Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-805/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
1-24-805/2014
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00356-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Civilinis ieškovas
J. S., K. S.
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-805/2014Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00356-2012Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.5.2; 2.1.3.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo gynėjai – advokatei A. R., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. S. ir K. S., jų atstovei – advokatei R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, įgijęs staklininko specialybę, UAB ,,Vairosta“ direktorius, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-06-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 9 mėn., įpareigojant 4 mėn. laikotarpyje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmę įskaitytas sulaikymo laiką nuo 2009-07-16 iki 2009-07-17,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. B. buvo perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pažadėjęs J. S. ir K. S. už 10000 litų sumą parduoti juostinį gaterį ir jį pristatyti 2012-04-11 (duomenys neskelbtini), kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui, įtikino nukentėjusiuosius jam perduoti 8000 litų ir Prienų I-jame notarų biure sudaryti su juo paskolos sutartį, pagal kurią J. S. ir K. S. 2000 litų paskolą įsipareigojo lygiomis dalimis (po 1000 litų) grąžinti R. B. iki 2012-06-01, tačiau juostinio gaterio nepristatė, tokiu būdu apgaulės būdu įgijo J. S. ir K. S. priklausantį turtą - 8000 litų ir turtinę teisę į 2000 litų, tuo nukentėjusiesiems J. S. ir K. S. padarė 8000 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. B. parodė, kad viskas prasidėjo nuo paskolintų pinigų. Parodė, kad jis susitiko su J. S. Prienuose ant gatvės, prie J. S. namų. Tada J. S. gyveno kartu su K. S., jie buvo išsinuomoję Prienuose, gatvės pavadinimo nežino, namą. Jie tenai neseniai gyveno, jiems reikėjo kažkiek pinigų už nuomą susimokėti ar kitiems reikalams, sakė, kad ieško darbo ir, kad kai įsidarbins atiduos pasiskolintus pinigus. Sakė, kad jiems labai reikia pinigų ir, kad neturi iš ko pasiskolinti. Gal kažkokių problemų turėjo, gal kam skolingi buvo. Kai jis susitiko su J. S. ir jo drauge, šie patys pasiūlė važiuoti pas notarą. Važiavo jų automobiliu, jie vežė jį pas notarę todėl, kad norėjo, jog jis paskolintų jiems 2000 Lt. Sakė, kad jiems pinigų reikia pragyvenimui ar dar kam. K. S. tą dieną pamatė pirmą kartą, pinigus skolino todėl, kad ji gyveno kartu su jo pažįstamu draugu, su kuriuo anksčiau kartu dirbo. Jie abu prašė paskolinti 2000 Lt kiekvienam po 1000 Lt ir įsipareigojo pinigus grąžinti per 2 mėn. Abiems tuo kartu skolino pinigus. J. S. ir K. S. pinigų jam negrąžino. Galimai jie neturi pinigų, kad juos grąžinti. Parodė, kad nuo 2011 metų balandžio mėn. jis pradėjo dirbti su J. S., pjovė medieną ten, kur gaudavo užsakymus, nuvažiuodavo ir dirbdavo. Tiesiog paslaugą atlikdavo pjaudami medieną. Su J. S. kartu dirbo nuo 2011 metų balandžio mėn. iki 2011 metų liepos mėn. J. S. darbui buvo išsiėmęs verslo liudijimą, o jis turėjo įmonę UAB „Vairosta“. Įmonės įstatuose numatytos veiklos rūšys - prekyba, transportas, paslaugos, jis yra direktorius savo įmonėje. J. S. savo įmonėje neįdarbino, jis dirbo pats sau. Dirbo vienu gateriu. Uždirbtus pinigus su J. S. dalijosi pusiau. Parodė, kad gateris yra J. S.. Gaterio rėmas yra rudas, jis yra 8 metrų ilgio. Agregatas ant 4 ratukų, jame yra variklis, du ratai, sparnai, raudonos apsaugos, gaterio viršus yra žalias, o šiaip jis yra visas rudas. Nesitarė dėl gaterio pardavimo nei su J. S., nei su kitais, niekada apie tai nekalbėjo. Parodė, kad J. S. priklausė ir priklauso gateris. Dėl pasakymo ikiteisminio tyrimo metu, kad J. S. dirbo jo gateriu paaiškino, jog turėjo omenyje panaudos sutartį, kurioje įsipareigojo nesulaužyti ir nesugadinti gaterio, dėl to tą daiktą turėjo prižiūrėti kaip savo. J. S. sudarė sutartį ir su J. S. dėl gaterio naudojimo. Kai bendravo su J. S., tai šis vis prašydavo paskolinti jam po 100 Lt, 200 Lt. Pats J. S. išėjo iš darbo, nes jis prasidėjo darbai pas ūkininkus toje vietoje, kur jis gyveno. Būdavo, kad J. S. dažnai užgerdavo, tada jam neprisiskambindavo. Kadangi 2000 Lt yra ne maži pinigai, dėl to sudarė paskolos sutartį, kad būtų ramiau. Paaiškino, jog kai nuvažiuoja pas žmogų dirbti, jis tave pasitinka ir toliau pats vežasi į konkrečią vietą. Tada toje vietoje kažkiek papjauni medienos ir palieki gaterį tolimesniam darbui, kad jo nesivežioti, t.y. jei nesisekė padaryti viso darbo iš karto, tai palieki gaterį kitam kartui. Būna, kad kaimo pavadinimo ir nežino. Konkretaus adreso, t.y. tikslios vietos, kur yra tasai gateris, tyrėjai negalėjo pasakyti, nes tikslaus adreso kur jis paliktas nežinojo, gateris buvo kažkur kaime. Tai nebuvo jokia paslaptis. Gateris yra transporto priemonė ir jis nestovi vienoje vietoje. Tyrėja tik vieną kartą jo klausė konkretaus adreso. Šiuo metu gateris yra Varėnos rajone.

Kaltinamasis R. B. nurodė, kad savo vardu gaterio neturėjo. Nebuvo daugiau jokių gaterių. J. S. yra sena draugė. Ji turėjo vieną gaterį, o jis pats neturėjo nei vieno gaterio, registruoto savo vardu. Nenorėjo parduoti ir nekalbėjo apie gaterio pardavimą, kadangi savo gaterio neturėjo. Nebuvo minčių paimti ir parduoti gaterį. 2012 metais gaterio kaina negalėjo būti 10000 Lt, tai nereali kaina. Žino, kad byla dėl skolos yra sustabdyta. Kai visi trys pasirašė sutartį pas notarą, tai nei vienas iš jų nereiškė jokių pretenzijų. Notarė sakė, kad daro tokią sutartį kaip visi, tarėsi. Paskolinus pingines lėšas J. S. ir K. S. 2000 Lt ir per nustatytą terminą jų negrąžinus, eina po 20 Lt į dieną delspinigiai, kurių turėjo ne mažai prisikaupti per tą laiką. Parodė, kad pas notarą pasiūlė vykti J. S. ir jo draugė, jis sutiko. Sutarimas buvo visų trijų dėl vykimo pas notarą. J. S. su drauge pagal sutartį žadėjo pinigus grąžinti už 2 mėn. laiko. Sutartyje buvo parašyta, kad J. S. su drauge pasibaigus pinigų grąžinimo terminui sutinka į dieną mokėti po 10 Lt delspinigius, todėl jis nebuvo suinteresuotas ieškoti skolos. Be to, kartą susiskambinus J. S. sakė, kad pinigų, kuriuos turi grąžinti, neturi, todėl jis sutiko dar palaukti. Tuo metu, kai medieną gateriu pjovė, įvairiai į mėnesį uždirbdavo, apie 3000 Lt į mėnesį gaudavosi, užtekdavo pajamų. Savo pinigus jiems skolino. Įmonė tęsia veiklą. Dirba ir pagal įmonės veiklą arba su verslo liudijimu. Santaupų turėjo. Parodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. J. S. kartu jau nedirbo, žiemą taip pat jis su juo kartu nedirbo. Darbiniai santykiai su J. S. jau buvo nutrūkę prieš kokią pusę metų iki tol. J. S. telefonu jį susirado. Buvo, kad J. skambino tuo laiku pakalbėti kaip jam sekasi, bet gaterio parduoti neprašė. Paskolintų pinigų (2000 Lt) jam greitai nereikėjo, o be to, kažkas jam sakė, kad tuos pinigus gali pasiimti iš J. S. ir po 10 metų. Kai J. S. paskolinęs pinigus pamatė, kad šis jį kaltina, pasikreipė į teismą dėl skolos civiline tvarka išieškojimo. J. S. pats paskambino po praėjusio sutarties termino grąžinti pinigus ir sakė palaukti dėl pinigų grąžinimo. Pretenzijų dėl paskolos grąžinimo J. S. nesiuntė. Jis neatgavo 2000 Lt.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad dirbo pas R. B. apie 4 mėn., jis 2011 metų balandžio mėn. pradėjo dirbti. Tai buvo R. B. oficialus verslas. Su ginčo gateriu dirbo pas R. B. 2011 metų balandžio mėn. Neturėjo darbo sutarties su kaltinamuoju, tačiau suprato, kad turėjo darbinius santykius su kaltinamuoju. Gavo užmokestį už darbą. R. B. važiavo į mokesčius ir ten kažką suformino, kad jis dirbo pagal individualią veiklą. Tris gaterius turėjo kaltinamasis, tačiau buvo nusižiūrėjęs tą patį gaterį, su kuriuo dirbo. Kiti gateriai buvo kitokie. Vienas gateris tuo metu, kai dirbo pas R. B., buvo geltonais sparnais, o visas jo rėmas buvo žalias ar juodas. Kitas gateris buvo rudas, ilgas - 9-10 metrų ilgio. Jo perkamas gateris turėjo būti su raudonais sparnais. Nežino kieno vardu buvo registruoti kiti du gateriai, bet iš R. B. kalbos suprato, kad gateriai yra jo. Parodė, kad J. S. buvo R. B. draugė. Vieną kartą ji partraukė nukentėjusįjį su gateriu iš Vyšniūnių k. Parodė, kad viskas ėjo ant S. vardo – ir gateriai, ir įmonė. Sutinka, kad buvo su ja sutartis padaryta. Dėl panaudos sutarties sudarymo su J. S. paaiškino, kad jam ją atvežė, kažkokia sutartis buvo pas jį namie. Žinojo, kad gateris registruotas J. S. vardu, tačiau R. B. sakė, kad jis gaterį persirašys ant savęs, nes jis konfliktavo su J. S.. Nematė gaterio dokumentų. Sugalvojo pirkti gaterį todėl, kad R. B. sakė, jog gateris yra jo, tik perrašytas ant jo draugės. Parodė, kad visi trys gateriai turėjo vieną numerį. Gateris, kurį norėjo pirkti, buvo žalias, sparnai raudoni, ratai atsidaromi, vienašiai, Tauragės gamybos, metų nežino. Iš trijų gaterių išsirinko vieną gaterį, kuriuo pats dirbo. Žinojo kieno tas gateris. Gaterio suforminimas buvo ant S. vardo, o realiai jis buvo R. B.. Mano, kad R. B. reikėjo spręsti ar jis galėjo parduoti tą daiktą. Iki pirkimo matė gaterį maždaug prieš metus laiko. Negali atsakyti, kaip veikė gateris, bet jei B. pjovė medieną, tai galvojo, kad veikia.

Paaiškino, kad jis su K. S. pradėjo gyventi nuo 2012 metų kovo mėn. vidurio. K. gavo iš savo buvusio vaikų tėvo 2012 metais balandžio mėn. pradžioje ar pabaigoje 8000 Lt. Kartu su ja sprendė kur gautus pinigus panaudoti, sugalvojo atsidaryti savo verslą. Kadangi R. B. anksčiau turėjo tris gaterius ir buvo kalbėjęs apie gaterio pardavimą, todėl paskambinęs jam paklausė dėl gaterio, nes manė, jog vienas gateris jam nereikalingas ir, galbūt, jį galėtų parduoti. Pastarasis atsakė, kad pagalvos ir perskambins. Po savaitės laiko paskambino ir pasakė, kad parduos gaterį, klausė, ar turi pinigus. Parodė, kad R. B. po Velykų antrą dieną atvažiavo pas juos į namus su mėlyna mašina Audi A6. Jis padėjo 8000 Lt po 200 Lt kupiūromis virtuvėje. Tuomet namuose buvo jis, K. S. ir vaikai - 3 ir 9 metų amžiaus. R. B. sumokėjo 8000 Lt po 200 Lt kupiūromis. Tą dieną namuose buvo du vaikai ir K. S.. Vaikai buvo atėję į virtuvę, kažkiek pabuvo, o paskui buvo kambaryje. Namą jie tenai nuomojosi. R. B. perskaičiavo pinigus ir įsidėjo į savo piniginę. Iš viso buvo sutarę, kad už 10000 Lt bus parduotas gateris. R. B. sumokėjo 8000 Lt. Tada R. B. sugalvojo važiuoti pas notarę V. B. ir sudaryti sutartį, kad jam lieka skolingi 2000 Lt. Notarė pirmiausia paprašė pasų. Notarės kabinete buvo visi trys, t.y. jis, K. S. ir R. B. bei notarė. Kai notarė darė sutartį, ji neįtraukė 8000 Lt, duotų R. B.. Jie norėjo, kad 8000 Lt, sumokėti R. B., būtų įtraukti į sutartį, bet jų notarė neįtraukė. Jis tik paskui apsižiūrėjo, kad 8000 Lt nebuvo įtraukta į sutartį. Sakė notarei, kad R. B. sumokėjo 8000 Lt ir liko skolingi dar 2000 Lt. Tada notarė pasakė, kad tokiu atveju būtų paskolos sutartis ir, kad jei laiku negrąžins R. B. pinigus, augs delspinigiai. Likusius pinigus R. B. turėjo sumokėti iki birželio mėn. 1 d. Notarė dalyvavo kai buvo sudaryta sutartis. Pasirašė sutartį, neskaitė sutarties teksto. Į knygas pas notarę pasirašė. J. S. sumokėjo notarei 60 Lt už sutarties sudarymą. Viskas gavosi ekspromtu. Jam niekas nedavė sutarties egzemplioriaus, K. S. irgi nedavė sutarties egzemplioriaus. Sutarties egzempliorių jam padavė R. B.. Pas notarę nebuvo skaičiuojami jokie pinigai. Notarė išaiškino, kad jei laiku neatiduos R. B. pinigų, tai kiekvieną dieną turės mokėti po 10 Lt netesybų. Minėjo apie tai notarė. Tokias sąlygas suvokė, t.y. kad, jei negrąžins R. B. 2000 Lt, tai tada mokės netesybas. Birželio 1 d. neatsiskaitė su R. B. 2000 Lt, nes jis neatvežė nei parduoto gaterio, nei už jį sumokėtų 8000 Lt. Jo išsilavinimas 10 klasių, specialybės nėra įgijęs. Iš pradžių jam nerodė gaterio dokumentų. Pasakė, kad pasiima pinigus ir atvaro gaterį už vienos valandos. R. B. sakė, kad kai atvarys gaterį, tada jį ir perrašys jų vardu. Buvo sutarę, kad gaterį atvežtų į Prienus. Po sutarties sudarymo pas notarę išsiskirstė. Tik apie 4 val. vakaro pradėjo kirbėti mintis, kad sutartis yra bloga. Nerimauti, kad jau nieko nebus pradėjo po 3 dienų. Vėliau skambino kaltinamajam, kad jis atvarytų gaterį, o jis pasakė, kad dirba pas uošvį (duomenys neskelbtini) kaime, pradėjo mulkinti. Kad negaus gaterio suprato R. B. uždelsus apie mėnesį laiko jį atvežti. R. B. ir toliau vykdė savo veiklą. Žmonės sakydavo, kad jis toliau pjauna medieną. Paskui neatsiliepdavo į jo telefoninius skambučius ir SMS žinutes. R. B. nereikalavo grąžinti jam 2000 Lt sumos. Jis dėl šios sumos nerašė pretenzijų ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo nereikalavo grąžinti pinigų. Dėl kreipimosi dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, paaiškino, kad, nuėjus pas notarę, ji sakė, kad nieko negali padaryti be R. B.. Nežinojo, kad dėl to reikia kreiptis į teismą. Liepos mėn. buvo nuėjęs pas notarę, t.y. po to, kai turėjo sugrąžinti paskolą. Nepadarė jokio prierašo prie sutarties. Dėl kreipimosi į policiją daug vėliau, paaiškino, jog manė, kad R. B. atveš gaterį.

Nukentėjusioji K. S. parodė, kad bendrai norėjo pirkti gaterį, kad turėtų iš ko pragyventi. Sumanymas buvo abiejų. Pinigus 10000 Lt grynais jai davė Ž. T., jos vaikų tėvas. Pinigų gavimo datos neatsimena. Galimai prieš savaitę laiko gavo 10000 Lt iš Ž. T.. Kitus pinigus – 2000 Lt išleido mokesčiams, už būsto nuomą ir kitiems dalykams. Tie pinigai buvo skirti kaip ir išlaikymui už vaikus. Jie buvo po 200 Lt kupiūromis. Parodė, kad nuo 2012-03-12 gyvena su J. S., jis nelabai kur dirbo tuo laiku. Tuo metu, kai pirko gaterį, J. S. nedirbo, o kur anksčiau jis dirbo, ji nežino. Kai atvažiavo pas juos R. B., ji pinigus padavė J. S., o jis - R. B.. Tai buvo (duomenys neskelbtini). Tuomet namuose buvo dviese su J. S. ir dar vaikai. Kambaryje pinigai buvo perduoti. Vaikai nebuvo tame kambaryje kai buvo perduodami pinigai. R. B. skaičiavo pinigus. Jis kalbėjo, kad jie turės iš ko pragyventi. Dar sakė, kad reikia važiuoti sudaryti sutartį. Klausė, ar daryti sutartį namuose ant lapo, ar geriau vykti pas notarę. Tuo metu jiems nesigalvojo dėl 8000 Lt sutarties sudarymo. Nepaėmė raštelio, kad duoda R. B. 8000 Lt už gaterio pirkimą. Susitarė gaterį pirkti už 10000 Lt. Tada ji jau neturėjo 2000 Lt. R. B. sakė, kad kai užsidirbs pinigų, tada ir atiduos jam tuos pinigus. R. B. sakė, kad gateris bus perrašytas kai galutinai atsiskaitys. Tą pačią dieną R. B. turėjo atvaryti gaterį į (duomenys neskelbtini). Vykti pas notarą pasiūlė R. B.. Visi trys nuvyko pas notarą ir du vaikai važiavo kartu. Parodė, kad notarei neaiškino aplinkybių dėl 8000 Lt sumokėjimo R. B.. Kažką tarpusavyje apie tai kalbėjo, bet notarė, turbūt, negirdėjo. Laukė kol notarė sudarys tą sutartį. Pagal sutartį R. B. sutiko laukti 2000 Lt iki birželio mėn. 1 d. Kai pasirašė sutartį, notarė sakė, kad, jeigu negrąžins R. B. pinigų iki birželio 1 d., į dieną augs po 10 Lt delspinigių. Visi trys pasirašė sutartį. Nelabai ji skaitė sutartį. Sutarties į rankas negavo. Tik R. B. pasiėmė tą sutartį. Jei gateris būtų buvęs pristatytas, tai tie pinigai (2000 Lt) būtų buvę uždirbti ir atiduoti R. B.. Kadangi prarado 8000 Lt, todėl nesupranta kodėl R. B. turėtų grąžinti 2000 Lt. Dėl tylėjimo iki rugpjūčio mėn. paaiškino, jog tikėjosi, kad R. B. vis dar atveš gaterį. Jos išsilavinimas yra 10 klasių, baigusi normalią mokyklą, J. S. taip pat. R. B. tada matė pirmą kartą tada. Negalvojo, kad žmogus gali taip padaryti, nes vis tik tai yra dideli pinigai. J. S. kažką šnekėjo, kad R. B. turi tris gaterius ir, kad su vienu gateriu jis yra dirbęs bei, kad tas gateris turi būti geras, o jei ne, tai jį pasitaisys. Nusprendė iš R. B. pirkti gaterį, nors buvo ieškota ir kitų gaterių. Kadangi J. S. buvo dirbęs su vienu iš R. B. gaterių ir jis veikė, todėl jį ir nusprendė pirkti. Pasitikėjo gaterio kokybe ir R. B.. Dabar taip pat nuomojasi gyvenamąjį būstą. Parodė, kad dėl jų atžvilgiu iškeltos civilinės dėl paskolos grąžinimo žino, atsiliepimų į civilinę bylą neteikė, nes galvojo, kad vyksta šis teismas ir, kad bus šioje byloje išspręstas klausimas.

Liudytojas Ž. T. parodė, kad K. S. jo prašė pinigų, todėl jis davė jai pinigus. Prieš tai jis 11 metų gyveno kartu su ja neįregistravęs santuokos, turėjo du bendrus vaikus. Pernai pavasarį nutrūko bendras gyvenimas, tada jie išsiskyrė. Vaikai liko su mama. Ji sakė, kad reikia pinigų, nes pirks vaikams būstą. Prašė 10000 Lt. Davė pinigus pavasarį, bet tikslios datos neatsimena. Galėjo būti ir gegužės, ir balandžio mėnuo, bet tikrai ne kovo mėn., kai davė pinigus K.. Žinojo, kad K. turi kitą draugą. Jie nuomojosi būstą Prienuose ir sakė, kad pirks nuosavą būstą. Nežinojo, kad K. skirs pinigus nuosavam verslui. Davė pinigus būsto pirkimui, o ką jie padarė, tai jų reikalas. Pinigus davė grynais stambiomis kupiūromis – po 200 Lt, po 100 Lt, bet tikslaus santykio neatsimena, visus iš karto. Neatsimena ar ėmė pinigus nuo kortelės, ar turėjo juos su savimi, namuose. K. jam neturėjo nieko grąžinti. Dirba, ūkininkauja, todėl turėjo pinigų. Per metus laiko 30000 - 40000 Lt pajamų gauna. Vaikai yra registruoti jo vardu, moka vaikams išlaikymą, namo jie neturi.

Liudytoja D. K., J. S. sesuo, parodė, jog atvažiavęs brolis sakė, kad pirks gaterį ir, kad jis jau yra mokėjęs 8000 Lt, tačiau gaterio nesulaukia. Ji pati sandoryje nedalyvavo, brolis su drauge apie tai pasakojo. Buvo pavasaris, gal balandžio, gegužės mėn. pradžia, tikslios datos neužfiksavo. Brolis ketino atsidaryti savo įmonę ir pjauti medieną su gateriu. Jis buvo dirbęs su kaltinamuoju. Nuo to laiko, kai brolis norėjo pirkti gaterį, prieš 1,5 - 2 metus laiko jis buvo dirbęs su tuo gateriu. Brolis pasakė, kad pirks gaterį iš to paties žmogaus, su kuriuo pjovė medieną. Brolis sakė, kad pinigus jiems davė K. S. buvęs draugas, kuriuos jie investuos į gaterį. Nežino kaip buvo apiforminti 8000 Lt, duoti kaltinamajam. Sakė, kad kaltinamasis atvažiavo į namus pas brolį, kur jam ir perdavė pinigus. Ji paklausė brolio, kodėl nesudarė sutarties, bet jis sakė, kad buvo nesusidūręs su tokiais reikalais. Jie nesitikėjo, kad viskas gali taip įvykti, todėl ir nepasirašė sutarties dėl 8000 Lt. Buvo vasario mėn. 14 d., Valentino diena, gal 2012 metai ar 2011 metai kai brolis pradėjo gyventi su K. S.. Iki to laiko brolis gyveno pas juos (duomenys neskelbtini). Brolis dirbdavo ir vienur, ir kitur, t.y. su kaltinamuoju ir kitur. Pavardžių nežino, nes tuo nesidomėjo.

Liudytoja apklausta notarė V. B. parodė, jog nurodyti daugiau nei, kad nurodyta sutartyje, negali. Papildomų detalių pasakyti negali. Tai buvo paskolos sandoris. Paskolos sutartyje figūruoja pinigai, kuomet viena šalis skolinasi, o kita paskolina. Kitos aplinkybės, dėl ko šalys sudarė šią sutartį, jai nežinomos. Parodė, jog kiekvienu atveju išaiškina šalims kas per sutartis yra. Šalys perskaito po kuo pasirašo. Jei skolinami pinigai, tuomet ji paklausia ar viena šalis davė pinigus, o kita šalis gavo pinigus. Šalys sutartį pasirašė, todėl ją suprato. Jei sutartis neaiški, šalys jos nesirašytų. Paskolos sutarties tekstą rengė kontoros darbuotojos. Paaiškino, kad pagal jos patvirtintą sutartį, paskolos gavėjai skolinasi lygiomis dalimis po 1000 Lt, o grąžinti pinigus įsipareigoja solidariai. Jei paskolos gavėjai skolinosi kartu pinigus, tai jie matomai dėl to susitarė. Jie galėjo sudaryti ir atskiras sutartis, bet, kad būtų paprasčiau, surašė vieną sutartį. Tai buvo jau išdirbta buitinės paskolos forma. Viskas, kas susiję su sutarties surašymu, pasų pateikimu ir sutarties atspausdinimu, užtruko neilgai. Neatsimena ar prie jos perdavė pinigus. Šalys gali ir banke atsiskaityti. Nėra būtinumo, kad prie notaro atsiskaitytų. Kai suruošiama sutartis, šalys ateina į notaro kabinetą, perskaito sutartį ir, jei atitinka jų nurodytas aplinkybes, pasirašo sutartį. Kieno iniciatyva buvo sudaryta sutartis, ji nepamena, tai buvo grynai skoliniai reikalai. Kitu atveju būtų formintas pirkimas išsimokėtinai, o ne paskola. Kitos sutarties niekas notarės neprašė sudaryti. Jei šalis kažką perka, tai reikia pateikti atitinkamus dokumentus, juos patikrinti, sužiūrėti, ar neuždėtas areštas ir pan. Tokiu atveju nebūtų per vieną dieną padaromas sandoris. Nebuvo taip, kad šalys prašė vieno sandorio, o jos buvo padarytas kitas sandoris.

Liudytoja J. S. parodė, jog R. B. yra draugas. Jį pažįsta 4-5 metus, su juo praeityje draugavo. Ji su R. B. kartu planavo dirbti gateriu, todėl kartu nusprendė pirkti gaterį. Turėjo ir dabar ji turi tik vieną gaterį, jo techninių duomenų nepamena. Tai agregatas su dviem ratais, kur dedasi rąstas. Ji gaterį įsigijo 2011 metais kovo mėn. už 6500 Lt Tauragėje nuomai, o įregistravo Prienų rajone. Už jos lėšas buvo pirktas gateris. Gateris yra jos vardu registruotas. Jo paskirtis yra medienai pjauti. Jau pora metų nemačiusi gaterio. Gateris yra pas R. B., jį jam nuomoja. Draugiškai nuomoja gaterį, nes juo pasitiki. R. B. moka jai 200 Lt į mėnesį už gaterio nuomą. Daugiau gaterių savo vardu neturėjo. R. B. dirbo tuo gateriu įvairiose vietose, matydavo, kad kaltinamasis išvažiuoja su gateriu, o kur jis su juo dirbo, nežino. Kai su J. S. susipažino, surašė sutartį, kad ir jis naudosis gateriu. Ji, R. B., ir ji ir J. S. pasirašė sutartį dėl gaterio panaudos. Tą patį daiktą panaudos pagrindu ji davė ir J. S., ir R. B., nes žinojo, kad jie dirbs tuo gateriu. R. B. ieškojo žmogaus, kad galėtų kartu su juo dirbti. J. S. dirbo su gateriu. Nežino, kokiais pagrindais buvo įforminti jų darbiniai santykiai. Ji surašė panaudos sutartį, kad tuo gateriu gali naudotis tiek R. B., tiek J. S.. Reikėjo panaudos sutarties su J. S., jei kartais gateris dingtų ar pan., t.y., kad apsidrausti. Ji pati turėjo tik vieną gaterį. Tai buvo neatlygintinė sutartis neapibrėžtam laikui. Nekilo minčių parduoti gaterį. Niekada neplanavo parduoti gaterio. Nežinojo, kad J. S. norėjo išpirkti tą gaterį. J. S. pas ją nesikreipė dėl to, kad nori pirkti iš jo gaterį. Parodė, kad R. B. ir dabar naudojasi tuo gateriu. Nežino kur šiuo metu fiziškai yra gateris, ji juo pasitiki, gateris yra R. B. žinioje. Ji pati nevykdė to verslo. Moka jai R. B. nuomos pinigus už gaterį, todėl susitinka su juo kas 2-3 mėn., kad perduoti pinigus už gaterio nuomą. Nukentėjusios moters nepažįsta, nėra jos anksčiau mačiusi. Parodė, kad J. S. jai skambino dėl R. B. ir klausė, ar ji žinanti kur yra R. B., gal dar klausė jo telefono numerio, bet ji pasakė, kad nežino ir, kad negali kalbėti, nes yra darbe. Jau dveji metai kaip nėra pora su R. B.. Parodė, jog kai buvo pora su R. B., jis turėjo ir skolindavo pinigų kitiems asmenims. Užteko pinigų iš to vieno gaterio pragyvenimui. Nežino, ar R. B. vykdė kitą veiklą. Nežino nuo kada J. S. nesinaudoja gateriu. Jokių kitų dviejų gaterių, ji nėra nemačiusi. Mano, kad 2012 metų pavasarį gaterio kaina galėjo būti apie 6000 Lt. Nemano, kad gaterio, kurį norėjo pirkti J. S. už 10000 Lt, tokia kaina yra reali. Ji prieš 1,5 metų matė gaterį važiuojant kai R. B. buvo užsukęs pas ją į (duomenys neskelbtini) kaimą, gateris buvo prie mašinos prikabintas. R. B. naudojasi gateriu iki dabar. Gateris yra parūdijęs, apsilupęs, jo rėmai rudi.

Šalies argumentai

2012-08-09 J. S. pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, kad 2012-04-11 susitarė pirkti mobilų gaterį iš R. B. ar B., šiam atvykus į namus (duomenys neskelbtini), su drauge K. padavė 8000 Lt po 200 Lt kupiūromis, o tada nuvažiavo pas notarę rašyti sutartį, kad J. S. lieka skolingas dar 2000 Lt už gaterį. Supildęs sutartį išvyko atvaryti gaterio, kurio taip ir neatvarė išsisukinėdamas telefonu, jog neturi laiko, užsiėmęs. Taip ir dingo R. su 8000 Lt, bendraujant su juo telefonu nesileido į šnekas (b.l.3).

2012-08-23 J. S. protokolu - pareiškimu nurodė analogiškai, kad norėjo iš R. B. pirkti gaterį. Minėtas asmuo atvyko į jo nuomojamą būstą (duomenys neskelbtini), kuriame padavė 8000 Lt po 200 Lt, kuriuos suskaičiavęs įsidėjo į rankinę. Tuo metu namuose buvo nukentėjusiojo draugė K. S.. Iš viso buvo suderėta 10000 Lt, o, kadangi daugiau pinigų tąkart neturėjo, todėl liko skolingas 2000 Lt, dėl ko kaltinamasis pasiūlė nueiti pas notarę sudaryti sutartį. Už sutarties sudarymą J. S. sumokėjo notarei 60 Lt. R. B. žadėjo po dviejų valandų atvežti gaterį (b.l.4-5).

2012-08-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis J. S. pateikė paskolos sutarties, sudarytos 2012-04-11, tarp J. S., K. S. ir R. B., patvirtintos Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, kuria J. S. bei K. S. pasiskolino iš R. B. 2000 Lt, kiekvienas po 1000 Lt, kuriuos gavo prieš pasirašydami sutartį ir kuriuos įsipareigojo solidariai grąžinti iki 2012-06-01, sutarties 6-ame punkte nurodžius, kad, jeigu skola nebus grąžinta iki 2012-06-01, skolininkai įsipareigoja mokėti netesybas po 20 Lt (kiekvienas po 10 Lt) už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną iki galutinio atsiskaitymo.

Atliekant akistatą tarp nukentėjusiojo J. S. ir įtariamojo R. B., prieštaravimai tarp šių proceso dalyvių nepašalinti, kiekvienas patvirtino pirmiau ikiteisminio tyrimo apklausose savo duotus parodymus (b.l.35-36).

Atliekant akistatą tarp nukentėjusiosios K. S. ir įtariamojo R. B., prieštaravimai tarp šių proceso dalyvių nepašalinti, kiekvienas patvirtino anksčiau savo duotus parodymus (b.l.37-38).

Nukentėjusieji J. S. ir K. S. pareiškė 8000 litų dydžio civilinį ieškinį turtingi žalai atlyginti, kuriuos prašo lygiomis dalimis priteisti kiekvienam iš jų po 4000 Lt (b.l.16).

Savos gamybos (vienašė) prikabinamoji platforma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2011-01-01, J. S. vardu buvo įregistruota Prienų rajono savivaldybės administracijoje 2011-03-17 (b.l.113).

Prienų rajono savivaldybės administracija, atsakydama į teismo paklausimą, 2013-10-27 raštu patvirtino, kad be pirmiau paminėtos prikabinamosios platformos, J. S. vardu daugiau jokios technikos registruota nebuvo (b.l.163).

Alytaus rajono ir Alytaus miesto savivaldybės administracija į teismo paklausimą 2013-10-16 raštu ir 2013-10-18 raštu nurodė, kad R. B. vardu jokia technika, tame tarpe mobilieji gateriai medžiui pjauti, neregistruota (b.l.157-158).

Panaudos sutartimi, sudaryta 2011-04-12 tarp J. S. ir J. S., J. S., kaip ir R. B., susitarė su daikto savininke dėl prikabinamosios platformos - juostinio gaterio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos neapibrėžtam terminui (b.l.141-146).

VMI 2013-10-16 pateiktais duomenimis J. S. nuo 2011-04-14 iki 2012-06-04 vykdė individualią veiklą, susijusią su medienos pjovimu ir obliavimu. R. B. nuo 2012-08-06 – 2012-09-08 buvo įsigijęs verslo liudijimą 2012 m. laikotarpiui (b.l.160, 166).

Nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, nuo 2013-01-01 iki 2013-10-22 VDDFV duomenimis R. B. dirbo UAB „Vairosta“ (b.l.128-130, 131-135, 165).

Prienų rajono apylinkės teismas 2013-03-20 nutartimi patvirtino tarp K. S. ir Ž. T. taikos sutartį dėl šių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo nuo 2012-11-16 iki pilnametystės (b.l.147-149).

Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad R. B. civilinio proceso tvarka kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl 2000 Lt skolos pagal paskolos sutartį priteisimo iš J. S. ir K. S., civilinė byla Nr. 2-12-805/2014 sustabdyta (b.l.179-180).

Lietuvos Respublikos BPK 255 str. nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, t.y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimai R. B. padarius Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą yra nepagrįsti. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. R. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y., kad apgaule savo naudai įgijo 8000 litų ir turtinę teisę į 2000 litų. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, t.y. būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, tai yra jį perduoti, perleisti turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį, taip pat tyčia, kuri yra kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutyli esmines turto savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Tačiau būtina įrodyti ne tik patį apgaulės faktą, bet ir tai, jog kaltininkas subjektyviai suvokia savo veiksmų apgaulę. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, tai yra sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jų „privertimas“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei arba laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“, 1999 m. birželio 18 d. nutarimo 19 redakcija 9, 11-12 punktai). Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad savos gamybos (vienašė) prikabinamoji platforma valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2011-01-01, 2011-03-17 buvo įregistruota J. S. vardu (b.l.113). Prienų rajono savivaldybės administracija 2013-10-27 raštu patvirtino, kad be pirmiau paminėtos prikabinamosios platformos, J. S. vardu daugiau jokios technikos registruota nebuvo (b.l.163). Alytaus rajono ir Alytaus miesto savivaldybės administracija į teismo paklausimą 2013-10-16 raštu ir 2013-10-18 raštu nurodė, kad R. B. vardu jokia technika, tame tarpe mobilieji gateriai medžiui pjauti, neregistruota (b.l.157-158). Duomenų, kad kaltinamasis, nukentėjusiajam J. S. su juo kartu dirbant naudojosi trimis gateriais medžiui pjauti, nepatvirtino nei vienas iš apklaustų teisiamojo posėdžio metu asmenų, tokių aplinkybių nepagrindė ir jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Ginčas tarp baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyvių kilo dėl to, ar buvo R. B. įsipareigojimas perduoti nukentėjusiajam J. S. gaterį medienai pjauti ir, ar R. B. gavo iš nukentėjusiųjų 8000 Lt ir tuo pagrindu įgijo reikalavimo teisę į 2000 Lt. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. B. neturėjo nei vieno gaterio, registruoto savo vardu. J. S. nuosavybės teise turėjo vieną gaterį - prikabinamą platformą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 metų gamybos, jokių daugiau gaterių rašytiniais bylos duomenimis nei kaltinamojo, nei minėtos liudytojos vardu registruota nebuvo. Kaltinamasis R. B. tvirtino, jog su nukentėjusiuoju nekalbėjo apie gaterio pardavimą, neketino jo parduoti, kadangi nuosavybės teise jo neturėjo. Liudytoja apklausta J. S. parodė, jog tuo metu turėjo ir dabar turi tik vieną gaterį, kurį įsigijo už asmenines lėšas nuomai 2011 metais kovo mėn. už 6500 Lt Tauragėje ir kuris buvo įregistruotas Prienų rajono savivaldybės administracijoje 2011-03-17 jos vardu. Gaterio paskirtis - medienai pjauti. J. S. parodymais akivaizdu, jog ji niekada neketino gaterio parduoti, juolab, J. S., žinodamas, kad gaterio savininkė yra ji, dėl gaterio pardavimo pas ją nesikreipė, neprašė jo parduoti, iki šiol jos leidimu naudojasi juo R. B.. Gaterio savininkė J. S. panaudos sutartį su juo dirbančiais asmenimis, o būtent, R. B. ir J. S. 2011-04-12 sudarė tam, kad užtikrinti gaterio saugumą, išvengti sugadinimų bei kitokios rizikos. Aplinkybių, kad tokia sutartis buvusi sudaryta, J. S. neneigė, kas taip pat nedviprasmiškai patvirtina, kad J. S. buvo žinoma kas yra kilnojamojo daikto savininkas. Prieštaringai vertintina ir J. S. išsakyta pozicija, kad jis, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui pasibaigus paskutiniesiems jo ir kaltinamojo darbiniams santykiams, kuriuos jis nutraukė beje savo iniciatyva, nusprendęs dirbti kitoje vietovėje, beveik metus nemačius perkamo gaterio, nepasidomėjus jo technine būkle, galiausiai neišsiaiškinus kokiais pagrindais tuo metu juo naudojosi R. B., jam pačiam manant, kad kaltinamojo ir jo draugės santykiai nėra geri, paties J. S. iniciatyva telefonu susisiekus su R. B. derinti pardavimo klausimą, teismo vertinimu, neatitinka normalaus rūpestingo ir atidaus elgesio standartų. Nei vienas iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų nepatvirtino J. S. nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad kaltinamasis kai jie kartu dirbo naudojosi trimis gateriais, kurių vieną jis nusprendė įsigyti iš kaltinamojo, tokių jo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir teismo iniciatyva išreikalauti rašytiniai duomenys iš valstybės institucijų, kuriais R. B. vardu niekada nebuvo registruoti jokie gateriai. Byloje liko nepašalinti prieštaravimai ir neva dėl nukentėjusiojo ketinamo įsigyti gaterio techninių duomenų, kitų požymių, spalvos, kurie nesutapo su kaltinamojo R. B. ir liudytojos J. S. parodymais, nes kitiems liudytojams tokie duomenys iš viso nebuvo žinomi. Liudytojos D. K. parodymai esminės reikšmės byloje įrodymų vertinimo aspektu neturi, nes ji J. S. tikslių darbinių santykių nežinojo, sandoryje nedalyvavo, jo sudarymo aplinkybes sužinojo iš savo brolio J. S. ir jo draugės pasakojimų. Taigi, aplinkybių, kad kaltinamasis iš anksto buvo suplanavęs apgaulės būdu pasisavinti nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas ir turtinę teisę į piniginių lėšų išieškojimą, nepatvirtina nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu surinkti ir ištirti duomenys. Nelaikytinas nukentėjusiųjų sąmoningu klaidinimu vien jų pačių manymas, kad gateris, kuriuo taip pačiai keletą mėnesių (2011 m. balandis – rugpjūtis) dirbo su kaltinamuoju J. S., esant rašytiniams dokumentams, priklauso Robertui. Beje, kaltinamojo paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, šis nurodė, jog, būdamas teisėtu gaterio naudotoju, suprato, kad daiktu naudojasi kaip turintis pareigą jį tausoti, saugoti ir išlaikyti tvarkingą, asmuo, ką akivaizdžiai žinojo ir pats J. S. jo ir J. S. sudarytos panaudos sutarties pagrindu. O, vien tik aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai vieną kartą paklausus dėl gaterio buvimo vietos, R. B. nenurodė tikslaus pavadinimo, taip pat neįrodo apgaulės siekiant tokiu būdu pasisavinti nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas ir turtinę teisę į piniginių lėšų išieškojimą. Beje, tiek J. S. sesers, tiek ir nukentėjusiosios K. S. parodymais darytina išvada, kad J. S. finansinė – darbine padėtis tuo metu nebuvo gera, tuo tarpu, liudytoja J. S. patvirtino, jog jai yra žinoma, kad R. B. tuo metu turėjęs laisvų pinigų, juos skolindavęs ir kitiems žmonėms.

Taigi, bylos duomenimis neginčijamų įrodymų, kad R. B., įgijęs pasitikėjimą, siekė apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir už 10000 Lt sutarė parduoti juostinį gaterį nukentėjusiesiems bei jį pristatyti, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui, pasinaudojo abiejų nukentėjusiųjų patiklumu ir juos apgavo, ikiteisminio tyrimo metu surinkta nebuvo. Tokias aplinkybes paneigia byloje pateikti rašytiniai duomenys. Nukentėjusysis J. S. patvirtino, kad pasirašė panaudos sutartį, kurioje nurodyta, kad J. S. (toliau - panaudos davėja) perduoda J. S. (toliau - panaudos gavėjas) savo gamybos prikabinamąją platformą – juostinį gaterį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), medienai pjauti neterminuotam laikotarpiui. 2011-04-12 sutartis, sutartis sudaryta tarp J. S. ir J. S., dėl ginčo gaterio panaudos, kurioje be kita ko 3.3 punkte nurodyta neperduoti pagal šią sutartį naudojamo gaterio tretiesiems asmenims, 5.1 punkte perduoti gaterio ar atskirų jo dalių trečiajai šaliai be atskiro išankstinio panaudos davėjo raštiško sutikimo (b.l.145) nukentėjusiajam J. S. buvo žinoma. Nukentėjusysis J. S. patvirtino, kad tokią sutartį pasirašė, po sutartimi yra jo parašas, tokią sutartį turėjęs namuose. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis su tuo gateriu dirbo ir sugalvojo jį įsigyti. Taigi, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad 2011-04-12 nukentėjusysis J. S. puikiai žinojo, kad gateris, su kuriuo jis kartu su R. B. dirbo, priklauso J. S.. Nukentėjusieji J. S. ir K. S. tvirtino, kad pinigų gaterio pirkimui gavo iš Ž. T., kuris buvo K. S. sugyventinis ir dviejų nepilnamečių vaikų tėvas ir, tie pinigai buvo skirti nepilnamečių vaikų būstui įgyti, tačiau liudytojo Ž. T. parodymais, 10000 Lt jis davė tikrai ne 2012 m. kovo – gegužės mėn., o vėliau, po 100 Lt, 200 Lt kupiūromis, kurių santykio nurodyti negali, nes nepamena. Nukentėjusiųjų parodymais, 2012 metais apie balandžio mėn., tikslios datos nepamena, pinigai 10000 Lt sumoje buvo perduoti kaltinamajam po 200 Lt kupiūromis. Nors nukentėjusieji teigia, kad jie sumokėjo kaltinamajam 8000 Lt po 200 Lt kupiūromis, visgi liudytojas Ž. T. parodė, jog davė nukentėjusiajai K. S. po 100 Lt ir po 200 Lt kupiūromis. K. S. nepatvirtino to fakto, kad būtų ėjusi ir iškeitusi tuos pinigus ar būtų padavusi ne tuos pinigus, kuriuos jai davė Ž. T., ar galiausiai, kaip ji nurodė, tuos 2000 Lt būtų praleidusi duotomis po 100 Lt kupiūromis. Vienok, Prienų rajono apylinkės teismo nutartyje, kuria tarp šalių T. ir K. S., 2013-03-20 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų, kurie yra bendri nukentėjusiosios K. S. ir liudytojo Ž. T., išlaikymo eilinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, šalys nekalba dėl 10000 Lt išlaikymo įsiskolinimo ar kt. pagrindais išmokėjimą, užskaitymą ir pan. K. S. (b.l.147-149), kas duoda pagrindo abejoti šių parodymų patikimumu, be to, aplinkybės dėl 10000 Lt davimo fakto pagal liudytojo ir nukentėjusiųjų parodymus nesutampa ne tik kupiūrose, bet ir laike.

Ikiteisminio tyrimo pirminiuose parodymuose nukentėjusysis J. S. tvirtino, kad nesuprato kas buvo, nuvyko pas notarę, kur pasirašė paskolos sutartį, vėliau apsižiūrėjo, jog buvo sudaryta paskolos sutartis, labai dėl to nustebo. Vėliau, papildomos apklausos metu tvirtino, kad kaltinamasis pasiūlė pasirašyti paskolos sutartį dėl 2000 Lt, jis sutiko, sutartį sudarė pas notarę. Akivaizdu, kad nukentėjusieji ir kaltinamasis pas notarę pasirašė paskolos sutartį dėl 2000 Lt, tačiau jokių duomenų, kad būtų surašę pinigų priėmimo - perdavimo aktą dėl 8000 Lt perdavimo kaltinamajam, byloje nėra. Nei vienas iš nukentėjusiųjų, būdami jauno ir darbingo amžiaus, turintys pagrindinį išsimokslinimą, nepateikė jokių įrodymų, kad turėtų problemų su psichine sveikata, kas trukdytų suvokti kas vyko. N. V. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šalių nepažinojo, iš anksto laiko nederino, patikrino atvykusių asmenų tapatybes, parengė sutartį, perskaitė, paaiškino sutarties tekstą. Nukentėjusieji, būdami su kaltinamuoju pas notarą, aplinkybių dėl 8000 Lt sumokėjimo kaltinamajam nenurodė ir neprašė dėl to aptarti sutartyje. Notarė išaiškino, kad, nukentėjusiesiems nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bus skaičiuojami delspinigiai po 10 Lt iš kiekvieno už uždelstą dieną, šie supratę sutarties turinį, kaip atitinkantį jų valią, pasirašė. 2012-04-11 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų buvo surašyta notarinė paskolos sutartis, pagal kurią 2000 Lt skola turėjo būti grąžinta iki 2012-06-01. Liudytoja V. B. nepamena, kad šalys būtų derėjęsi dėl kitokių sąlygų. K. S. taip pat patvirtino, kad notarė jiems išaiškino, jog laiku negrąžinus skolos papildomai į dieną reikės mokėti po 10 Lt. Nukentėjusieji aiškino, kad tą pačią dieną jiems turėjo būti pristatytas gateris, tačiau jie iki 2012 m. rugpjūčio mėn. antrosios pusės į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl to nesikreipė, neginčijo rašytinių dokumentų, paties nukentėjusiojo pasirašytos panaudos sutarties bei paskolos sutarties, dėl kurios notarė patvirtino, kad niekas kitaip neprašė forminti. Esant prieštaravimų tiek nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojų parodymuose, vertinant tai, kad baudžiamojoje byloje egzistuoja nekaltumo prezumpcija, darytina išvada, kad R. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., sudėties. Byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, išskyrus nukentėjusiųjų parodymus, patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Nukentėjusiųjų parodymais (kadangi jie yra suinteresuota šalis teik ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme) pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. nuostatas galima tikėti tik tada, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, šioje byloje nėra surinkta.

Teismo vertinimu šiuos santykius būtų galima kvalifikuoti kaip civilinius, nes nenustatyta, kad be teisėsaugos institucijų įsikišimo nukentėjusieji prarado galimybę arba apsunkino ją savo pažeistas teises ginti Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Priešingai, kaip nustatyta teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, R. B., kreipusis su ieškiniu dėl 2000 Lt priteisimo iš nukentėjusiųjų J. S. ir K. S., šie abejingai elgėsi procese, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo pareikštam ieškiniui, priešieškinio nepareiškė. Minėta civilinė byla sustabdyta. Visa tai parodo, kad nukentėjusiųjų teisė apginti savo pažeistus interesus Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka nebuvo apsunkinta, nes, kaip parodė kaltinamasis bei liudytoja, gateris iki šiol nuomos pagrindais yra jo žinioje, su juo iki šiol dirbamma. Duomenų, patvirtinančių priešingai, nėra pateikta. Taigi, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs kiekvieną jų atskirai bei jų visetą, pagal faktinę situaciją, esant ir aukščiau paminėtoms abejonėms dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, byloje nesant jokių kitų įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, daro išvadą, kad kaltinimai R. B. yra nepagrįsti. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Ištyręs ir išanalizavęs visus įrodymus, kuriais grindžiama tiek kaltinamojo kaltė, tiek ir jo nekaltumas ir, kurie yra savarankiški įrodymų šaltiniai, teismas sprendžia, kad veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą aptartoje situacijoje nesudaro pagrindo baudžiamosios teisės priemonių taikymui. Kaltinamasis R. B. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. S. ir K. S. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, kaltinamąjį išteisinus dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, paliktini nenagrinėtais (BPK 115 str. 3 d. p.). Antrinės teisinės pagalbos turėtos išlaidos už J. S. ir K. S. valstybės teiktą pagalbą 390 Lt sunoje tenka valstybei (b.l.169). Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. B. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė