Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė, veikdama Marijampolės apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant pareiškėjo Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Mildai Savukaitienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M. ir L. M. dėl teismo sprendimo, kuriuo L. M. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir jame išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo L. M. dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada (e. b. 1 t., b. l. 89-92), į teismo posėdį nebuvo kviečiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoto asmens L. M. atstovas su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad L. M. dėl savo psichinės būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, negali suprasti savo veiksmų, jų valdyti, po priimto teismo sprendimo jos sveikatos būklė nepagerėjo, todėl yra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens V. M. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. M. 2013 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos dukrą L. M. neveiksnia (e. b. 1 t., b. l. 57). Nagrinėjant V. M. pareiškimą, siekiant nustatyti L. M. psichinę būseną, civilinėje byloje Nr. 2-398-443/2013 buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė (e. b. 1 t., b. l. 81-82). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad L. M. diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, cerebrinis paralyžius, ji pagal savo ligos pobūdį savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali (e. b. 1 t., b. l. 89-92). Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 24 d. sprendimu konstatavęs, kad L. M. dėl savo ligos negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, pripažino L. M. neveiksnia (e. b. 1 t., b. l. 101-102), o Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi L. M. nustatyta globa, jos globėja bei turto administratore paskirta motina V. M. (e. b. 1 t., b. l. 8-9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (iki 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Nagrinėjamu atveju, pasikeitus teisniam reglamentavimui neveiksniu pripažinto asmens globėjas bei kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo L. M. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, nesikreipė, todėl pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl tam tikrų sričių, kuriose L. M. yra neveiksni, nustatymo.

Pagal CPK 466 straipsnio 1 dalį teisėjas, jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, asmens sveikatos psichinei būklei nustatyti paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo šio kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-398-443/2013 atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, jog L. M. gimė (duomenys neskelbtini) mėn. amžiaus, neišnešiota, su apie kaklą apsisukusia virkštele, (duomenys neskelbtini) g svorio, du mėnesius gydyta klinikose, jai diagnozuotas praematuritas IV, hipoksija, smegenų skilvelių hemoragija II, anemija, hipoksinė encefalopatija, psichomotorinis atsilikimas. Būdama (duomenys neskelbtini) mėn. amžiaus nekėlė galvytės, atsirado epilepsija, jai nustatytas vaikų cerebrinis paralyžius, psichomotorinis vystymosi sulėtėjimas. Nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. amžiaus stebėti epilepsijos priepuoliai, mokėsi spec. mokyklos internato lavinamojoje klasėje, namuose, mokytis visiškai nesugebėjo, viską greitai užmiršdavo, nemoka skaityti, rašyti, sunkiai ir neaiškiai kalba, nevaikšto, bendrieji intelektiniai gebėjimai atitinka amžiaus normos sunkaus protinio atsilikimo lygį. Esami sunkumai labai atsiliepia jos kasdieniniame gyvenime ir kasdieninėje veikloje reikalingas nuolatinis vadovavimas, kontrolė bei globa. L. M. 2013 m. sausio 10 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, 2013 m. sausio 16 d. – 20 procentų darbingumo lygis, jos kalba nerišli, guli lovoje sulenktomis kojomis, nes jų neištiesia, į rankas nieko neima, be kitų pagalbos negali nei valgyti, nei gerti, duodamas trintas maistas. Jai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas bei cerebrinis paralyžius, dėl ko ji nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti (e. b. 1 t., b. l. 89-92). Suinteresuotas asmuo L. M. motina, kuri yra jos globėja, V. M. teismo posėdyje parodė, kad po teismo priimto sprendimo dukters sveikatos būklė nepagerėjo, ji apie save ir savo poreikius nesuvokia, nesugeba savimi pasirūpinti, tvarkytis buityje, be kitų pagalbos nepavalgo, neatsigeria, paramstyta nepasėdi, delnus laiko suspaustus į kumščius, neįvardija savo sveikatos būklės, nesupranta pinigų ar dokumentų reikšmės, be priežasties verkia ar juokiasi. Uždarosios akcinės bendrovės Dalios Zaleskienės ambulatorijos socialinės darbuotojos 2019 m. rugsėjo 20 d. išvadoje dėl asmenų gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus užfiksuota, kad L. M. savarankiškai negeba atlikti asmens higienos, apsirengti, pavalgyti, ji beveik visada guli lovoje, pasėdėti gali tik paramstyta pagalvėmis, nemoka skaityti ir rašyti, jos kalba sutrikus, nesuprantama, mąstymas nenuoseklus, dėmesio sutelkimas trumpalaikis, nesiorientuoji laike, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, neturi įgūdžių ir motyvacijos iškilusioms problemoms spręsti, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (e. b. 1 t., b. l. 12-14). Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) centro 2019 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. R60-350 patvirtina, kad L. M. yra gydytojo psichiatro įskaitoje, jai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas ir per paskutinius metus jos psichinė būklė nepakitusi (e. b. 1 t., b. l. 20). Iš L. M. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad po priimto teismo sprendimo L. M. būklė išlikusi tokia pati, be naujos dinamikos, ji nevaikšto, pati nesėdi, raumenys hipotrofiški, nekoordinuoja rankų judesių, kalba neišsivysčiusi, kontaktas apsunkintas, nelaiko šlapimo bei išmatų (e. b. 1 t., b. l. 125-177). Nurodytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad L. M. psichinė būklė po priimto teismo sprendimo nepasikeitė ir nepagerėjo, teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų apie L. M. psichinę būklę, todėl šioje byloje pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė neskiriama (CPK 466 straipsnio 1 dalis, 469 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog L. M. psichinė būklė išliko nepakitusi, ji ir šiuo metu nesugeba gyventi savarankiškai, adekvačiai vertinti esamos situacijos, jos psichikos sutrikimas apriboja jai galimybę orientuotis, savarankiškai naudotis jai suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įgydama ir realizuodama savo civilines teises ir pareigas, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti L. M. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia atitinkamose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse (CPK 469 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 468 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintas „Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas).

Pareiškėjas prašo pripažinti L. M. neveiksnia visose Apraše nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, taip pat asmeninių neturtinių santykių srityje - pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė) bei kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatas neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką ar rinkimų teisė. Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje yra ratio ultima (kraštutinė priemonė), todėl sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančiomis priemonėmis (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Bylos medžiaga nustatyta, kad L. M. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, dėl kurio ji yra nedarbinga, netektas darbingumas sudaro 80 procentų, jai nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis, jos sveikatos būklė negerėja, ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nesusituokusi, vaikų neturi, neplanuoja kurti šeimos ar susilaukti, įsivaikinti bei globoti, dėl nustatyto nedarbingumo ji negali pradėti dirbti, iš esmės ji dėl psichinės sveikatos sutrikimo, negebėjimo komunikuoti (kalba apsunkinta ir neaiški, neskaito, nerašo) net negali lygiaverčiai dalyvauti jokiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose. Suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdyje patvirtino, kad L. M. dėl sveikatos būklės ateityje negalės sudaryti santuokos, pasinaudoti teise būti globėja ar sudaryti darbo santykius. Be to, asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad L. M. asmeninių neturtinių santykių sritys, kaip šeimos santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus bei darbo teisinių santykių sritis yra neaktualios, nepripažinus jos neveiksnia šiose srityse nekils nei jai, nei kitiems asmenims jokių pavojų, o riboti L. M. veiksnumą šeimos santykių srityje bei pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė) prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Be to, pareiškėjas paršo pripažinti L. M. neveiksnia ir kitose turtinių bei neturtinių santykių srityse. Pažymėtina, kad CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – o įvardijant tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui. Teismas procesiniame sprendime (jo rezoliucinėje dalyje) turėtų aiškiai identifikuoti (įvardinti) konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ir nepalikti galimybės nurodytą sąrašą interpretuoti plečiamai. Teismo sprendime papildomai nurodant „kitas sritis“ būtų sukuriama situacija, kad neveiksnumas asmeniui iš esmės nustatomas visiškas, kas reikštų prieštaravimą naujam teisiniam reglamentavimui, kartu ir įstatymo leidėjo valiai naujai sureguliuoti neveiksnumo nustatymo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į aktualias tarptautinės teisės nuostatas (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1496-436/2017).

Nurodytų motyvų pagrindu, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, pareiškimo dalis dėl L. M. pripažinimo neveiksnia kitose turtinių santykių srityse bei neturtinių santykių srityse – šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių srityje, pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė) bei kitose asmeninių neturtinių santykių srityse – atmestina. L. M. dėl savo sveikatos būklės negali suprasti pinigų bei dokumentų reikšmės, ji nemoka rašyti, skaityti, nesupranta, jog reikia rūpintis savo sveikata, buitimi bei priežiūra, ji negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų be atstovo pagalbos, todėl kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių.

Pažymėtina, kad peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, iš naujo klausimas dėl globos jam nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, nesprendžiamas, todėl peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, 3.240 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-398-443/2013, kuriuo L. M. pripažinta neveiksnia, ir pripažinti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje.

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.