Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant V. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovui advokatui G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 8 d. apie 8.40 val. Kauno r. sav., Garliavoje, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 105, A. V., vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčią kitą transporto priemonę Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį nei policijai, nei nukentėjusiajam iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat jo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 222, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. kaltės dėl pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 8 d. buvo vienas iš tų trijų kartų, kuomet jis atvažiavo prie Maximos parduotuvės, paliko savo automobilį, tuomet viešuoju transportu nuvyko į bažnyčią. Nurodo, kad tą dieną, važiuodamas atbulas, išgirdo žmogaus balsą, kuris jam liepė sustoti. Jis sustojo ir apžiūrėjo šalia pakankamai arti stovėjusį raudoną automobilį, tačiau į jį atsitrenkęs nebuvo. Toliau už raudono automobilio matė stovinčią Seat Ibizą, kuri buvo įlenkta.

Liudytoja D. P. parodė, kad 2015 m. balandžio 8 d. apie 10.40 val. automobilį Seat Ibiza pastatė parduotuvės „Maxima“ aikštelėje ir nuėjo apsipirkti. Bebūnant prie kasos, į parduotuvę įėjo DPD kurjeris, kuris paklausė kieno automobilis Seat Ibiza ir pasakė, kad matė kaip į jį atsitrenkė vyšninės spalvos automobilis, kuris iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Išėjusi į aikštelę pamatė, kad yra apgadintas jos automobilis. Buvo įlenktas galinis sparnas šalia vairuotojo pusės durelėmis, todėl nuėjo pas apsaugos darbuotoją pasiteirauti dėl vaizdo įrašo. Apsaugos darbuotojui atsukus vaizdo įrašą, jame matė, kaip senos laidos automobilis AUDI 80, važiuodamas atbulas tiesiai į jos automobilį, ir per vėlai mėgindamas pasukti vairą, į jį atsitrenkė. Jokių kitų automobilių šalia nebuvo, taip pat jokie kiti automobiliai iš kairės link jos automobilio nevažiavo. Tuo metu, visai šalia, priešais jos automobilį buvo matyti stovintis apie įvykį jai pranešusio kurjerio automobilis. Vaizdo įraše paties kontakto nesimatė, taip pat nesimatė ir automobilio valstybinio numerio ženklų. 2015 m. balandžio 15d. ji vėl atvažiavo į tą pačią aikštelę bei pamatė stovintį tą patį vyšninės spalvos senos laidos automobilį AUDI 80. Jį apžiūrėjusi jokių apgadinimų nepastebėjo, tačiau automobilius buvo su kabliu, todėl buvo įsitikinusi, kad jos automobilis buvo kliudytas būtent juo. Užsirašė automobilio valstybinius numerius, taip pat buvo nuėjusi peržiūrėti vaizdo įrašo. Iki iškvietė policiją, automobilio jau nebuvo. Be to, kreipėsi į parduotuvę, kurioje jai buvo suteikta informacija apie DPD kurjerį, su kuriuo susitikusi, sužinojo, kad jos automobilį apgadino būtent seno modelio Audi 80. Draudimo bendrovė jos automobiliui padarytą žalą įvertino 131 EUR.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2015 m. balandžio 8 d. ryte jis atvežė siuntinį į PC Maxima ir matė, kaip senos laidos vyšninės spalvos automobilis AUDI 80, vairuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, galine dalimi atsitrenkė į kito stovinčio automobilio kairę pusę. Matydamas situaciją, kaip automobilis atbuline eiga važiuoja tiesiai į stovintį automobilį, ir kad jis gali būti apgadintas, šis jam signalizavo, tačiau Audi vairuotojas nereagavo. Po kontakto, sujudėjus automobiliui, buvo matyti, kad vairuotojas tai pajuto, nes apsisuko į vieną ir į kitą pusę, tačiau iš automobilio neišlipo, ir nuvažiavo. Jiems prasilenkiant, buvo prasidaręs savo automobilio langą ir mėgino pasakyti, jog nepaliktų eismo įvykio vietos, tačiau tai matydamas, jis nereagavo. Tvirtino, kad gerai įsiminė tiek automobilį, tiek automobilio vairuotoją, nors valstybinio numerio neįsidėmėjo, nes eismo įvykį stebėjo būdamas labai arti bei laukdamas, kol Audi 80 vairuotojas atliks manevrą ir atlaisvins pravažiavimą. Pravažiuodamas pro apgadintą automobilį, pro langą, ties jo viduriu pastebėjo įlenkimą, t.y. toje vietoje, kur įvyko kontaktas. Nuėjęs į parduotuvę, garsiai apie tai paskelbė, į ką atsiliepė moteris, kuri vėliau jį susirado.

Liudytojas V. S. parodė, kad jam dirbant apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima“, kreipėsi moteris, prašydama peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame galėjo būti užfiksuotas jos transporto priemonės apgadinimas. Peržiūrėję vaizdo įrašą, pamatė, kaip senos laidos Audi 80 automobilio, kuris buvo parkuojamas automobilių stovėjimo aikštelės kairėje pusėje galu jos viduryje stovinčio automobilio Seat Ibiza atžvilgiu, vairuotojas, važiuodamas atbulas, į jį atsitrenkė. Iš įrašo buvo matyti, kad Audi vairuotojas važiavo lėtai, tačiau kameros padėtis bei vaizdo kokybė neleido nustatyti nei automobilio valstybinio numerio, nei kontakto pobūdžio. Eismo įvykio detales turėjo matyti autobusiuko vairuotojas, kuris tuo metu stovėdamas priešais laukė, iki Audi vairuotojas užbaigs savo manevrą, ir jis turės galimybę pravažiuoti. Teigė, kad tokiu laiku ir tokiu būdu važiavo vienintelis Audi 80. Taip pat, peržiūrėjęs kitus įrašus, pastebėjo, kad Audi 80 vairuotojo elgesys vis pasikartodavo, t.y. kartą per savaitę jis atvažiuodavo į „Maxima“ aikštelę, ten palikdavo automobilį, o pats važiuodavo viešuoju transportu.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taip pat pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomų aplinkybių, t.y., kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną, važiuodamas atbulas, išgirdo žmogaus balsą, kuris jam liepė sustoti, jis sustojo ir apžiūrėjo šalia pakankamai arti stovėjusį raudoną automobilį, tačiau į jį nebuvo atsitrenkęs, o toliau už raudono automobilio matė stovinčią Seat Ibizą, kuri buvo įlenkta, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu paprašytas eismo įvykio vietos schemoje parodyti transporto priemonių išsidėstymą ir įvykio eigą, to nesugebėjo padaryti, pateikdamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius duomenis.

Tuo tarpu teismo surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad A. V. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Liudytojas R. V. kategoriškai tvirtino, kad matė kaip A. V., važiuodamas atbulas automobilių stovėjimo aikštelėje, atsitrenkė į automobilį Seat Ibiza ir, po kontakto, apsidairęs, nepaisydamas garsinio signalo bei jam rodomų ženklų, kuriuos jis matė, iš eismo įvykio pasišalino. R. V. parodymai nuoseklūs, aiškūs išsamūs, logiški bei neprieštaringi, taip pat analogiški tiems, kuriuos jis davė ir kitos sudėties teismui nagrinėjant A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą (b. l. 43, 44) bei dera su jo paaiškinimu, užrašytu netrukus po eismo įvykio (b. l. 7). Duomenų apie tai, kad R. V. iki tol būtų pažinojęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, siektų jį apkalbėti ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra, o prieš duodamas parodymus jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl teismas, jo parodymus laiko patikimais. Liudytojo R. V. nurodytas aplinkybes patvirtino ir D. P. bei V. S., teigdami, kad vaizdo įraše buvo aiškiai matyti kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atbuline eiga vairuojamas automobilis Audi 80, atsiremia į aikštelėje stovintį Seat Ibiza ir iš eismo įvykio vietos nuvažiuoja. Šio automobilio apgadinimo aplinkybes matė DPD ženklu pažymėto autobusiuko vairuotojas, laukdamas, kol Audi 80 vairuotojas užbaigs manevrą ir atsiras galimybė pravažiuoti iki parduotuvės. Ir nors vaizdo įrašas teismui nebuvo pateiktas, nes nebuvo išsaugotas, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kurie taip pat yra nuoseklūs, logiški, neprieštaringi ir išsamūs, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais leidžiantys daryti kategorišką išvadą, kad būtent A. V. apgadino automobilį Seat Ibiza.

Be šių įrodymų, tai, kad A. V. vairuojamas automobilis apgadino automobilį Seat Ibiza, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1, 2), įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota apgadinto automobilio padėtis po eismo įvykio ir jam padaryti apgadinimai (b. l. 3), D. P. paaiškinimas (b. l. 5), transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame konstatuojama, kad A. V. automobilis Audi 80 dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu turėjo kontaktą su transporto priemone, kuomet važiuodamas atbulas, su sukabinimo įtaisu atsitrenkė į stovinį automobilį Seat Ibiza (b. l. 8), o tokia išvada apie apgadinimų pobūdį visiškai sutampa su liudytojų, nurodžiusių automobilio Audi 80 judėjimo trajektoriją, parodymais, t.y. kad automobilis, iki atsitrenkė, važiavo atbulas tiesiai, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sukabinimo įtaiso ir automobilio apgadinimo vietos aukščiai visiškai sutampa (b. l. 11-14).

Taigi, šie byloje esantys duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad 2015 m. balandžio 8 d. apie 8.40 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 105, A. V., vairuodamas automobilį Audi 80, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčią kitą transporto priemonę Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 p. reikalavimus bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja, kad tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-06-3-04958-2013-5).

Motyvuojamoji dalis

Iš teismo surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad A. V. savo automobiliu Audi 80 ne tik apgadino kitą transporto priemonę, tačiau nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ir nors transporto priemonės apgadinimai nėra dideli, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. suvokė apgadinęs kitą transporto priemonę, nes po kontakto apsidairė į vieną ir į kitą pusę, todėl tikrai matė prie pat jo galinės dalies stovintį automobilį į kurį atsitrenkė, juo labiau, kad kito vairuotojo, mačiusio eismo įvykį, buvo apie jį įspėtas, jam signalizuojant ir apie tai sakant tuo metu, kai šis pro jį pravažiavo prasilenkdamas priešpriešiais, tačiau nepaisant to, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė, todėl teismas daro išvadą, kad žinodamas apie pareigą tokiomis aplinkybėmis pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, ją ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Be to, galima būtų daryti pagrįstą prielaidą, kad tokius A. V. veiksmus po eismo įvykio nulėmė tai, kad jo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Taigi, darytina išvada, kad A. V. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau nepažymėjęs eismo įvykio vietos, eismo įvykio vietoje nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja KET 222 p., iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

A. V. pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teise vairuoti transporto priemones naudojasi daugiau nei 20 metų. Per šį laikotarpį vos 6 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, paskirtas baudas sumokėjo, todėl teismas konstatuoja, kad A. V. nėra piktybinis pažeidėjas, iki šio pažeidimo teise vairuoti transporto priemones jis naudojosi pakankami atsakingai, o jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimai nėra dideli. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas mano, kad sankcijos ribose už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą bei trumpesnės trukmės specialios teisės atėmimo nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., - 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., - 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., - 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.