Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. kaltinamas tuo, kad 2024-07-30 16.13 val., naudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mobiliojo ryšio telefoną, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), naujienų svetainės „(duomenys neskelbtini) televizija“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, po straipsnio (duomenys neskelbtini), antrašte, viešai iš savo asmeninės socialinio tinklapio www.facebook.com paskyros, kurios pavadinimas „V. V.“, parašė komentarą „Utelizuot tokius o ne viesint“, tokiu būdu viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos.

Apklaustas kaip kaltinamasis, V. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad tiksliai neatsimena, kada viskas įvyko. Neprisimena, kur tiksliai tuo metu buvo, tuo metu galbūt dirbo Italijoje. „Facebook“ puslapyje pamatė įrašą, kuriame buvo parašyta, kad M. su savo draugu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) poilsiauti. Jam tuo metu atrodė keista, kad vyras su vyru leidžia laiką ir jis nepagalvodamas parašė komentarą po įrašu, kad „tokius reikia utelizuot“. Žodį „utelizuot“ parašė su gramatine klaida, bet esmė ta pati. Jam tiesiog užkliuvo ta frazė, kad jie kartu važiuoja atostogų į (duomenys neskelbtini). Ta kelionė jam buvo neįprasta, iš straipsnio suprato, kad atostogų jie važiuoja kaip pora. Pasakymu po straipsniu nieko nenorėjo pasakyti, tiesiog negalvodamas taip parašė. Nežino net, ką reiškia šis žodis. Automobiliuose šis žodis vartojamas, kas reiškia išardyti, sunaikinti. Nurodė, kad jis nieko nenorėjo įrodyti ir nesiekė kažkokių tikslų, iš kvailumo taip padarė, pats nesupranta, kodėl taip parašė. Rašydamas tą komentarą, nepagalvojo, kad įrašas bus matomas visiems.

Nurodė, kad homoseksualiems žmonėms neapykantos jis nejaučia, nieko neturi prieš jų orientaciją, nenorėjo įžeisti nukentėjusiojo ir jo bendruomenės, komentarą parašė negalvodamas.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau mano, kad civilinio ieškinio suma yra per didelė.

Apklaustas kaip nukentėjusysis teisme, Ą. M. parodė, kad komentaras buvo parašytas po jo straipsniu „Facebooke“ apie jo atostogas su širdies draugu – kelionę į (duomenys neskelbtini). Po straipsniu buvo parašyta: „reikia tokius utelizuot“. Visi supranta, ką tas žodis reiškia – tas žodis reiškia naikinti. Nukentėjusysis nurodė, kad jis yra viešas žmogus, gyvena (duomenys neskelbtini) ir tai bet kada gali jam pakenkti. Šis komentaras sukėlė jam nerimą, stresą ir nesaugumą. Tokie komentarai gali sukelti nesaugumo jausmą ir tada pradedama galvoti, kad visur yra nesaugu.

Kaltinamajam neatleidžia, reiškia 1 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2024-08-06 (duomenys neskelbtini) O. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-08-01 Policijos registruojamų įvykių registre virtualus patrulis užregistravo pranešimą ROIK: (duomenys neskelbtini), kad, stebėdamas elektroninę erdvę, nustatė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ po naujienų portalo „(duomenys neskelbtini) televizija“ publikuotu pranešimu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vartotojas “V. V.“ (duomenys neskelbtini) (Vartotojo ID: (duomenys neskelbtini)) parašė galimai neapykantą prieš žmonių grupę kurstantį komentarą – “Utelizuot tokius o ne viesint“ (duomenys neskelbtini). Komentaras parašytas 2024-07-30 16:13 val. Nustatyta, kad Facebook paskyra „V. V.“ galimai priklauso V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 1-6).

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto išvadoje nurodoma, kad šiuo pasisakymu išreiškiamas itin neigiamas ir niekinamas homoseksualių asmenų vertinimas. Propozicijos turinys ir visuomeninė reikšmė leidžia teigti, kad sėkmingo komunikacijos akto sąlyga tenkinama. Bendratis šiame kontekste vartojama vietoj liepiamosios nuosakos ir yra suprantami kaip liepimas, raginimas. Minčių ir raginimų sklaida per visuomenės informavimo priemonę visuomeniškai svarbi. Rašoma savo noru, todėl neabejojama raginimo nuoširdumu. Mintys reiškiamos šnekamąja kalba su klaidomis, o svarstymo turinys implikuoja visos seksualinės mažumos antrarūšiškumą, menkumą – tai įžeidu. Viešai paskleista negatyvia nuomone siekiama skleisti neapykantą visuomenės grupei, skiriamai seksualiniu pagrindu. Komunikacijos aktu išreikštos idėjos, kurias galima suvokti kaip raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš žmonių grupę, skiriamą seksualinės orientacijos pagrindu, kurstymą prieš ją smurtauti bei fiziškai susidoroti su ja (utilizuot tokius...), tačiau komunikacijos akto sėkmingumas labai abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų dalinio tenkinimo, kylančio iš adresato bei adresato hipotetiškumo ir raginamo veiksmo pobūdžio. Komunikacijos aktu išreikštos idėjos, kurias galima suvokti kaip niekinimą žmonių grupės ar jai priklausančių asmenų dėl jų seksualinės orientacijos, skleidžiamą neapykantą jiems (t. 1, b. l. 24-28).

2024-09-03 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta nuotrauka, pateikta 2024-08-06 prie tarnybinio pranešimo. Nuotraukoje matomas logotipas „(duomenys neskelbtini) televizija“. Matomas straipsnis, kuriame matomos dvi nuotraukos, nuotraukose matomi du vyrai. Straipsnio pavadinimas (duomenys neskelbtini)„. „(duomenys neskelbtini) televizija“ virš straipsnio pakomentavusi „Kartu su mylimuoju džiaugiasi vienas kitu ir romantiškomis atostogomis“. Po straipsniu matomas komentaras, pakomentuotas „V. V.“, komentaro turinys „Utelizuot tokius, o ne viesint“. (Nuotrauka Nr. 1). Platformoje „Facebook“ atidaromas vartotojas „V. V.“, nuotraukoje matomas stovintis vyras, o iš dešinės ir kairės stovi dvi moterys. Apačioje nuotraukos matomas užrašas „išsami informacija“ (Nuotrauka Nr. 2). „Išsamioje informacijoje“ yra informacija, kurioje matoma „V. V. profilio nuoroda, V. V. suasmeninta nuoroda sistemoje „Facebook“ (duomenys neskelbtini) (Nuotrauka Nr. 3). Atsidarius pagrindinę V. V. nuotrauką, matomas trumpaplaukis vyras, baltais marškiniais, juodomis kelnėmis. Vyro dešinėje matoma moteris gelsvai rudų plaukų, rausvos spalvos suknele. Vyrui iš kairės pusės matoma šviesiaplaukė moteris, mėlynos spalvos gėlėta suknele (Nuotrauka Nr. 4). Patikrinus „Polis II“ sistemą nustatyta, kad „Facebook“ platformoje nuotraukoje esantis asmuo ir sistemoje nustatytas asmuo – vienas ir tas pats asmuo, t. y. V. V. (Nuotrauka Nr. 5) (b. l. 72-75, 76-78).

Kaltinamasis V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje. BK 170 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Už tokią veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01).

Perdavus teismui ikiteisminio tyrimo medžiagą su kaltinimais V. V. pagal 170 straipsnio 3 dalį, teisme buvo ištirti ir patikrinti visi pateikti duomenys.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti tą faktą, kad raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ratui tiesiogiai palenkti – sukurstyti, paskatinti juos panaudoti fizinę prievartą prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Veika, numatyta BK 170 straipsnio 3 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, jog, atlikdamas viešus pareiškimus, viešai kursto smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-206-693/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pabrėžia, kad kaltinamasis neprivalo įrodyti, kad jis nekaltas. Atvirkščiai – būtent prokuroras turi pareigą įrodyti, kad buvo padarytas nusikaltimas, o bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir priimti nuosprendį.

Apklausiamas kaltinamuoju teisme, V. V. nurodė, kad jis nejaučia neapykantos homoseksualiems žmonėms, nieko neturi prieš šių asmenų orientaciją, nenorėjo įžeisti ar kaip kitaip įtakoti nukentėjusįjį ir jo bendruomenę, komentarą parašė nepagalvodamas.

Kaltinimas kaltinamajam grindžiamas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto išvadoje nurodytais argumentais, kad šiuo pasisakymu išreiškiamas itin neigiamas ir niekinamas homoseksualių asmenų vertinimas. Bendratis šiame kontekste vartojama vietoj liepiamosios nuosakos ir yra suprantami kaip liepimas, raginimas. Minčių turinys nurodo seksualinės mažumos antrarūšiškumą, menkumą ir tai yra įžeidu. Viešai paskleista negatyvia nuomone siekiama skleisti neapykantą seksualiniu pagrindu priskiriamai visuomenės grupei. Komunikacijos aktu išreikštos idėjos, kurias galima suvokti kaip raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš žmonių grupę, skiriamą seksualinės orientacijos pagrindu, kurstymą prieš ją smurtauti bei fiziškai susidoroti su ja (utilizuot tokius...), tačiau komunikacijos akto sėkmingumas labai abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų dalinio tenkinimo, kylančio iš adresato bei adresato hipotetiškumo ir raginamo veiksmo pobūdžio. Komunikacijos aktu išreikštos idėjos, kurias galima suvokti kaip niekinimą žmonių grupės ar jai priklausančių asmenų dėl jų seksualinės orientacijos, skleidžiamą neapykantą jiems ( t. 1, b. l. 24-28).

Teismas pasisako dėl specialisto išvadoje nurodytų argumentų. Kaltinamasis, patalpindamas komentarą, savo minties neišplėtojo, komentare niekaip neatsispindi komentaro autoriaus siekis paveikti komentaro skaitytojus imtis fizinių smurtinių veiksmų prieš asmenis, priskiriamus visuomenės grupei seksualiniu pagrindu. Specialisto išvadoje nurodoma, kad komentare išreikštos idėjos, kurias galima suvokti kaip raginimą imtis diskriminacinių veiksmų, kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti su žmonių grupe, išskiriamą seksualinės orientacijos pagrindu. Tačiau šis specialisto išvadoje nurodytas teiginys nėra kategoriškas (nurodoma ne „suvokiamas“, o „galima suvokti“), taigi suvokimas yra kiekvieno asmens skirtingas, individualus, subjektyvus. Kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, būtinas komentatoriaus noras siekti, kad smurtiniai veiksmai įvyktų. Komentatorius turėtų kreiptis į auditoriją ir tikėtis, kad auditorija tokius veiksmus darys. Pats specialistas nurodo, kad komunikacijos akto (nagrinėjamu atveju – kaltinamojo komentaro) sėkmingumas labai abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų dalinio tenkinimo, kylančio iš adresato bei adresato hipotetiškumo ir raginamo veiksmo pobūdžio. Taigi, daroma išvada, kad, vadovaujantis tik specialisto išvada, yra dirbtinai kriminalizuojamas kaltinamojo elgesys.

Nagrinėjamu atveju iš aukščiau aptartų duomenų seka, kad nagrinėjamoje byloje pateikta specialisto išvada nėra kategoriška, joje netgi nurodoma, kad kaltinamojo komentaro sėkmingumas labai abejotinas dėl komentaro adresatų hipotetiškumo bei raginamo veiksmo pobūdžio. Taigi daroma išvada, kad reiškiant kaltinimus kaltinamajam vadovaujantis tik specialisto išvada, kaltinamojo elgesys dirbtinai kriminalizuojamas.

Atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvada –tik vienas iš byloje pateiktų duomenų, kuris turi būti vertinamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme kartu su kitais įrodymais ir ši išvada negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos duomenų.

Kaltinamojo V. V. komentaras parašytas jo paties asmeninėje paskyroje. Vartodamas žodį „utelizuoti“, komentaro autorius neįvardija jokio konkretaus veiksmo, netgi nelabai įmanoma suprasti, kokią mintį išreiškė komentaro autorius. Perskaičius jo komentarą, tikrai negalima suprasti, kokio konkretaus veiksmo atlikimui yra kviečiama, neįžvelgiama jokio raginimo tikslo, veiklos motyvo. Žodį „utelizuoti“ galima suprasti kaip utilizuoti, ką, kaip paaiškino kaltinamasis, jis supranta kaip automobiliuose vartojamas sąvokas išardyti, sunaikinti. Kalinamojo komentaras gali paskatinti formuotis nuostatą, kad „utelizavimas“ – ardymas, naikinimas to, kas nereikalinga ar atgyvenę. Į tai teismas pasisako, kad nors komentare ir įžvelgiamas nuteikinėjimas prieš asmenų grupę, tačiau šiame komentare neatsispindi svarbiausia, pagal ką tokia veika gali būti kriminalizuojama – t. y. raginimas, siekis kviesti kitus žmones imtis realių smurtinių veiksmų. Komentare parašytas „utelizuoti“ yra pavartotas ne liepiamąją veiksmažodžio nuosaka, o veiksmažodžio bendraties forma, jis nėra konkretus, neaišku, kokiems veiksmams raginama, kviečiama ir tai nėra kurstymas arba skatinimas.

Svarbu paminėti ir tai, kad V. V. veiksmai buvo atsitiktiniai, neapgalvoti. Tai, kad pasielgė spontaniškai, patvirtino ir pats kaltinamasis nurodydamas, kad, pamatęs nukentėjusiojo Ą. M. ir jo draugo kelionę į užsienį atostogauti aprašantį straipsnį, jis iš straipsnio suprato, kad atostogų jie važiuoja kaip pora. Jam tuo metu atrodė keista, kad vyras su vyru leidžia laiką, todėl jis ir pakomentavo po tuo straipsniu.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, teismas daro išvadą, jog minimas komentaras negali būti vertinamas kaip raginantis, skatinantis smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe, o V. V. neturėjo tyčios kurstyti ar sukurstyti kitus asmenis elgtis jo nurodytu būdu.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pripažįstant viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios ar galinčios kilti grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, kurstymo panaudoti smurtą ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo bei proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-677/2012). Teismas pažymi, kad nors (duomenys neskelbtini) seksualinių mažumų teisių tema yra apsupta tam tikros socialinės įtampos, susijusi su tam tikros visuomenės dalies neigiamu požiūriu į seksualines mažumas, ši tema yra aktuali ir pakankamai jautri, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. V. viešoje erdvėje patalpinto komentaro turinys neįgalina baudžiamosios atsakomybės V. V. taikymo kaip kraštutinės priemonės.

Pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju V. V. komentaras yra nukreiptas prieš homoseksualių žmonių grupę, komentaro turinys prieštarauja moralei, yra niekinančio pobūdžio, yra įžeidus, tačiau toks komentaras negalėjo sukelti ir nesukėlė realios grėsmės nei baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, nei galėjo realiai sukurstyti komentaro skaitytojus smurtauti prieš homoseksualių žmonių grupę, kadangi, kaip minėta, komentaras buvo trumpas, abstraktus, lakoniškas, nelabai konkretus, šiame komentare komentaro autoriaus neigiamas požiūris nedetalizuojamas ir nemotyvuojamas, jokio kvietimo smurtauti ar susidoroti su žmonių grupe šiame komentare nėra. Be to, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad šį komentarą būtų palaikę ar jam pritarę ir kiti su komentaru susipažinę socialinės erdvės naudotojai.

Vadovaujantis išdėstytu, aukščiau išanalizuoti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. V. veikoje nėra tiesioginės konkrečios tyčios kurstyti prieš homoseksualius asmenis jo surašytą komentarą skaitančius socialinio tinklo vartotojus, skatinti neapykantą homoseksualiems asmenis, šiuos asmenis diskriminuoti ar kurstyti prieš juos smurtauti.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi bei teismų praktika, nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o pareiga įrodyti kaltę tenka valstybės kaltintojui, asmens kaltė padarius nusikaltimą negali būti grindžiama tikėtinais ir keliančiais abejonių duomenimis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta V. V. inkriminuotos numatytos BK 170 straipsnio 3 dalyje nusikalstamos veikos objektyvių ir subjektyvių požymių visumos, todėl pagal jam inkriminuotą straipsnį jis išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 3 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo Ą. M. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos bei 250 Eur patirtų išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 3 dalyje, požymių, nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-305 str., 307-308 str.,

nusprendžia:

V. V., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo Ą. M. civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos bei 250 Eur patirtų išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismą.