Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant išteisintajai ir privačiai kaltintajai A. K., jos gynėjai advokatei Danutai Cytovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintųjų ir privačių kaltintojų A. K. bei B. R. apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo B. R. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), BK 155 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės A. K. civilinis ieškinys dėl 440 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš B. R. paliktas nenagrinėtu (CPK 115 str.).

Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. išteisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), BK 155 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės B. R. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. K. paliktas nenagrinėtu (CPK 115 str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privati kaltintoja A. K. kaltino B. R. tuo, kad pastaroji: 2013 m. lapkričio 25 d., po 11 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., smogė jai vieną kartą į galvą kairės ausies srityje, tokiu būdu savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.;

2013 m. lapkričio 25 d., po 11 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., savo veiksmais bei necenzūriniais žodžiais užgauliai pažemino ją, t. y. savo veiksmais įžeidė, tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.;

2013 m. lapkričio 25 d., po 11 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., pristatė savo šiferio lakštą prie A. K. priklausančios cinkuotos tinklinės tvoros ir tyčia pradėjo kratyti tvorą, tokiu būdu tyčia sugadino nukentėjusiajai A. K. priklausančio 2,5 m pločio cinkuotą tinklą 109 Lt sumai bei tyčia sugadino nukentėjusiajai A. K. akinius 190 Lt vertės, kurie nukrito B. R. sudavus A. K., tokiu būdu sugadino nukentėjusiajai A. K. priklausančio turto 299 Lt sumai, tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Privati kaltintoja B. R. priešpriešiniu kaltinimu A. K. kaltino tuo, kad pastaroji: 2013 m. lapkričio 25 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., du kartus sudavė koja jai į krūtinės sritį, savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.;

2013 m. lapkričio 25 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., necenzūriniais žodžiais įžeidė B. R., tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintoji ir privati kaltintoji A. K. bei jos gynėja Danuta Cytovič prašė A. K. apeliacinį skundą patenkinti, o B. R. apeliacinį skundą atmesti; išteisintoji ir privati kaltintoji B. R. bei jos gynėjas Bogdanas Jermak prašė B. R. apeliacinį skundą patenkinti, o A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Išteisintųjų ir privačių kaltintojų A. K. bei B. R. apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 str. 4 d. numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal teismų praktika, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualu pastebėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Atsižvelgdama į BPK 20 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles ir jų turinio aiškinimą teismų praktikoje bei pagal paduotus apeliacinius skundus patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančių faktų nustatymo laikytinos pagrįstomis išsamiu ir nešališku BPK numatyta tvarka gautų įrodymų išnagrinėjimu ir jų visumos vertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir B. R. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), BK 155 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, bei A. K. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), BK 155 straipsnio 1 dalį, pagrįstai išteisino joms nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl B. R. apeliacinio skundo.

Apeliaciniu skundu išteisintoji ir privati kaltintoji B. R. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. išteisinta pagal BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį - patraukti A. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; 155 straipsnio 1 dalį ir paskirti pastarajai bausmę, numatytą nurodytų straipsnių sankcijos ribose; tenkinti B. R. ieškinį dėl neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti fizinio skausmo ar tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo – padarinių kilimą.

B. R. kaltino A. K. tuo, kad pastaroji 2013 m. lapkričio 25 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., du kartus sudavė koja jai į krūtinės sritį, savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. K. nurodė, kad privati kaltintoja B. R. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikta VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė Nr. 306212, kurioje nustatyta, kad B. R. 2013-11-25, 11.27 val., buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jai diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, reakcijos į stresą (kortelės 18 p.), apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams telefono numeriu 02 (kortelės 22 p.) (b. l. 36). Apeliantė pažymi, kad ji yra senyvo amžiaus, nemoka valstybinės kalbos, todėl nesikreipė dėl A. K. suduotais smūgiais padaryto sužalojimo masto įvertinimo į teismo medicinos ekspertus, tačiau byloje pateikta VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė Nr. 306212 visiškai patvirtino jos teiginius dėl A. K. smurtinių veiksmų. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino byloje esančią VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelę Nr. 306212 ir pagrįstai ja nesirėmė, kadangi šioje kortelėje nurodytas B. R. krūtinės ląstos sumušimas buvo užfiksuotas tik iš jos žodžių, tačiau nenustatyta jokių objektyvių požymių (kraujosruvos, paraudimai, patinimai ir pan.), kurie patvirtintų, jog apeliantė dėl A. K. veiksmų būtų patyrusi fizinį skausmą. Be to, A. K. savo kaltę neigė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog prieš B. R. rankos nepakeltų, negalėtų to padaryti prieš seną žmogų (b. l. 74). Kad A. K. būtų atlikusi smurtinius veiksmus nepatvirtino liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti V. R., V. Č., V. M. (b. l. 53). B. R. dukra J. R. konflikto nematė, todėl jos parodymai nėra informatyvūs (b. l. 53-54). Todėl vien tik B. R. parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, negali savaime patvirtinti fakto, kad A. K. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, ir tokių duomenų pagrindu negalima konstatuoti, kad dėl A. K. veiksmų kilo BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai. Nesant A. K. veikoje būtinų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. pagal BK 140 str. 1 d. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

BK 155 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas laikomas baigta nusikalstama veika nuo atitinkamų veiksmų atlikimo momento ir nukentėjusiajam tai vertinant kaip įžeidimą, nes įžeidimas yra privataus kaltinimo deliktas. B. R. kaltino A. K. tuo, kad pastaroji 2013 m. lapkričio 25 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., necenzūriniais žodžiais įžeidė B. R.. A. K. savo kaltę neigė. Kad A. K. būtų necenzūriniais žodžiais įžeidusi B. R. nepatvirtino ir liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti V. R., V. Č., V. M. (b. l. 53). B. R. dukra J. R. konflikto nematė, todėl jos parodymai šiuo atveju nėra informatyvūs (b. l. 53-54). Atsižvelgiant į tai, byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad tokie žodžiai buvo vartoti B. R. atžvilgiu. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. pagal BK 155 str. 1 d. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Taigi įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog A. K. nepadarė BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir patraukti A. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. bei tenkinti B. R. ieškinį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl A. K. apeliacinio skundo.

Apeliaciniu skundu išteisintoji ir privati kaltintoji A. K. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį: pripažinti B. R. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 155 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę bei išieškoti iš B. R. nukentėjusiosios A. K. naudai 440 Lt materialinės žalos atlyginimą ir 10000 Lt moralinės žalos atlyginimą.

A. K. kaltino B. R. tuo, kad pastaroji 2013 m. lapkričio 25 d., po 11 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., smogė jai vieną kartą į galvą kairės ausies srityje, tokiu būdu savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas B. R. nurodė, kad privati kaltintoja A. K. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Apeliantė skunde nurodo, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų dėl to, kad B. R. padarė A. K. atžvilgiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., BK 155 str. 1 d., BK 187 str. 1 d. Apeliantė mano, kad tokiais įrodymais yra jos ir liudytojų V. R., V. Č., V. M., kurie buvo įvykio vietoje, bei liudytojos L. S., kuri patvirtino konfliktišką B. R. būdą, parodymai. Apeliantė pažymi, kad šie liudytojai teismo proceso metu neprieštaringai, aiškiai ir objektyviai patvirtino visas aplinkybes, kurios yra išdėstytos A. K. privataus kaltinimo skunde. Apeliantė nurodo, kad minėtų liudytojų ir jos parodymai sutampa, neprieštarauja vieni kitiems, todėl nėra pagrindo abejoti jų objektyvumu. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nors liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti V. R., V. Č., V. M. (b. l. 53) nurodė, kad matė, kaip B. R. sudavė A. K. (b. l. 53), tačiau šių asmenų parodymai skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo išsamiai išanalizuoti bei pagrįstai vertinti kritiškai, kadangi V. R. yra A. K. motina, kuri turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Vertinant liudytojų V. Č., V. M. parodymus, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jie anksčiau yra turėję konfliktų su B. R., dėl ko pastarieji gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir duoti B. R. nepalankius parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos liudytojų parodymus nustatytų aplinkybių kontekste vertinti priešingai. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas V. M. teigė, kad matė konfliktą būdamas kartu su V. Č., tačiau pastarasis nenurodė, jog buvo kartu su V. M., kas taip pat duoda pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta L. S. konflikto nematė, todėl jos parodymai nėra informatyvūs (b. l. 74). B. R. savo kaltę neigė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. K. nesudavė (b. l. 57). Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. po to įvykio į medicinos įstaigas nesikreipė nė karto, todėl padaryti sužalojimai nėra užfiksuoti ir patvirtinti medicininiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaimynių A. K. ir B. R. yra susiklostę priešiški santykiai, jų parodymai yra priešingi, byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad B. R. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmą A. K., apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad B. R. pagal BK 140 str. 1 d. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

A. K. taip pat kaltino B. R. tuo, kad pastaroji 2013 m. lapkričio 25 d., po 11 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., savo veiksmais bei necenzūriniais žodžiais užgauliai pažemino ją, t. y. savo veiksmais įžeidė, tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d. A. K. privataus kaltinimo skunde nurodė, kad B. R., priekaištaudama dėl to, kad pastaroji pastatė tvorą jos pusėje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tai yra rusiškai pasakė „kakogo ch... ty postavila zabor na mojej zemle?“ (kokio ch... tu pastatei tvorą ant mano žemės). Nors liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti V. R., V. Č., V. M. (b. l. 53) nurodė, kad girdėjo, kaip B. R. A. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 53), tačiau dėl anksčiau nurodytų priežasčių šių asmenų parodymai nagrinėjamos situacijos kontekste pagrįstai įvertinti kaip nepatikimi. B. R. savo kaltę neigė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog necenzūrinių žodžių A. K. atžvilgiu nevartojo (b. l. 57). Be to, jeigu minėtas necenzūrinis žodis ir buvo pasakytas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis nebuvo tiesiogiai nukreiptas A. K. atžvilgiu, pastaroji nebuvo išvadinta minėtu necenzūriniu žodžiu, šio necenzūrinio žodžio vartojimas neįrodo B. R. siekimo įžeisti A. K.. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad B. R. pagal BK 155 str. 1 d. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

A. K. taip pat kaltino B. R. tuo, kad pastaroji 2013 m. lapkričio 25 d., po 11 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., pristatė savo šiferio lakštą prie A. K. priklausančios cinkuotos tinklinės tvoros ir tyčia pradėjo kratyti tvorą, tokiu būdu tyčia sugadino nukentėjusiajai A. K. priklausančio 2,5 m pločio cinkuotą tinklą 109 Lt sumai bei tyčia sugadino nukentėjusiajai A. K. akinius 190 Lt vertės, kurie nukrito B. R. sudavus A. K., tokiu būdu sugadino nukentėjusiajai A. K. priklausančio turto 299 Lt sumai, tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. A. K. nurodyta žala nagrinėjamu atveju nėra įrodyta. Kad B. R. būtų tyčia sugadinusi nukentėjusiajai A. K. priklausančio 2,5 m pločio cinkuotą tinklą 109 Lt sumai bei tyčia sugadinusi nukentėjusiajai A. K. akinius 190 Lt vertės, byloje duomenų nėra. B. R. savo kaltę neigė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog tvoros ir akinių nesugadino (b. l. 57). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš teismui pateiktų tvoros nuotraukų matyti, kad tik nežymiai apdraskytas tvoros elementų plastikinis sluoksnis nedideliame plote, dėl tokių pažeidimų tvora iš esmės neprarado savo savybių, dėl tokių apgadinimų visos tvoros sekcijos keisti nėra būtina, nors A. K. nurodė 109 Lt visos naujos 2,5 m pločio tvoros sekcijos kainą. Nors apeliantė skunde nurodo, kad teismui buvo pateiktas dokumentas dėl naujai įsigytų akinių, kas patvirtina, kokias konkrečiai išlaidas patyrė apeliantė, priversta pirkti naujus akinius, tačiau nėra nustatyta, ar senieji akiniai buvo visiškai sugadinti, ar vis dar tinkami naudojimui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad B. R. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis tyčia sugadino nukentėjusiajai A. K. priklausančio 2,5 m pločio cinkuotą tinklą 109 Lt sumai bei tyčia sugadino nukentėjusiajai A. K. akinius 190 Lt vertės, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad B. R. pagal BK 187 str. 1 d. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Taigi įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog B. R. nepadarė BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų. Taigi skundžiamas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir patraukti B. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. bei išieškoti iš B. R. nukentėjusiosios A. K. naudai 440 Lt materialinės žalos atlyginimą ir 10000 Lt moralinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Išteisintųjų ir privačių kaltintojų A. K. bei B. R. apeliacinius skundus atmesti.