Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei U. J. ir jos atstovui adv. M. Švažui., Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovei J. S., nedalyvaujant atsakovui L. D., apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam praneštą tinkamai - viešo skelbimo būdu, neatvykimas į šį posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. J. ieškinį atsakovui L. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, todėl ieškovė mano, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nurodyto dydžio nuo kreipimosi į Joniškio raj. apylinkės teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė ieškinyje teigė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje V. S. v. M. S. , bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje A. S. v. R. S. , bylos Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.), todėl pusę reikalingo išlaikymo turi padengti atsakovas.

Ieškovei vaikus auginti padeda sesuo ir ieškovės motina. Ieškovė gyvena su vaikais kartu išsinuomotame bute. Ieškovė be atsakovo pagalbos viena augina vaikus, jais rūpinasi ir juos išlaiko. Kas mėnesį tenkinant būtinus vaikų poreikius ieškovei reikia apie 1 600,00 Lt. Maistui, avalynei ir drabužiams ieškovė išleidžia per mėnesį kiekvienam vaikui apie 800,00 Lt. Ieškovė šiuo metu nedirba, dėl to jai yra mokoma socialinė pašalpa. Vaikai lanko mokyklą, retkarčiais serga peršalimo ligomis, dėl to ieškovė vaistams ir maisto papildams, bei vitaminams per mėnesį išleidžia kiekvienam vaikui apie 200,00 Lt. Higienos prekėms reikia apie 200,00 Lt. Buto išlaikymo mokesčiams kiekvieno vaiko dalis yra apie 100,00 Lt. Vaikų lavinimui, laisvalaikio prekėms apie 300,00 Lt. Taip pat vaikų sveikatos priežiūrai apie 100,00 Lt.

Ieškovė savo vardu neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir viena išlaikyti vaikus. Ieškovės gaunamų pajamų vidurkis per 2011 m. balandžio mėn. ir 2012 m. sausio mėn. yra apie 1 000,00 Lt. Ieškovė nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. spalio mėn. buvo laikinai įdarbintą ir gavo nedidelį darbo užmokestį.

Be to, mano, kad tuo pačiu turėtų būti nustatyta ir vaikų gyvenamoji vieta. Kadangi vaikai gyvena kartu su ieškove, tai ir jų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, tai yra ieškove.

A. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt;

V. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt;

išlaikymo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į Joniškio raj. apylinkės teismą dienos iki jie sulauks pilnametystės.

2. Nustatyti A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina - U. J., a/k (duomenys neskelbtini)

3. Nustatyti, kad U. J. uzufrukto teise tvarko nepilnamečių vaikų A. D. ir V. D. priteistą išlaikymą.

4. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Atsakovas L. D. apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, tai yra teismo šaukimas jam įteiktas viešo skelbimo būdu, tačiau į šį teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių ir atsiliepimo teismui taip pat nepateikė (CPK 130 str.). Dėl to bylą nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Atsakovas nepateikė teismui ir įrodymų pagrindžiančių jo atsikirtimus.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius susipažino su ieškovės U. J., ieškiniu atsakovui L. D., dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, bei visais pridėtais dokumentais.

Išvadoje nurodė, jog pagal pateiktus dokumentus matyti, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo ją vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo L. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Teigė, jog skyrius galutinę išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo pateiks po bylos įrodymų ištyrimo teisme.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi vaikų tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikai liko gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaikų interesus, patenkinti ieškovės prašymus ir kitus ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. ir V. D. yra ieškovės U. J. ir atsakovo L. D. vaikai (b.l. 7-8). Vaikų tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra sudarę (b.l.1, 13). Ieškovė ilgą laiką nedirbo ir tik nuo 2009-06-22 iki 2009-11-30 bei nuo 2010-05-10 iki 2011-09-30 su pertraukomis įsidirbino AB Naujoji rūta (pridėta byla Nr. 2-787-645/2010, b.l. 9, ir nagr. byla b.l.68). Duomenų, kad atsakovas anksčiau dirbo, ar po to buvo įrašytas Darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo, byloje nėra. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių, gali dirbti pagalbinius darbus. Todėl pripažintina, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, sveikas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo teikti vaikams išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, nes dabartinis jo elgesys neatitinka jo vaikų interesų. Pirmiausia, vaikams išlaikymą teikia tik vieną ieškovė, o šalių vaikai jau lanko mokyklą. Antra, kadangi atsakovas kol kas geranoriškai neteikia vaikams išlaikymo, todėl vaikams išlaikymas iš jo priteistinas pagal teismo sprendimą nuo kreipimosi į Joniškio raj. apylinkės teismą dienos. Trečia, atsakovo vaikų išlaikymo naštą prisiėmė valstybė arba ieškovei padeda jos artimieji. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nurodyto dydžio išmokos priteistinos iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikams teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas dabartiniu metu su ieškove kartu nebegyvena ir jo neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaikų išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu neteikia vaikams reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaikų poreikių, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (b.l.9). Be to individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jiems reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog šalių suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikai šiuo metu jau moksleiviai, jie lanko mokyklą, kur jie siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tačiau pirmiausia, kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Šalių vaikai lanko ne formalaus ugdymo užsiėmimus, taip pat jiems vystantis gali išryškėti ir kiti jų pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikams, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikų, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikams išlaikymą dėl jiems reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien nėra atsakovo aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas vengdamas išlaikymo prievolės vaikams ir jos neteikdamas šiandien, ignoruoja net minimalius (fiziologinius) vaikų poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet viena motina teikia parama vaikams, tai pripažintina vaikų teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikams neatidėliotinai ir jiems gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomiems, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus vaikų išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikams reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaikų poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą teismui spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po keturis šimtus litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas vaikams, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių, sveikata bei profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas jau kurį laiką neteikia nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo, o siekia, kad jo vaikų išlaikymo našta atitektų vaikų motinai, jos artimiesiems ar valstybei. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymus vaikams, kurie būtini sudarant normalias sąlygas vaikų vystymuisi. Šis šalių vaikų išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaikų gyvenimu bei jų išlaikymu, susijusius poreikius (b.l.1-2). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog svarbiausia nustatyti tik bendrą kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį.

Ieškovė dar 2010-05-25 Joniškio rajono apylinkės teismui įteikė ieškinį dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo. Tačiau minėtas teismas 2010-12-02 nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, kadangi į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko nei šalys, nei ieškovės atstovas. Be to ieškovė 2011-03-03 pakartotinai vėl kreipėsi į tą patį teismą, tačiau tuomet teismas 2011-06-28 nutartimi bylą perdavė Šiaulių m. apylinkės teismui pagal teismingumą.

Vienas iš ieškovės prašymų susijęs su reikalavimų atsakovui priteisti iš jo išlaikymą vaikams už trejų metų laikotarpį (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovas jiems gyvenant kartu neteikė vaikams reikalingo išlaikymo ir ji viena turėjo juos išlaikyti arba jai padėdavo jos motina. Atsakovas kaip jau minėta teismui atsikirtimų ir dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Be to ieškovės sesuo pateikusi teismui rašytinius paaiškinimus nurodė, kad nuo 2009 metų ji kartu su atsakovu išvyko į Jungtinę Karalystėje užsidirbti pinigų. Nors atsakovas nuo 2009 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir nuo gyvenimo svetimoje šalyje momento, jis neteikia nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo.

Kadangi atsakovas šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė, dėl to teismas atsižvelgdamas ir į Sodros pateiktą pažymą pripažįsta, kad atsakovas nurodytu trejų metų laikotarpiu (nuo 2008-03-03 iki 2011-03-03 irgi neteikė vaikams reikalingo išlaikymo ir dėl to liko jiems įsiskolinęs. Todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo jis priteistinas už trejų metų laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į Joniškio raj. apylinkės teismą (CK 3. 200 str.). Tuo pačiu atmestinas ieškovės prašymas priteisti vaikams reikalingą išlaikymą iš atsakovo nuo 2007-05-25, kadangi įstatymas numato, jog šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei treji metai. Toks ieškovės prašymas galėjo būti patenkintas tik tada, jeigu bylą nuo 2010-05-25 toliau būtų nagrinėjęs Joniškio rajono apylinkės teismas arba ją būtų perdavęs kitam tos pačios pakopos teismui, tačiau dėl jau nurodytų priežasčių teismas tuomet paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu (CPK 220 str. 3d.). Todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jų įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.

Tačiau vaikų motina ieškovė U. J. kaip įstatyminė atstovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti vaikų: Aurelijaus ir Viktorijos išlaikymui tėvo L. D. mokamas periodines išmokas iki jų pilnametystės (CK 3.191 str. 1d. 3p.).

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl jos vaikų: Aurelijaus ir Viktorijos gyvenamosios vietos nustatymo su motina U. J., nes tai geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus. Be to vaikų gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų ir intelektualių asmenybių vystymosi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su jų įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, vaikų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Be to šią teismo nuostatą patvirtina ir ŠVTAS pateikta išvada (b.l.41-42).

Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovei U. J. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, dėl to šios ir kitos valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo L. D. (CPK 92 str. 1d., 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto A. D. ir V. D. išlaikyti nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės U. J. ieškinį atsakovui L. D. tenkinti iš dalies.

1. Priteisti iš atsakovo L. D. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) po 400,00Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2008-03-03 iki vaiko pilnametystės.

2. Priteisti iš atsakovo L. D. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) po 400,00Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2008-03-03 iki vaiko pilnametystės.

3. Nustatyti A. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir V. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina U. J. (a/k (duomenys neskelbtini)

5. Įpareigoti nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę U. J. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus A. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir dukters V. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymui tėvo L. D. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas iki jų pilnametystės.

6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš L. D. (a/k (duomenys neskelbtini) 408,17 Lt (keturis šimtus aštuonis litus 17 ct) už ieškovei U. J. (a/k (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

7. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš L. D. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 152,00 Lt žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui skirtas lėšas, 135,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 1 287,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus).

7. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

8. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti..

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.