- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- ATP-158-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00318-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- I. J.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atmestas I. J. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarimu I. J. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., padarymą, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams.
2014 m. sausio 28 d. I. J. Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą sutrumpinti jai paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi I. J. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi, I. J. aukštesnės instancijos teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Skunde I. J. teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jos asmenybę, ją charakterizuojančias aplinkybes ir administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Pasak pažeidėjos, administracinio teisės pažeidimo aplinkybės nebuvo įžūlios, t. y. važiuojant matomumas buvo labai blogas, pėsčiasis į perėją išėjo staiga, po susidūrimo jis nuėjo toliau, jokių sveikatos sutrikdymų nėra. Nurodo, kad nukentėjusysis pats pasišalimo iš įvykio vietos, todėl ji, būdama susijaudinusi, irgi nuvažiavo, tačiau po 10 minučių grįžo į įvykio vietą, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jokių pretenzijų nereiškė.
Be to, I. J. skundu atkreipia dėmesį, kad jos vairuotojo stažas yra 21 metai, teisę vairuoti transporto priemones įgijo 1992 metais ir per tą laiką buvo bausta už KET pažeidimus tik tris kartus pagal LR ATPK 124 str., todėl laikyti ją asmeniu, linkusiu pažeidinėti kelių eismo taisykles, nėra pagrindo.
Taip pat skunde pažeidėja teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jos prašyme nurodytus argumentus ir aplinkybes, kad per visą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį ji nepadarė jokių teisės pažeidimų, sumokėjo paskirtą piniginę baudą, nėra registruota psichikos sveikatos centre, neatsižvelgė į jos šeimos padėtį, į tai, kad poreikis vairuoti yra susijęs su jos darbo funkcijomis. I. J. nuomone, teismas neįvertino ir jos moralinių nuostatų laikytis įstatymų, visuotinai priimtų elgesio taisyklių, nedaryti teisės pažeidimų – suprato savo padaryto pažeidimo pavojingumą, smerkia savo elgesį, mano, kad LR ATPK 20 str. administracinei nuobaudai keliami tikslai jau yra pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į I. J. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį, nes I. J. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymi, kad vairuotoja, pasišalindama iš eismo įvykio, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jai, jos artimiesiems, turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą.
Priešingai, nei teigiama I. J. skunde, pirmosios instancijos teismas įvertinto pažeidėjos asmenybę, jos šeiminę situaciją, darbo pobūdį bei jos elgesį nuobaudos vykdymo metu, konstatavo formaliai egzistuojančių ATPK 329 str. numatytų sąlygų visumą, tačiau padarė išvadą, kad sutrumpinus specialios teisės atėmimo terminą I. J., ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų pasiekti nepavyktų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai netenkino I. J. prašymo.
Savo skundu pažeidėja deklaruoja nuoširdų apgailestavimą dėl padaryto ir Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarimu, kurį paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi, jai inkriminuoto pažeidimo, tačiau visos administracinės teisenos metu ji nepripažino padariusi ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, teikdama apeliacinį skundą prašė ją išteisinti ir administracinę bylą šioje dalyje jos atžvilgiu nutraukti. Kai asmuo gera valia neprisipažįsta padaręs pažeidimą, daryti išvadą, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl to, ko nepripažįsta, nėra jokio pagrindo. Visos I. J. inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo aplinkybės, kilę padariniai ir kt. buvo išnagrinėti dviejų instancijų teismuose, apylinkės ir apygardos teismų išvados išdėstytos atitinkamuose procesiniuose sprendimuose, kurių turinys pažeidėjai žinomas, todėl dar sykį aptarinėti tą patį šioje nutartyje nėra būtinybės.
Administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenys apie tai, kad I. J. paskirtą administracinę baudą – 3000 Lt, yra sumokėjusi, tačiau tai savaime negali lemti sprendimo dėl jai paskirtos papildomos administracinės nuobaudos, nes asmuo, kuriam paskirta nuobauda, ją privalo atlikti. Be abejonės, tai, kad I. J. nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, kad baigė motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomą mokymą, kad dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, palankiai byloja apie pažeidėją, tačiau savaime tai nelaikoma pagrindu sutrumpinti jai Šiaulių miesto apylinkės teismo nustatyto ir įstatyme numatyto minimalaus specialiosios teisės atėmimo termino (ATPK 130 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių taisykles, neatsitiktinai numatė griežtą administracinę atsakomybę, todėl pažeidėjas už itin pavojingus pažeidimus turi būti baudžiamas adekvačiai, patirdamas atitinkamą baudžiamąjį poveikį. Pažeidėjos pageidavimus tenkinančios atsakomybės taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų teisingas ir proporcingas.
Duomenys, kuriuos kartu su prašymu sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą pateikė pareiškėja, apie jos ir sutuoktinio neįgalumą, atliekamo darbo pobūdį, dar nereiškia, kad išskirtinai I. J. reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad I. J. darbo funkcijas įgyvendina ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ir byloje nėra duomenų, kad S. J. (pareiškėjos sutuoktinis), kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, negali savimi pasirūpinti arba, kad tik pareiškėja vienintelė gali juo pasirūpinti. Tai, kad I. J. dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones kyla tam tikrų nepatogumų, yra kalta tik ji pati. Būtina pažymėti, jog visi pareiškėjos deklaruojami negatyvūs padariniai yra ne kas kita, o jos pačios netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, pasekmė, apie kurią yra informuojama iš anksto.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad sutrumpinus I. J. specialiosios teisės atėmimo terminą ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. J. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.