- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- A20.-480-358/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00502-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,
teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant programinę įrangą ZOOM, išnagrinėjo užsieniečių S. M. H. K. H. K. ir V. I. I. I. (toliau – pareiškėjų) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas pareiškėjų atstovo skundas, kuriuo prašoma iš dalies panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) bei užsieniečiam S. M. H. K. H. K., V. I. I. I. pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti pareiškėjus Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skunde nurodyta, kad 2022 m. vasario 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjai neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. UTPĮ 115 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių, tame tarpe apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti - operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejams, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Šiuo atveju pareiškėjai savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų, buvo geranoriški, bendradarbiavo, pateikė išsamų paaiškinimą. Migracijos departamentas daro tik tikėtinas, niekuo nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai gali bandyti bėgti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jos vertintinos kritiškai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjus Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju pareiškėjai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyti pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 31 d. išnagrinėjo bylą Nr. el3-1606-541/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. išnagrinėjo, bylos Nr. eA-1495-629/2022 ir priėmė nutartį pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 30 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Nepilnamečio pareiškėjo V. I. I. I., atžvilgiu sprendimas yra priimtas pagal priimtą sprendimą jo motinai, pareiškėjai S. M. H. K. H. K.. Be to, pareiškėjai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybes. Pareiškėjos nepateikė dokumentų ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Pareiškėja S. M. H. K. H. K. nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad pareiškėjai gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos. Pareiškėjai skunde nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju pareiškėjų tapatybės nėra nustatytos, be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamos migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Taip pat iš savo kilmės valstybės pareiškėjos teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjoms pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.
Šalies argumentai
Pareiškėjai posėdžio metu skundą palaikė, prašė tenkinti ir paaiškino, kad nori integruotis Lietuvos Respublikoje, nori daugiau laisvės.
Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovės teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Užsieniečių teisinės padėties. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad užsieniečiai, prisistatę Irako Respublikos piliečiais S. M. H. K. H. K., gimusia (duomenys neskelbtini) ., ir .I. I. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Sienos kirtimo metu užsieniečių tapatybė nenustatyta, kadangi jie neturėjo dokumentų. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Užsieniečiai pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 31 d. išnagrinėjo bylą Nr. el3-1606-541/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. išnagrinėjo, bylos Nr. eA-1495-629/2022 ir priėmė nutartį pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjęs.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 11 d. priėmė sprendimus įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti užsieniečius UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjai į Lietuvą atvyko neteisėtai, neleistinoje vietoje pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užskardą. Be to, užsieniečiai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančio nustatyti jų tapatybę. Su priimtais sprendimais pareiškėjai supažindinti 2022 m. vasario 22 d.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. –UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias UTPĮ nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
Įvertinus tai, kad užsieniečiai S. M. H. K. H. K. ir V. I. I. I. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.
Byloje nenustatyta, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsieniečiai neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog pareiškėjams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje dėl pareiškėjų išsiuntimo į jų kilmės šalį. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečių nesutikimas su priimtais sprendimais (jų dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais, todėl skundai atmestini, o skundžiami sprendimai minėtoje dalyje paliktini galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
atmesti užsieniečių S. M. H. K. H. K. ir V. I. I. I. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.