Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. U. ieškinį atsakovui T. B., trečiajam asmeniui M. Š. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovė G. U. ir jos atstovė advokatė J. S. palaikė ieškinį (2020 m. CBP-23521) ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovas T. B. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė. Apie šią civilinę bylą atsakovas žino, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

III. Ieškovės argumentai

5. Ieškovės G. U. ieškinio reikalavimai (2020 m. CBP-23521) grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovė G. U. ir jos atstovė advokatė J. S.:

5.1. Ieškovė G. U. su atsakovu T. B. susituokė 2016 m. vasarį, o išsituokė abiejų sutuoktinių bendru sutarimu 2018 m. vasarį. Kauno apylinkės teismas civilinės bylos Nr. 2YT-4061-1070/2018 2018 m. sausio 19 d. sprendime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybė, jog ieškovė G. U. ir atsakovas T. B. nuo 2016 m. rugsėjo nebendravo, atsakovas įkalinimo įstaigoje atliko laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad teismui pateiktame pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ieškovė G. U. ir atsakovas T. B. nurodė, jog bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Ieškovė G. U., dar būdama santuokoje su atsakovu T. B., šiam esant įkalinimo įstaigoje, turėjo nesantuokinių/ intymių ryšių su trečiuoju asmeniu M. Š.. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. U. gimė sūnus – N.. Kadangi vaikas gimė santuokoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.140 straipsnio nuostatomis, vaiko tėvu gimimo įraše buvo įrašytas ieškovės G. U. sutuoktinis – atsakovas T. B..

Atsakovas T. B. nėra ieškovės G. U. sūnaus N. biologinis tėvas ir vaiko nepripažįsta sūnumi, nėra matęs berniuko, niekada juo nesidomėjo ir nesirūpino. Dėl šių priežasčių vaikas nebuvo nurodytas ieškovės G. U. ir atsakovo T. B. teismui pateiktame pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo spręsti vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo klausimai. Ieškovės G. U. sūnaus N. biologinis tėvas yra trečiasis asmuo M. Š., kuris pripažįsta vaiką sūnumi, nuginčijus atsakovo T. B. tėvystę, ketina pripažinti berniuko tėvystę. Pažymėtina, kad tėvystei pripažinti senaties terminai netaikomi (Lietuvos Respublikos CK 3.141 straipsnio 4 dalis).

5.2. Duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.

Ieškovė G. U. augina tris mažamečius vaikus, nedirba, sutuoktinio neturi, dėl to neturėjo finansinių galimybių kreiptis į teismą dėl sūnaus N. tėvystės nuginčijimo anksčiau, o apie senaties terminą jai apskritai nebuvo žinoma. Nei atsakovas T. B., nei vaiko biologinis tėvas – trečiasis asmuo – M. Š. šiuo klausimu visiškai nesidomėjo, yra abejingi, todėl našta nuginčyti sūnaus gimimo įrašo neteisingus duomenis apie tėvą tenka išimtinai tik ieškovei. Be to, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovė G. U. galėjo tik radus atsakovo T. B. kontaktus.

Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino atnaujinimas ar senaties termino netaikymas, atitiktų nepilnamečio vaiko – ieškovės mažamečio sūnaus N. – interesus, nes tik nuginčijus gimimo įrašo duomenis apie tėvą atsirastų galimybė kreiptis dėl vaiko biologinio tėvo tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui teikimo.

6. Paklausta, teismo posėdžio metu ieškovė G. U. paaiškino, kad:

6.1. Su atsakovu T. B. santykiai buvo įtempti, nes, sužinojęs apie jos ryšius su trečiuoju asmeniu, įkalinimo įstaigoje buvęs atsakovas pyko ir net grasino. Kadangi vaikas iš tiesų yra ne atsakovo, o trečiojo asmens, ji skyrybų dokumentuose vaiko ir nenurodė. Galvojo, kad nurodytini tik bendri nepilnamečiai vaikai, o su atsakovų bendro vaiko ji neturėjo. Skyrybų metu atsakovas apie gimusį vaiką nieko nežinojo – ieškovė jam nesakė. Tuo metu atsakovui buvo žinoma tik tiek, kad ieškovė nuo kito asmens laukiasi.

6.2. Sūnus N. gimė laiku, (duomenys neskelbtini), sveikas. Paskutinį kartą su atsakovu T. B. ieškovė buvo susitikusi 2016 m. lapkričio pradžioje, įkalinimo įstaigoje, atsakovo motinos prašoma – trumpai, maždaug dešimt minučių, tiesioginio kontakto neturėjo. Paskutinį kartą intymių santykių su atsakovu ieškovė turėjo 2016 m. gegužę. Su trečiuoju asmeniu M. Š. ieškovė pradėjo bendrauti 2016 liepą, o rugpjūtį apsigyveno kartu. Trečiasis asmuo M. Š. pripažįsta N. savo sūnumi, domisi, aplanko, bendrauja, kartais prisideda prie sūnaus išlaikymo.

IV. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada

7. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė D. P., išgirdusi ieškovės G. U. ir atsakovo T. B. paaiškinimus, susipažinusi su trečiojo asmens M. Š. atsiliepimu į ieškinį ir byloje esančiai rašytiniai įrodymais, vadovaudamasi išimtinai mažamečio N. B. interesais, pateikė teismui išvadą – ieškovės G. U. ieškinys atsakovui T. B. ir trečiajam asmeniui M. Š. dėl tėvystės nuginčijimo yra tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Ieškinys tenkintinas

V. Faktinės aplinkybės

8. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

8.1. N. B. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvus: vaiko motina – G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko tėvas – T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas – (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) G. B. – tai, iki santuokos sudarymo ir po santuokos nutraukimo, – U. (2020 m. DOK-145309 priedai).

8.2. Ieškovės G. U. ir atsakovo T. B. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4061-1070/2018 abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (2020 m. CBP-23521 priedas). Iš šio teismo sprendimo matyti, jog šalys pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nurodė, jog susituokė įkalinimo įstaigoje, nuo 2016 m. rugsėjo nebendrauja, nepilnamečių vaikų neturi. Pažymėtina ir tai, kad šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią nutraukdamas santuoką patvirtino teismas, taip pat nurodyta, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi.

8.3. Ieškovė G. U. Kauno tardymo izoliatoriuje lankė atsakovą/ sutuoktinį T. B. – 2016 m. vasario 23 d., 2016 m. kovo 15 d., 2016 m. gegužės 3 d., 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. buvo atvykusi pas nuteistąjį į ilgalaikius pasimatymus (2021 m. DOK-20828).

8.4. Atsakovas T. B. 2016 m. lapkričio 2 d. raštu pasižadėjo savo žmonai G. B., t. y. ieškovei G. U., „ kad nedarysiu blogų veiksmų ir įtakos jos šeimai ir M.. Palieku ją ramybėje“ (2020 m. CBP-23521 priedas).

VI. Dėl tėvystės nuginčijimo

9. Pažymėtina, kad visi klausimai, susiję su vaikais, teisme sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai – svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis – vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas.

Tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis).

Vaiko kilmė patvirtinama Lietuvos Respublikos CK 3.138–140 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma pagal Lietuvos Respublikos CK 3.140 straipsnio reglamentavimą, t. y. tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis (1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Nuginčyti tėvystę aptartu atveju galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės aplinkybės.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 ir kitos).

Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.

10. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad N. B. gimė (duomenys neskelbtini), o jo motina G. U., nuo pat vaiko pradėjimo žinojusi/ buvusi įsitikinusi, kad atsakovas T. B. nėra jos sūnaus biologinis tėvas, ieškinį dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo teismui pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju jau yra suėjęs nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovė G. U. prašo šį senaties terminą atnaujinti, kadangi: apie senaties terminą ji apskritai nežinojo; nemokamą teisinę pagalbą teikiančių teisininkų konsultuojama suprato, kad nuginčyti atsakovo tėvystę galės ne anksčiau kaip po metų nuo santuokos nutraukimo; po santuokos nutraukimo jos ir atsakovo ryšiai visiškai nutrūko, ieškovė nežinojo atsakovo buvimo ir gyvenamosios vietos, be to, bijojo atsakovo keršto, todėl užtruko, kol ji susirado atsakovą; ieškovė turėjo finansinių sunkumų, nes viena augina tris mažamečius vaikus ir nedirba; atsakovas ir trečiasis asmuo yra pasyvus – nesiima jokių veiksmų dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo (šio teismo sprendimo 5.2. ir 6.3. punktai).

Įvertinęs šios bylos nagrinėjimo teisme nustatytas aplinkybes (šio teismo sprendimo 8. punktas), ieškovės G. U. nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir atsakovo T. B. nurodytas aplinkybes (šio teismo sprendimo 2. punktas), atsižvelgęs į ieškovės asmenines savybes (gebėjimą suvokti teisinius dalykus) ir objektyviai susiklosčiusias aplinkybes (šalys susituokė ir išsituokė atsakovui būnant įkalinimo įstaigoje; šalių santykiai buvo įtempti, nes atsakovas, sužinojęs apie ieškovės ryšius su trečiuoju asmeniu, pyko ir net grasino, dėl ko apie vaiką ieškovė atsakovui pranešė tik prieš pat reiškiant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo; ieškovė bijojo atsakovo keršto; po santuokos nutraukimo ieškovė prarado atsakovo koordinates; nedirbančios ir tris mažamečius vaikus auginančios ieškovės finansinė padėtis buvo sunki), vadovaudamasis išimtinai mažamečio N. B. interesais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovė G. U. sutrumpintą vienerių metų ieškinio tėvystei ginčyti senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis jai atnaujintinas.

11. Bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad ieškovės G. U. mažamečio sūnaus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvu yra nurodytas atsakovas T. B., kadangi berniukas gimė ieškovės G. U. ir atsakovo T. B. santuokos metu (šio teismo sprendimo 8.1. punktas). Tačiau taip pat nustatyta, kad šalys susituokė ir išsituokė atsakovui T. B. būnant įkalinimo įstaigoje. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2YT-4061-1070/2018), kuriuo nutraukta ieškovės G. U. ir atsakovo T. B. santuoka, nurodyta, jog pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu šalys nurodė teismui, kad nuo 2016 m. rugsėjo nebendrauja, nepilnamečių vaikų neturi. Šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią nutraukdamas santuoką patvirtino teismas, taip pat nurodyta, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi (šio teismo sprendimo 8.2. punktas). Teismo posėdžio metu ieškovė G. U. paaiškino, kad santykiai su atsakovu T. B. buvo įtempti, nes, sužinojęs apie jos ryšius su trečiuoju asmeniu M. Š., įkalinimo įstaigoje buvęs atsakovas pyko ir net grasino. Kadangi vaikas iš tiesų yra ne atsakovo, o trečiojo asmens, ji skyrybų dokumentuose vaiko ir nenurodė. Galvojo, kad nurodytini tik bendri nepilnamečiai vaikai, o su atsakovų bendro vaiko ji neturėjo. Skyrybų metu atsakovas T. B. apie gimusį vaiką nieko nežinojo – ieškovė jam nesakė. Tuo metu atsakovui buvo žinoma tik tiek, kad ieškovė nuo kito asmens laukiasi. Paskutinį kartą su atsakovu T. B. ieškovė buvo susitikusi 2016 m. lapkričio pradžioje, įkalinimo įstaigoje, atsakovo motinos prašoma – trumpai, maždaug dešimt minučių, tiesioginio kontakto neturėjo. Paskutinį kartą intymių santykių su atsakovu ieškovė turėjo 2016 m. gegužę. Su trečiuoju asmeniu M. Š. ieškovė pradėjo bendrauti 2016 liepą, o rugpjūtį apsigyveno kartu. Trečiasis asmuo M. Š. pripažįsta N. savo sūnumi, domisi, aplanko, bendrauja, kartais prisideda prie sūnaus išlaikymo, o atsakovas T. B. N. nepripažįsta sūnumi, nėra matęs berniuko, niekada juo nesidomėjo ir nesirūpino (šio teismo sprendimo 6.1.–6.2., 5.1. punktai). Iš esmės šias aplinkybes teisme – 2021 m. vasario 11 d. parengiamojo teismo posėdžio metu – patvirtino atsakovas T. B., kuris nurodė, kad ieškovės G. U. mažametis sūnus N. B. nėra jo biologinis vaikas. Atsakovas T. B. teigė esąs tuo tikras. Berniuko nėra matęs, apie jį sužinojo tik praėjusiais metais iš ieškovės G. U., kai ši pradėjo ruošti dokumentus teismui dėl tėvystės nuginčijimo. Apskritai, vaikas negali būti jo, nes santuokos su ieškove metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausme, o ieškovė jį lankydavo retai, paskutinį kartą – lyg 2016 m. spalį (šio teismo sprendimo 3. punktas). Trečiasis asmuo M. Š. atsiliepime į ieškovės G. U. ieškinį (2020 m. DOK-152199) nurodė, jog su ieškiniu visiškai sutinka, kadangi ieškovės mažametis sūnus N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo biologinis vaikas. Atsakovas T. B. negali būti berniuko tėvu, kadangi tuo metu jis buvo įkalinimo įstaigoje, o ieškovė su juo nebebendravo. Trečiasis asmuo M. Š. su ieškove G. U. 2016–2017 m. palaikė artimus santykius ir žinojo apie jos nėštumą. Kadangi ieškovė tebebuvo santuokoje su atsakovu ir santuokos nenutraukė, vaiko gimimo įraše ieškovės ir jo sūnaus tėvu buvo nurodytas atsakovas – jos sutuoktinis. Trečiasis asmuo M. Š. teigia, kad, nuginčijus atsakovo T. B. tėvystę, jis sutinka pripažinti N. tėvystę – kartu su ieškove G. U. pateikti pareiškimą notarui (šio teismo sprendimo 4. punktas). Iš dalies šias aplinkybes patvirtina ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti rašytiniai įrodymai – Kauno tardymo izoliatoriaus pažyma ir atsakovo T. B. 2016 m. lapkričio 2 d. pasižadėjimas (šio teismo sprendimo 8.3.–8.4. punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas ieškovei rašytinį pasižadėjimą surašė būtent tą dieną, kai ieškovė jį paskutinį kartą aplankė įkalinimo įstaigoje – 2016 m. lapkričio 2 d. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo netikėti ieškove G. U., atsakovu T. B. ir trečiuoju asmeniu M. Š. – visų jų paaiškinimai sutampa.

Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog įrodyta, kad atsakovas T. B., kuris vaiko gimimo įraše yra įrašytas ieškovės G. U. mažamečio sūnaus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu negali toks būti, todėl ieškovės G. U. reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas – pripažintina, kad atsakovas T. B. nėra mažamečio N. B. tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė G. U. yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminio mokesčio (2020 m. CBP-23521 priedas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 8,95 Eur.

Kadangi nagrinėjamu atveju tenkintini visi ieškovės G. U. reikalavimą, iš atsakovo T. B. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei G. U. – 75,00 Eur žyminio mokesčio; valstybei – 8,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. U. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad G. U. sutrumpintą vienerių metų senaties terminą ginčyti sūnaus N. B. tėvystę praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą jai atnaujinti.

Pripažinti, kad T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,95 Eur (aštuonis eurus 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti teismo sprendimą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.