei (VKĮ 2 straipsnio 5 dalyje).

Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, galiojusio šio ginčo šalims sudarant ginčo sutartį, 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Atsakovui neįrodžius, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, ir nepaneigus įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos, nėra pagrindo mažinti palūkanų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015), todėl priteistinos ieškovės prašomo dydžio palūkanos.

Ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą 554,36 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. rugsėjo 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 12-ai mėnesių, kadangi dėl sunkios turtinės padėties visos skolos iškart sumokėti negali.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką.

Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir kreditoriaus teisė patvirtinta teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdymo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius jį įvykdyti geruoju – gali būti vykdomas priverstinai. Todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tai išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kuomet jo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Atsakovas pateikė duomenis apie savo gaunamas pajamas, kurios sudaro 89 Eur per mėnesį. Atsakovo pateiktus įrodymus įvertinus visumoje su kita bylos medžiaga, darytina išvada, kad jo turtinė padėtis iš tiesų yra sunki ir tai objektyviai trukdo atsakovui pilna apimtimi vykdyti skolinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ar piktybiškai siekia išvengti prievolės ieškovei. Taip pat byloje nėra duomenų, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neigiamai paveiktų ieškovės finansinę-ūkinę padėtį. Atsakovo siūloma mokėjimų tvarka , atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų dydį, laikytina protinga ir sąžininga, o sprendimo vykdymo išdėstymo terminas nėra per daug ilgas. Turint omeny vykdymo proceso metu išieškomas sumas ( CPK 736 straipsnis), būtinąsias vykdymo išlaidas, manytina, kad priverstinis vykdymas nebūtų aiškiai efektyvesnis. Atsakovas nurodė pajamas iš kokių mokės skolą ieškovei, jei bus išdėstytas sprendimo vykdymas, todėl atsakovo prašymas tenkintinas, konstatuojant, kad toks sprendimo vykdymo išdėstymo terminas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 straipsnis) ir nepažeidžia nei vienos iš šios bylos šalių interesų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3, 00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Uždarai akcinei bendrovei „4finance“ , j. a. k. 301881644, iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 217,22 Eur (du šimtus septyniolika eurų 22 ct) skolos, 337,14 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 14 ct) palūkanų, iš viso 554,36 Eur ( penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 36 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 554,36 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. rugsėjo 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 15, 00 Eur ( penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, sprendimo vykdymą išdėstant 12-ai mėnesių skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė